Kasacinio skundo Nr. DOK-810/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21434-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties ir nuteistojo K. K. baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad: nebuvo tiriama ir kaltinamajame akte bei skundžiamuose teismų sprendimuose nepasisakyta dėl dalies kasatorei nustatytų sužalojimų (atsiradusių po jai į galvą suduoto smūgio sodo žirklėmis) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 28 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies pažeidimas); bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (apkaltinamąjį nuosprendį priėmė teisėja, kuri ėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas toje pačioje baudžiamojoje byloje) (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimas). Skunde taip pat pasisakoma, kad padaryta proceso klaida, kai sujungus du ikiteisminius tyrimus toje pačioje byloje tie patys asmenys turėjo ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo procesinį statusą. Be to, kasatorės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-810/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21434-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties ir nuteistojo K. K. baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad: nebuvo tiriama ir kaltinamajame akte bei skundžiamuose teismų sprendimuose nepasisakyta dėl dalies kasatorei nustatytų sužalojimų (atsiradusių po jai į galvą suduoto smūgio sodo žirklėmis) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 28 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies pažeidimas); bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (apkaltinamąjį nuosprendį priėmė teisėja, kuri ėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas toje pačioje baudžiamojoje byloje) (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimas). Skunde taip pat pasisakoma, kad padaryta proceso klaida, kai sujungus du ikiteisminius tyrimus toje pačioje byloje tie patys asmenys turėjo ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo procesinį statusą. Be to, kasatorės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorė skunde kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą nurodo tai, kad dalies jai padarytų sužalojimų teismai netyrė ir procesiniuose sprendimuose dėl jų nepasisakė. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorė, iš teismų priimtų procesinių sprendimų turinio aiškiai matyti, kad šioje byloje buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su S. B. neva B. K. padarytais sužalojimais sodo žirklėmis į galvos sritį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistųjų K. B. ir N. B. apeliacinių skundų argumentus, išdėstė motyvus dėl B. K. nusikalstamų veiksmų apimties (tarp jų – ir S. B. atžvilgiu), t. y. nustatė, kad nurodyto sužalojimo S. B. B. K. nepadarė (nutarties 17.3, 18.5, 20.2 papunkčiai). Tuo tarpu, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prašoma kitaip vertinti faktines aplinkybes, susijusias su kasatorės nurodytais sužalojimais, nei tai padarė žemesnių instancijų teismai.
Kaip ne kartą nurodyta, kasacinės instancijos teismas fakto klausimų netiria, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasatorės nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl kasatorės minimų faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. B. ginčijo tik pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteisto neturtinės žalos dydžio bei proceso išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs jos apeliacinį skundą, priteisė proceso išlaidas. S. B. jos atžvilgiu priimto procesinio sprendimo kasacine tvarka neskundžia.
Dėl kitų kasaciniame skunde keliamų klausimų (teismo šališkumo, netinkamo BK 284 straipsnio taikymo) apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir išdėstė motyvuotas išvadas, nagrinėdamas kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus (nutarties 22.3, 22.4 papunkčiai). Klausimas dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo nebuvo nagrinėtas, todėl negali būti ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kitų teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kasaciniame skunde nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
