Teismingumo byla Nr. T-21/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03331-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. skundu „Dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimo“ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir VDAI), prašė D. Š. surašyti administracinio nusižengimo protokolą, paskirti administracinę baudą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas D. Š., 2019 m. birželio 1 d. surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, neteisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis – protokolo 4-oje grafoje (darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos) įrašydamas pareiškėjo darbovietę. Pareiškėjo teigimu, nurodyto duomens įrašymas yra neteisėtas, nes pagal Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640, 4 ir 4.1 punktus, protokolo ir nutarimo, kai protokolas nesurašomas, grafos, pažymėtos „*”, pildomos: “Darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos“ – jeigu už padarytą administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Tuo tarpu pareiškėjo atveju, jis nėra paminėtoje teisės normoje nurodytas subjektas.
VDAI 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir nusprendė teikti nurodymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai užtikrinti, kad Administracinių nusižengimų registre automatiškai generuojami ir įtraukiami į protokolus asmens duomenys, būtų tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas Nr. 2016/679) 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų (Reglamento Nr. 2016/979 58 straipsnio 2 dalies d punktas) ir apie nurodymo įvykdymą iki 2021 m. kovo 1 d. raštu informuoti VDAI (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, Reglamento Nr. 2016/679 58 straipsnio 2 dalies d punktas). Minėtame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę (Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti motyvuotą sprendimą atlikti ar neatlikti ADTAĮ V skyriaus ketvirtajame skirsnyje „Administracinės baudos“ nurodytus veiksmus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas į VDAI kreipėsi prašydamas ištirti jo nurodytą pažeidimą ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimą padariusiam Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui. Nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), nei ABTĮ nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius dėl administracinių nusižengimų teisenos. Teismas, įvertinęs teisiniame reglamentavime įtvirtintas nuostatas (ANK 590 straipsnio 1 ir 2 dalys, 621, 622 straipsniai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis), pareiškėjo pareikštą reikalavimą, konstatavo, jog pareiškėjas skunde prašo priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo (netaikymo). Pareiškėjo skundas yra nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad juo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, t. y. atsisakoma surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo skundo teismui turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ištirti jo nurodytą pažeidimą asmens duomenų apsaugos srityje ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimą padariusiam Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui (ADTAĮ 12 straipsnio 4 dalis, 31 straipsnis, ANK 589 straipsnio 29 punktas, 83 straipsnis, 224 straipsnio 1 dalis, 505, 507 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neskundžia Spendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui, bet prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, susijusius su administracinės baudos skyrimu. Iš pareiškėjo skundo argumentų teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija VDAI sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos bei neskirti administracinės nuobaudos (skunde įvardijama kaip administracinė bauda) pareiškėjo nurodytam asmeniui. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (skundas pateiktas per VDAI, kuri jį persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui), kuriuo prašo teismo įpareigoti instituciją pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą (administracinio nusižengimo teiseną).
Skunde nurodoma, jog VDAI iš pareiškėjo skundo sužinojusi asmens duomenų, surašant administracinio nusižengimo protokolus, visuotinę problemą, skundą pripažino pagrįstu, t. y. pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą neteisėtu, ir nurodė duomenų valdytojui šalinti sistemos trūkumus. Tačiau, kaip pažymima skunde, tai yra viešas, o ne pareiškėjo asmeninis interesas, dėl kurio jis kreipėsi su skundu, o konkretaus sprendimo dėl skundo nėra. Šiuo atveju, yra administracinio nusižengimo sudėties subjektas (policininkas), objektas, objektyvioji pusė. Liko nustatyti, ar yra subjektyvioji pusė (kaltė). Tai priklauso nuo to, ar sistemai sugeneravus administracinio nusižengimo protokolo 4-os grafos įrašą, pareigūnas turėjo (neturėjo) techninę galimybė šį įrašą (pareiškėjo duomenis) pašalinti kaip perteklinį. Jeigu taip, yra pareigūno kaltė, taigi ir administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės baudos skyrimo proceso atsakovė nevykdė. Pareiškėjo teigimu, esant administracinio nusižengimo sudėčiai, asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Išimtis iš šios taisyklės nustatytos įstatymu (ANK 12-21(1) straipsniai), bet ne institucijos nuožiūra. Teismų praktikoje pripažįstama pranešėjo teisė skųsti administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimą. Skundu taip pat prašoma institucijos sutikti su skundu ir pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą (administracinio nusižengimo teiseną; ANK 625 straipsnis).
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas pažymi, kad ANK 589 straipsnio 29 punkte yra numatytas išsamus administracinių nusižengimų sąrašas, kuriuose VDAI yra kompetentinga pradėti administracinių nusižengimų teiseną (administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose). Dar vienas anksčiau numatytas nusižengimas, kuris buvo įtvirtintas ANK 82 straipsnyje (ADTAĮ pažeidimas), neteko galios nuo 2018 m. gegužės 25 d., Lietuvos Respublikai pradėjus taikyti Reglamentą Nr. 2016/679. Teismo vertinimu, kitais, nei ANK 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytais atvejais, nustačius Reglamento Nr. 2016/679 pažeidimus, taikytinas ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktas, administracinės baudos skyrimo atveju nukreipiantis į atitinkamas minėto įstatymo ir Reglamento Nr. 2016/679 nuostatas. VDAI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įgyvendino jai pavestą ADTAĮ ir Reglamento Nr. 2016/679 taikymo kontrolės funkciją, t. y. veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir sprendimą priėmė vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo prašymo, susijusio su administracinės baudos (ekonominės sankcijos) fiziniam asmeniui skyrimu. Teismas nutartyje nurodo, kad šiuo atveju kvestionuotina, ar VDAI sprendimas nepradėti administracinės baudos skyrimo procedūros, gali būti prilyginamas atsisakymui pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK prasme (ADTAĮ 1 straipsnio 2, 3 dalys, 7 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1, 2 dalys, 32 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnis, Reglamento Nr. 2016/679 58 straipsnio 2 dalies i punktas, 83 straipsnis, ANK 564 straipsnio 1 dalis, 589 straipsnio 29 punktas). Ginčai dėl ekonominių sankcijų skyrimo priskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Keliamo ginčo rūšinį teismingumą lemia atitinkamame procesiniame dokumente (ieškinyje, skunde) suformuluotas jo pagrindas ir dalykas. Specialioji teisėjų kolegija, pagal savo kompetenciją pasisakydama dėl ginčo rūšinio teismingumo, nesprendžia, nei kaip ginčą inicijuojantis subjektas (ieškovas, pareiškėjas), siekdamas apginti savo teises ar įstatymo saugomus interesus, turėtų (galėtų) formuluoti savo procesinį dokumentą (ieškinį, skundą), nei kokį procesinį sprendimą turėtų priimti bylą nagrinėjantis teismas.
Pareikštu skundu (įvardintu „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini))“) pareiškėjas prašo „įpareigoti instituciją pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą (administracinio nusižengimo teiseną)“. Pagal pareiškėjo skunde expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotą reikalavimą, nėra prašoma panaikinti ar pakeisti Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
VDAI pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintas nuostatas (pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį) gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektas.
ADTAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VDAI, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi ANK nustatytas VDAI teises ir įgaliojimus. Pagal ANK 589 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, atitinkamų institucijų pareigūnai; VDAI pareigūnai – dėl šio kodekso 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (ANK 589 straipsnio 29 punktas). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams (Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, ANK 621, 622 straipsniai).
VDAI yra viena iš ADTAĮ numatytų priežiūros institucijų (ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalis). ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrista; 2) atmesti skundą ar jo dalį.
Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, VDAI motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai; 2) surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui. Aptariamojo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
ADTAĮ 5 skyriaus ketvirtajame skirsnyje (32–35 straipsniai) reglamentuojama administracinių baudų skyrimo tvarka, dydžiai, procedūra, sprendimo dėl administracinės baudos skyrimo vykdymas. ADTAĮ 34 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ADTAĮ 31 straipsnio 5 dalyje (taip pat ir 34 straipsnio 11 dalyje) įtvirtintas teisinis reglamentavimas nepakeičia Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, ANK 621, 622 straipsniuose numatyto administracinių nusižengimų bylų teismingumo, t. y., kai VDAI veikia kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektas.
Pareiškėjo teismui pateiktas skundas, kuriuo prašoma „įpareigoti instituciją pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą (administracinio nusižengimo teiseną)“, pagal savo pobūdį, yra nukreiptas į VDAI, kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektą, taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-30/2016).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, Specialioji teisėjų kolegija, pasisakydama dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, nevertina pareiškėjo skundo teisinio bei faktinio pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Gediminas Sagatys
teisėjas
Dainius Raižys
