Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-52-489/2025
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00062-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. (E. S.) atstovo advokato Zenono Žymančiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu E. S. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 120 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. liepos 30 d. 4.15 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g. 16, būdamas neblaivus, buvo nustatytas 0,97 promilės girtumas, nevykdė teisėtų ir aiškiai išreikštų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y., kelis kartus paprašius patildyti garsiai grojančią muziką, kuri trukdė ilsėtis aplinkiniams žmonėms nakties metu, nes buvo gauti keli pranešimai dėl viešosios rimties trikdymo, tyčia garsiai įjungė muziką naktiniame klube, į pastabas nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarimu pareiškėjo skundas tenkintas, Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, tenkinus Institucijos skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato Z. Žymančiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarimą, priteisti E. S. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Byloje egzistuoja objektyvūs pagrindai manyti, kad apygardos teismas priėmė šališką procesinį sprendimą, pažeisdamas administracinio proceso principus ir asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pirma, teismas visiškai neįvertino vaizdo ir garso įrašų, kurie buvo pateikti E. S. ir kuriais remiantis buvo galima objektyviai paneigti ar patvirtinti faktines aplinkybes dėl policijos reikalavimų ir jų vykdymo ar nevykdymo. Šie įrašai ne tik nebuvo analizuoti, bet apie juos apskritai nebuvo pasisakyta. Šis teismas iškraipė liudytojo parodymus, nurodydamas, kad E. S. patvirtino muziką grojęs, nors tiek teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. V. (P. V.), tiek pats E. S. teigė, jog jis muzikos aktualiu laikotarpiu nevaldė, nes tuo metu nedirbo, o atsakingas asmuo buvo E. B.. Tokie esminiai faktiniai netikslumai apygardos teismo nutartyje rodo, kad teismas netinkamai analizavo ir vertino bylos medžiagą, ignoruodamas gynybos pateiktus įrodymus. Taip pat teismas nepripažino reikšminga aplinkybės, kad policijos pareigūnų „Body“ kameros dėl nežinomų aplinkybių įrašų iš baro vidaus nefiksavo, o tai reiškia, kad vienintelis objektyvus įrodymas dėl pareigūnų veiksmų liko negautas. Užuot šį įrodymų trūkumą vertinęs gynybos naudai, teismas nurodė, kad šis trūkumas nieko nekeičia, taip pripažindamas policijos tarnybinių pranešimų dominavimą prieš kitus įrodymus, kartu ignoruodamas rungimosi principą. Šis teismas apylinkės teismo išvadų nepaneigė, o ignoravo motyvuodamas vien tuo, kad pareigūnai pateikė pakankamai duomenų, tai vertintina kaip išankstinis nusistatymas.
5.2. Apygardos teismo nutartyje padaryti materialiosios ir proceso teisės – ANK 567 ir 569 straipsnių – pažeidimai. Šis teismas, priešingai nei apylinkės teismas, nevertino ir neišnagrinėjo pateiktos vaizdo medžiagos, nepasisakė dėl liudytojų P. V. ir P. Š. parodymų prieštaravimų, neanalizavo E. B. darbo pareigų ir pateiktų darbo grafikų, nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi paneigdamas apylinkės teismo vertinimą. Nors apygardos teismas nurodė, kad E. S. privalėjo patildyti muziką, tačiau neatsižvelgė į objektyvią faktinę aplinkybę, kad jis tuo metu nedirbo, o atsakingas asmuo buvo E. B.. Šias aplinkybes įrodo policijos pareigūnų paaiškinimai teisme ir pateikti darbo grafikai.
5.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kyla pagrįstų abejonių, kad apygardos teismas neklausė teismo posėdžių garso įrašų ir surašė visiškai netikslius P. V. ir P. Š. duotus parodymus, taip padarydamas esminius neatitikimus nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse. Teismo išvada dėl administracinės atsakomybės taikymo grindžiama išimtinai pareigūnų žodiniais parodymais, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip prieštaringus ir nepatikimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimai negali būti grindžiami vien subjektyviais, tarpusavyje prieštaraujančiais pareigūnų parodymais, ypač jei jie nėra patvirtinti objektyviais įrodymais.
5.4. Apygardos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų vaizdo ir garso įrašų, susijusių su bylos įvykiu. Iš pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų, darytų prie tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, girdėti, kad jokia muzika negroja. Taip šis teismas pažeidė ANK 567, 569 straipsnius, o padarytas pažeidimas turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.
5.5. Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai per klaidą buvo praleisti ir nepaminėti Institucijos nutarime. Šią procesinę klaidą praleido apygardos teismas ir taip pažeidė ANK 567 straipsnį. Šis teismas taip pat neatliko kontrolės pagal ANK 618 straipsnį. Teismas taip pat ignoravo, kad protokole nurodytas ne tas asmuo, kuris tą dieną realiai dirbo – tai buvo E. B.. Byloje pateikti darbo grafikai ir liudytojų parodymai tai patvirtina.
5.6. Apygardos teismas taip pat praleido aplinkybę, kad policijos pareigūnai nutraukė (nepradėjo) E. S. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, nes, peržiūrėjus vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų tarnybinės transporto priemonės, buvo nustatyta, kad vaizdo įraše nėra užfiksuoto nusižengimo dėl viešosios rimties sutrikdymo. Todėl neįmanoma situacija, kai pareiškėjas, įvykio dieną nedirbdamas, galėjo nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų dėl to paties veiksmo (patildyti muziką), dėl kurio administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant nusižengimo sudėties.
5.7. Atsižvelgiant į tai, kad sutampa asmuo, laikas, įvykio adresas ir įvykio aplinkybės, kurios nepasitvirtino (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), apygardos teismas nutrauktą administracinio nusižengimo bylą ir jos nustatytas faktines aplinkybes be teisėto pagrindo perkėlė į kitą ANK straipsnį – ANK 506 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas viso proceso metu kategoriškai nesutiko, kad jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Tai, kad Institucija nutraukė kitą bylą dėl ANK 488 straipsnio, paneigia galimybę taikyti ANK 506 straipsnio 4 dalį dėl reikalavimo patildyti muziką nevykdymo. Negalima konstatuoti, kad asmuo nevykdė reikalavimo dėl tos veikos, kuri nebuvo pripažinta nusižengimu.
5.8. Apygardos teismas nepagrįstai nesuteikė reikšmės aplinkybei, kad nebuvo gauta jokių vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų tarnybinių „Body“ kamerų, nors šie įrašai galėjo būti esminiai, sprendžiant dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir policijos pareigūnų parodymų patikimumo. Teismas konstatavo, kad vaizdo kameros veikė tik tarnybiniame automobilyje, tačiau dėl neaiškių techninių priežasčių įrašai iš patalpų, kuriose vyko esminiai įvykiai, nebuvo fiksuoti ar pateikti. Apygardos teismas šią aplinkybę deklaratyviai įvertino kaip teisiškai nereikšmingą, nesuteikdamas jai jokios įrodomosios vertės ir nesvarstydamas pasekmių, kurias ši įrodymų spraga galėjo turėti gynybos teisėms įgyvendinti. Tai reiškia, kad vienintelis įrodymas byloje yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie buvo surašyti po įvykio ir nėra paremti objektyvia dokumentine medžiaga. O pareiškėjo pateikti vaizdo ir garso duomenys, rašytiniai paaiškinimai ir liudytojų parodymai ne tik neįvertinti, bet ir neaptarti, taip pažeidžiant teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą, taip pat asmens teisę į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Šis teismas privalėjo visapusiškai, objektyviai ir išsamiai įvertinti visus byloje esančius įrodymus: tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius, tiek garso ar vaizdo įrašus.
5.9. Sutiktina ir su apylinkės teismo argumentu, kad policijos įstaiga nesugebėjo pateikti vaizdo įrašų patalpų viduje, o vaizdo įrašas pradėjo veikti tik tarnybiniame automobilyje, t. y. tik fragmentiškai, nors šie saugomi 100 dienų. O E. S. pateikė vaizdo ir garso įrašus, kuriuos sugebėjo įvykio metu užfiksuoti. Muzikos pateiktame vaizdo įraše negirdėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų, esančių adresu: J. Basanavičiaus g. 16, Palanga, kurių patalpose groja muzika, yra ir daugiau, už šiuos E. S. nėra atsakingas.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Vaidas Kurmis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. E. S. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nubaustas ne kaip įmonės atstovas ar vadovas, o kaip fizinis asmuo, kuris nevykdė aiškiai išreikštų policijos pareigūnų reikalavimų – patildyti garsiai grojančią muziką. E. S. pasielgė priešingai – pareigūnų akivaizdoje tyčia muziką pagarsino. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai buvo tarnybos metu uniformuoti, vykdė tarnybines funkcijas ir reagavo į gautą pranešimą apie tai, kad iš baro sklinda labai garsi muzika, tai trukdo ilsėtis. Atvykus policijos pareigūnams, gautas pranešimas pasitvirtino.
6.2. Nors yra akcentuojama, kad policijos pareigūnai painiojosi ir davė nenuoseklius parodymus, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad tą naktį buvo labai daug iškvietimų, todėl natūralu, kad jų atsakymai į teismo posėdžio metu užduotus klausimus gali skirtis. Tačiau policijos pareigūnai apie bylai aktualų įvykį teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nurodė aplinkybes, kurios iš esmės sutampa, yra tikslios ir detalios. Jiems buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jų parodymais ir teikti prioritetą E. S. ir E. B. parodymams teismas neturėjo pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų susiję kokiais nors ryšiais, todėl pareigūnai nebuvo suinteresuoti neteisingai kaltinti E. S. ir jam kenkti.
6.3. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybos metu buvo įjungę „Body“ kameras, tačiau „Body“ kamerų įrašai neišlikę dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai laikytini tinkamais įrodymais, kurie įrodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Jokių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti policijos pareigūnų parodymų ir jų tarnybinių pranešimų teisėtumu, byloje nėra.
6.4. E. S. buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, ji, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarimu nutraukta. Šio nutarimo priėmimo aplinkybės negali būti vertinamos ir saistomos su nagrinėjamoje byloje vertinamais įrodymais.
6.5. Apygardos teismo nutartis pagrįsta įrodymais ir išsami, o E. S. prašyme nėra nurodęs objektyvių pagrindų, kurie įrodytų, kad buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. E. S. nenurodė patirtų išlaidų dydžio, o tai neleidžia įvertinti jų individualaus turinio apimties, būtinumo, pagrįstumo, ar jos neviršija rekomenduotino dydžio.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato Z. Žymančiaus prašymas atmestinas.
Dėl pareiškėjo nurodytų ANK 567 ir 569 straipsnių pažeidimų ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti), be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas, o ne pagrįstumas ginčijamas prašyme. Bylos aplinkybių nustatymas yra tiesiogiai susijęs su įrodymų vertinimu, o tai yra apylinkės ir apygardos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, galutinai patikrina apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal apeliacinį skundą. Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimas yra išskirtinis procesas dėl ne bet kokių, o esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintoje byloje įrodymų vertinimo jų pakankamumo ir patikimumo aspektu neatlieka. Taigi pareiškėjo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas.
10. Pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-18-387/2025).
11. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, nenustatė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai atskleidžia esminius ANK 567 ir 569 straipsnių pažeidimus, dėl kurių reikėtų panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarimą.
12. Iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro išrašo, ROIK duomenų, policijos pareigūno P. V. tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnų P. V. ir P. Š. parodymų, E. S. ir liudytojo E. B. parodymų teismai nustatė, kad dėl naktį iš kavinės (baro) garsiai sklindančios muzikos policijos pareigūnai buvo kviesti du kartus. Abu kartus į kavinę (barą) vyko tie patys policijos pareigūnai. Pirmą kartą – 2024 m. liepos 30 d. 1.00 val., dėl to E. S. pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, jog, būdamas atsakingas už UAB „V.“ veiklą, neužtikrino, kad nakties metu iš kavinės (baro) sklindantis triukšmas, grojimas garsiniais aparatais netrikdytų asmenų ramybės ir poilsio, t. y. už aplinkinių gyventojų poilsio ir ramybės sutrikdymą. Į šį įvykį atvykęs policijos pareigūnas P. V. surašė tarnybinį pranešimą, kad E. S. buvo įspėtas, jog patildytų muziką, o pastarasis paaiškino, kad muzika groja negarsiai, tačiau pažadėjo patildyti. Antrą kartą tą pačią naktį, 3.58 val., iš gyventojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš baro sklinda labai garsi muzika ir ji trukdo ilsėtis. Atvykus į iškvietimo vietą 4.21 val., garsiai grojo muzika. E. S., paprašytas pateikti asmens dokumentą, jį pateikė, o paprašytas eiti su pareigūnais į lauką, nes dėl didelio triukšmo buvo neįmanoma susikalbėti, jis nevykdė teisėtų ir aiškiai išreikštų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų, kelis kartus paprašytas patildyti garsiai grojančią muziką, kuri nakties metu trukdė ilsėtis aplinkiniams žmonėms, nes buvo gauti keli pranešimai dėl viešosios rimties trikdymo, pareigūnų akivaizdoje jis tyčia valdymo pulteliu garsiai įjungė muziką, į pastabas nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir toliau garsino garsiai grojančią muziką.
13. Apygardos teismas motyvuotai nurodė, kad apylinkės teismas vertino įrodymus atsietai, o ne jų visetą. Antai apylinkės teismas nutarties 25 punkte nurodė, kad, priešingai nei paaiškino policijos pareigūnai, tiek pareiškėjas, tiek liudytojas E. B. parodė, jog E. S. muzikos negarsino ir vykdė visus reikalavimus. Tačiau apygardos teismas nutarties 11 punkte šį teiginį paneigė, nurodydamas, kad pareigūnų tarnybinį pranešimą bei parodymus iš dalies atitinka ir paties E. S. paaiškinimai, kad jis, kai pareigūnas muziką išjungė, vėl ją įjungė. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas nutarties 10 punkte, byloje jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą objektyviai abejoti minėtų policijos pareigūnų parodymų, kuriuos jie davė būdami prisiekę teisme, bei jų surašytų tarnybinių pranešimų teisėtumu, byloje nėra. Pažymėtina, kad ANK nuostatos nesuteikia nė vienai įrodymų rūšiai išskirtinės reikšmės. Apygardos teismo nutarties 13 punkte nurodyta, kad, be „Body“ kamerų įrašų, byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti apie E. S. padarytą nusižengimą, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad E. S. yra UAB „V.“ direktorius, kuris tą naktį kavinėje (bare) dirbusį E. B. priėmė į darbą. Taigi jis yra bendrovės, valdančios kavinę (barą), direktorius, kuris, kaip buvo įvykio metu ir kaip nurodė E. B., turėjo teisę reguliuoti muziką. Taigi atsakomybė jam taikyta ne kaip juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, o kaip asmeniui, jau kartą tą naktį nubaustam, vėl akivaizdžiai ignoravusiam to paties pareigūno nurodymą.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymo
15. Pareiškėjo argumentai, kad nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 488 straipsnį faktas paneigia galimybę taikyti ANK 506 straipsnio 4 dalį, neteisingi. Tai, kad E. S. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, savaime nelemia negalimumo jo bausti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
16. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-976/2025">2AT-15-976/2025</a>).
17. Kaip minėta pirmiau, į gyventojų skundus dėl sklindančio triukšmo tą pačią naktį buvo reaguota du kartus. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį yra nubaustas už administracinį nusižengimą, padarytą 2024 m. liepos 30 d. 1.00 val. Pareigūnams reaguojant į 3.58 val. gautą iš gyventojo pranešimą apie tai, kad iš baro sklinda labai garsi muzika ir ji trukdo ilsėtis, ši informacija pasitvirtino. Išties E. S. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį už veiksmus, atliktus 2024 m. liepos 30 d. 4.00 val., tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad toks sprendimas priimtas nustačius, jog byloje esančiu vaizdo įrašu, prasidedančiu 4 val. 45 min. 26 sek., nėra užfiksuotas nusižengimas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ne todėl, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, o todėl, kad, pareigūnės, priėmusios nutarimą, vertinimu, nepakako įrodymų jam įrodyti. Teisėjų kolegija nevertina įsiteisėjusio nutarimo pagrįstumo, tačiau pažymi, kad minimas vaizdo įrašas yra padarytas vėliau (4 val. 45 min. 26 sek.) nei administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje (4.15 val.). Taigi, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamos nutarties 13 punkte, aptarta aplinkybė savaime nepaneigia E. S. inkriminuoto nusižengimo dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, kuris nustatytas byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visuma.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
18. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovas advokatas Z. Žymančius prašo priteisti E. S. šio patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
19. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Nagrinėjamu atveju E. S. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, todėl jis neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Dėl šių priežasčių E. S. atstovo advokato prašymas priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
