Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-191-489/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00003-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.3.3.2; 2.2.1.5; 2.5.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir A. Š. bei jų gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį 190 MGL (7153,50 Eur) dydžio nauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – 4769 Eur dydžio bauda. Taip pat E. K. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – 8785 Eur dydžio bauda. Taip pat A. Š. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Civilinių ieškovių valstybės įmonės Turto banko ir bankrutuojančios kredito unijos,,Vilniaus taupomoji kasa“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria civilinių ieškovių valstybės įmonės Turto banko ir bankrutuojančios kredito unijos,,Vilniaus taupomoji kasa“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, ir civilinei ieškovei valstybės įmonei Turto bankui solidariai iš A. Š., T. O., E. K. priteista 351 113,54 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei bankrutuojančiai kredito unijai,,Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš A. Š., T. O., E. K. priteista 359 128,82 Eur turtinei žalai atlyginti (pagal sutartį su UAB „Vyrukai“), solidariai iš A. Š., T. O., D. R. priteista 1 148 364,34 Eur turtinei žalai atlyginti (pagal sutartis su UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“), solidariai iš A. Š., T. O. priteista 1 003 447,72 Eur turtinei žalai atlyginti (pagal sutartis su UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“).

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu T. O. ir D. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau baudžiamoji byla dėl jų kasacine tvarka nėra skundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, taip pat A. Š. baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad A. Š. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis (nusikalstamų veikų aplinkybės detaliai aprašytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 7–24 lapuose):

1.1. A. Š., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą – kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ turtą – lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – lėšas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., šiems nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti ne vėliau kaip 2010 m. Kauno mieste ir Kauno rajone, tiksliai nenustatytose vietose, sutelkdamas bendrininkus, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties (A. Š.), T. O., A. S., kuriam priimtas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. baudžiamasis įsakymas, G. G., kuriam prokuroro 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, E. K. ir D. R., parengė nusikalstamų veikų planą, skirtą sunkioms ir apysunkėms nusikalstamoms veikoms daryti, priskyrė, aptarė ir suderino su kiekvienu organizuotos grupės nariu jų vaidmenį ir užduotis. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. sausio 19 d. vadovavo organizuotos grupės nariams ir koordinavo jų veiklą klastojant tikrus dokumentus, pagaminant netikrus dokumentus bei pateikiant šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ darbuotojams, kurie suklaidinti dėl tikrų organizuotos grupės narių ketinimų priėmė sprendimus dėl paskolų suteikimo organizuotos grupės narių kontroliuojamoms ir faktiškai valdomoms bendrovėms ir paskolas šioms bendrovėms išmokėjo, tokiu būdu apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – lėšas.

1.2. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 15 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ turtą – 520 000 Lt (150 602,41 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O., A. S. ir E. K. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir organizuotos grupės nario E. K. valdomos UAB „Vyrukai“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo suklastotų tikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą ir apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 520 000 Lt (150 602,41 Eur) kredito unijos,,Laikinosios sostinės kreditas“ lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir UAB „Vyrukai“.

1.3. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 5 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O., G. G. ir E. K. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir organizuotos grupės narių faktiškai kontroliuojamos UAB „Vyrukai“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Vyrukai“.

1.4. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. spalio 5 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O., D. R. ir G. G. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir organizuotos grupės narių faktiškai kontroliuojamos UAB „Inviza“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Inviza“.

1.5. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O., G. G. ir D. R. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir organizuotos grupės narių faktiškai kontroliuojamos UAB „Rego Rent“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo tikrų dokumentų klastojimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Rego Rent“.

1.6. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O., D. R. ir G. G. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir organizuotos grupės narių faktiškai valdomos, statytinio direktoriaus vadovaujamos UAB „Nexus LT“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo tikrų dokumentų klastojimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Nexus LT“.

1.7. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O. ir G. G. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir organizuotos grupės narių faktiškai valdomos, statytinio direktoriaus vadovaujamos UAB „EK Projektai“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo tikrų dokumentų klastojimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, apgaule savo bei kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EK Projektai“.

1.8. A. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. sausio 19 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur), suderino su organizuotos grupės nariais T. O. ir G. G. nusikalstamos veikos planą: sudaryti neva teisėtų paskolos teisinių santykių tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir organizuotos grupės narių faktiškai valdomos, statytinio direktoriaus vadovaujamos UAB „Intertekus“ regimybę, imituojant neva didelės vertės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimą šios paskolos lėšomis bei tariamam paskolos užtikrinimui įkeičiant kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ šį žinomai nedidelės vertės, palyginti su paskolos suma, žemės sklypą, iš anksto žinant, kad suteikta paskola nebus grąžinta, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos, palyginti su paskolos dydžiu, vertės. Taip A. Š., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą, organizavo tikrų dokumentų klastojimą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ lėšų, imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Intertekus“.

2. E. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, taip pat E. K. baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad E. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis (nusikalstamų veikų aplinkybės detaliai aprašytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 49–54 lapuose):

2.1. E. K., veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė, jai vadovavo ir koordinavo jos veiklą A. Š., vykdydamas A. Š. duotus nurodymus, klastojo tikrus dokumentus ir pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ ir laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ bei apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – lėšas.

2.2. E. K. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 15 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė A. Š., šios grupės sudėtyje taip pat veikiant A. S. ir T. O., vykdydamas iš anksto prisiimtą užduotį ir siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ turtą – 520 000 Lt (150 602,41 Eur), imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir UAB „Vyrukai“.

2.3. E. K. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 5 d. tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas organizuota grupe, kurią subūrė A. Š., su šia grupe taip pat veikiant G. G. ir T. O., vykdydamas iš anksto prisiimtą užduotį ir siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato, suklastojo tikrus dokumentus ir pagamino netikrus dokumentus, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą – 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur), imitavus paskolos teisinius santykius tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Vyrukai“.

3. Taip pat T. O. ir D. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau ši baudžiamosios bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs civilinių ieškovių pareikštus ieškinius nenagrinėtus, netinkamai aiškino baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarką reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi kitoje baudžiamojoje byloje priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad civilinių ieškovių pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo kildinami iš nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, o ne civilinių teisinių santykių, nuteistieji siekė tik imituoti civilinius teisinius santykius, padarytos turtinės žalos atlyginimas iš bendrovių, kurios buvo panaudotos gaunant paskolas, yra objektyviai neįmanomas. Teismas nenustatė byloje procesinių kliūčių išspręsti nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinių ieškovių valstybės įmonės Turto banko ir bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, tenkino civilinius ieškinius ir solidariai iš nuteistųjų priteisė atlyginti jų nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. ir gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš E. K. ir kitų nuteistųjų civilinei ieškovei bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteista 359 128,82 Eur turtinei žalai atlyginti ir civilinei ieškovei valstybės įmonei Turto bankui priteista 351 113,54 Eur turtinei žalai atlyginti, bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį be pakeitimų.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. ir gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, tenkinus civilinių ieškovių bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus, solidariai iš A. Š. ir kitų nuteistųjų priteista atlyginti civilinėms ieškovėms patirtą turtinę žalą, bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį be pakeitimų.

7. Kasatoriai skunduose nurodo (kasaciniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, todėl skundai aprašomi bendrai):

7.1. Byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai nepagrįstai iš vieno ikiteisminio tyrimo atskyrus bylas, kurios tarpusavyje susijusios, nepagrįstai nepripažinus įsiteisėjusio baudžiamojo įstatymo teisinės galios, priimto vienoje iš to paties ikiteisminio tyrimo atskirtų bylų ir taip nesilaikius BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat netinkamai aiškinus BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas, palikęs civilinių ieškovių pareikštus civilinius ieškinius nenagrinėtus, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

7.2. Nagrinėjama baudžiamoji byla buvo išskirta iš ikiteisminio tyrimo, iš kurio išskirtos ir dar kelios tarpusavyje susijusios bylos. Nuteistasis E. K. nuteistas dviejose iš išskirtų bylų. Nuteistasis A. Š., be nagrinėjamos baudžiamosios bylos, taip pat nuteistas kitose baudžiamosiose bylose Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu; Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu. Visos iš to paties ikiteisminio tyrimo išskirtos baudžiamosios bylos yra susijusios tarpusavyje, nes visų nusikalstamų veikų, tiksliau, vienos tęstinės nusikalstamos veikos, padarymo būdas, o atskirais atvejais netgi ir juridiniai asmenys, kurie buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas, yra tie patys. Išskyrus bylas į atskiras, nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos tirtos ir nagrinėtos jau ne kaip tęstinės, o kaip pavieniai nusikaltimai, taip pasunkinant kasatorių teisinę padėtį.

7.3. Tokia procesinė situacija susidarė dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Alinsko 2022 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. IBPS-V-537701-22 ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės S. Malinauskienės nutarimu Nr. IBPS-V-1602343-22 ikiteisminiai tyrimai buvo išskirti, nors tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo nebuvo. Nutarimai atskirti ikiteisminius tyrimus iš esmės prieštarauja anksčiau priimtiems Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. Radišausko nutarimui sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 06-1-00077-12 ir Nr. 06-1-10025-12 bei Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Minkevičiaus nutarimui sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 06-1-01003-11, 20-9-00217-12, 30-9-00065-12 ir 06-1-00077-12, sujungtajam tyrimui suteikiant Nr. 06-1-01003-11, kuriais skirtingi ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną siekiant išsamiai ištirti nusikalstamas veikas ir užtikrinant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

7.4. Toks dirbtinis baudžiamųjų bylų išskyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo 6.1, 6.2 ir 7.4 punktų nuostatoms, neatitinka teismų praktikos, kad bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu (remiamasi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>, 2K-221-942/2020). Atskyrus tarpusavyje susijusias bylas, buvo apsunkinta kasatorių teisinė padėtis, nes jie buvo priversti gintis daugiau nei vienoje baudžiamojoje byloje. Skirtingose baudžiamosiose bylose ne tik buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai, bet tokiame pakartotiniame ir lygiagrečiame baudžiamajame persekiojime dėl tų pačių veikų, susijusių su tomis pačiomis bendrovėmis, galima įžvelgti ir esminio baudžiamosios teisės principo non bis in idem (draudimas pakartotinai bausti ar persekioti už tą pačią nusikalstamą veiką) pažeidimą.

7.5. Viena iš išskirtų bylų buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtMjk2LTk1Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-296-957/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-296-957/2023">e1-296-957/2023</a>), kuriuo nuteisti ir kasatoriai A. Š. ir E. K., taip pat bankrutavusios kredito unijos – Nacionalinės kredito unijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir civilinei ieškovei išaiškinta, kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Šis baudžiamasis įsakymas buvo įsiteisėjęs priimant nagrinėjamoje byloje skundžiamą nuosprendį. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostatas, toks baudžiamasis įsakymas sukelia teisinių pasekmių visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat yra atskleista vienodos teismų praktikos (t. y. kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat) formavimo būtinybė ir iš to kylantis teismų sprendimų prognozuojamumas, t. y. teismų jurisprudencijos tęstinumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą nei kitą iš to paties ikiteisminio tyrimo atskirtą bylą išnagrinėjęs teismas.

7.6. Be to, vienoje iš to paties ikiteisminio tyrimo išskirtų baudžiamųjų bylų jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teismas paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą ir išaiškino civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNTUtOTE3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-255-917/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-255-917/2024">1-255-917/2024</a>), o apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad byloje susidariusi situacija atitinka BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, nes tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, jo reikalavimus būtų įmanoma tik civiliniam ieškovui patikslinus civilinio ieškinio reikalavimus ir pateikus papildomus įrodymus, todėl pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzItODQ0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-32-844/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-32-844/2025">1A-32-844/2025</a>). Taigi, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, net dviejose iš to paties ikiteisminio tyrimo išskirtose bylose priimant apkaltinamuosius nuosprendžius civiliniai ieškiniai nebuvo išspręsti.

7.7. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje negalima pakeisti įsiteisėjusių teismų sprendimų civilinėse bylose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė ne tik nuteistųjų atsakomybės klausimą, bet iš esmės pasisakė ir dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 6 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMwMC01MTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-300-516/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-300-516/2022">e2A-300-516/2022</a> išspręstų klausimų. Šioje civilinėje byloje buvo konstatuota fizinių asmenų (unijos valdybos ir paskolų komiteto narių) civilinė atsakomybė, priteisiant atlyginti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ padarytą turtinę žalą už UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ išduotas nuostolingas paskolas. Iš civilinės ieškovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinio skundo matyti, kad baudžiamasis procesas pasirinktas kaip civilinio proceso tąsa – jei civilinėje byloje būtų išieškotos priteistos sumos, civilinė ieškovė nebūtų suinteresuota tęsti baudžiamojo proceso. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje nustatyta prievolė atlyginti civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą yra solidarioji, taip nuspręsdamas dėl asmenų teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti į bylą.

7.8. Kaip teisingai nurodė valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikiusi prokurorė, kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ civilinėje byloje priteista 2 957 886,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, tenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje – 2 491 225,81 Eur, taigi, iš viso civilinei ieškovei priteista 5 449 112,59 Eur suma, kuri viršija kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ padarytą žalą. Taip sudarytos sąlygos civilinei ieškovei nepagrįstai praturtėti, pakartotinai išieškant tas pačias pinigų sumas skirtinguose procesuose (civiliniame ir baudžiamajame).

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo A. Š. ir gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo E. K. ir gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

8.1. Kasatorių nurodytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas dėl baudžiamųjų bylų atskyrimo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Išimtinai tik prokuroras, atsižvelgdamas į situaciją konkrečioje byloje, turi teisę spręsti dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo ar išskyrimo (BPK 164 straipsnio 2 dalis, 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminiame tyrime buvo tiriamos nusikalstamos veikos, padarytos išduodant ir gaunant kreditus (paskolas) iš kredito unijų „Švyturio taupomoji kasa“, „Laikinosios sostinės kreditas“, Nacionalinės kredito unijos ir „Vilniaus taupomoji kasa“. Kasatorių nurodyti prokurorų nutarimai dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo yra tinkamai motyvuoti ir priimti atsižvelgus į tai, kad dėl vienų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo iš esmės baigti, siekiant ikiteisminio tyrimo greitumo ir išsamumo, užtikrinant visų įtariamųjų ir nukentėjusių asmenų (civilinių ieškovų) teisę į kuo greitesnį baudžiamąjį procesą. Be to, A. Š. ir jo gynėjas prokurorų 2022 m. kovo 4 d. ir 2022 m. birželio 20 d. nutarimus dėl tyrimų atskyrimo skundė aukštesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, šio 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 14 d. nutartimis skundai buvo atmesti. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo priimti nepažeidžiant Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo nuostatų, nepasunkino nuteistųjų teisinės padėties.

8.2. Palyginus kaltinimus atskirtose bylose, matyti, kad skirtingose bylose inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nesutampa (nusikalstami veiksmai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose, klastojami ir panaudojami skirtingi dokumentai, paskolos suteikiamos skirtingų kredito unijų ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (lot. non bis in idem) principas.

8.3. Kasatoriai neteisingai aiškina BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigdami, kad kitose išnagrinėtose bylose padarytomis išvadomis privalomai vadovautinasi nagrinėjamoje byloje sprendžiant civilinių ieškovių bankrutuojančios kredito unijos,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir valstybės įmonės Turto banko pareikštų civilinių ieškinių klausimą. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, jog baudžiamojoje byloje priimtu pirmesniu nuosprendžiu ar nutartimi nustatytos bylos aplinkybės ir atliktas įrodymų vertinimas yra privalomi vėliau kitą baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso, nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

8.4. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ir BPK 115 straipsnio nuostatų. Civilinės ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir anksčiau civilinėje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai nėra tapatūs. Nors tiek civilinėje byloje, tiek nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje civilinės ieškovės pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra susijęs su UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“, UAB „Rego Rent“ suteiktomis ir negrąžintomis paskolomis, tačiau abiejose bylose reikalavimai pateikti skirtingiems asmenims ir skirtingu pagrindu – civilinėje byloje kaip atsakovai patraukti kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai dėl netinkamo pareigų vykdymo išduodant paskolas, baudžiamojoje byloje turtinę žalą atlyginti prašoma iš nuteistųjų dėl jų nusikalstamais veiksmais (sukčiaujant ir klastojant dokumentus) gautų paskolų.

8.5. Kadangi civilinėje byloje ir nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje civilinės ieškovės pareikštas reikalavimas yra susijęs su tomis pačiomis bendrovėmis ir apima tiek kredito unijos darbuotojų, tiek nagrinėjamoje byloje pripažintų kaltais asmenų padarytą žalą, todėl siekiant išvengti dvigubo tos pačios sumos išieškojimo, atsižvelgiant į teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76-788/2020">2K-76-788/2020</a>, 2K-151-495/2023), apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšį, bet to nepadarė. Šis pažeidimas susijęs tik su civilinės ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, civilinės ieškovės valstybės įmonės Turto banko civilinį ieškinį apeliacinės instancijos teismas išsprendė tinkamai.

9. Civilinės ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įgaliotas atstovas advokatas Marius Grajauskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų A. Š. ir E. K. bei jų gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinius skundus atmesti. Atstovas atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

9.1. Klausimas apie nepagrįstą ikiteisminių tyrimų atskyrimą nebuvo keliamas apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacine tvarka nebuvo nagrinėjamas. Taip pat dėl šio klausimo nepasisakyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminių tyrimų atskyrimo klausimas kasacine tvarka nenagrinėtinas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

9.2. Priešingai nei teigia kasatoriai, bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareikštas civilinis ieškinys pagrįstai buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje. Kasaciniuose skunduose nurodytas baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principas yra aktualus tais atvejais, kai reikia įvertinti, ar baudžiamasis procesas konkretaus asmens ir jo veikos atžvilgiu yra proporcingas, bet ne sprendžiant, ar tenkintinas byloje pareikštas civilinis ieškinys. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto prieštarautų BPK 115 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55/2007">2K-55/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04OS02ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-89-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-89-689/2021">2K-7-89-689/2021</a>, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>). Pagal BPK nuostatas, palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą galima tik vieninteliu BPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, jeigu yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo nenustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį patenkina (visiškai arba iš dalies), atmeta arba išimtiniu atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, perduoda civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

9.3. Nagrinėjamu atveju civilinio ieškinio dydis ir apskaičiavimas yra aiškūs, nuteistieji savo kaltės neneigė, padarytos žalos dydžio neginčijo, todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti civilinį ieškinį, o ne palikti jį nenagrinėtą. Prašoma atlyginti turtinė žala yra siejama ne su sudarytų paskolų sutarčių vykdymu (sutartine atsakomybe), o su pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje įrodytomis pripažintomis nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių šios paskolos buvo išduotos. Nagrinėjamu atveju paskolų išdavimas buvo tik nusikalstamų veikų priemonė, o ne pagrindinis tikslas, nuteistųjų ir kredito unijos jokie sutartiniai santykiai iš viso nesiejo.

9.4. Vien tai, kad kredito unija civilinėje byloje prisiteisė žalos atlyginimą iš buvusių kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto narių, nešalina nuteistųjų atsakomybės ir nėra kliūtis priteisti žalos atlyginimą ir iš jų. Civilinėje byloje buvo išspręstas buvusių kredito unijos vadovų civilinės atsakomybės klausimas ir nustatytos savarankiškos civilinės atsakomybės sąlygos, kildinamos iš netinkamo pareigų atlikimo išduodant paskolas, kai baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami nuteistųjų veiksmai panaudojus apgaulę, imituojant civilinius teisinius santykius, pasisavinti išduotas paskolas.

9.5. Pasinaudojimas teise pareikšti ieškinį vienam iš solidariųjų bendraskolių neatima kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.14 straipsnio 3 dalis). Taip pat ir reikalavimo pareiškimas baudžiamojoje byloje neatima kreditoriaus teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų solidariųjų skolininkų civilinėje byloje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>).

9.6. Civilinio ieškinio tenkinimas nagrinėjamoje byloje nepažeidžia nei pačios kredito unijos, nei nuteistųjų ar bet kurių kitų asmenų teisių. Priteisus atlyginti nuteistųjų veiksmais padarytą turtinę žalą, nebus sudarytos sąlygos kredito unijai nepagrįstai praturtėti. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civiliniam ieškovui žalos atlyginimas yra priteisiamas tiek baudžiamajame procese, tiek civilinio proceso tvarka tuo pačiu pagrindu, svarbiausia, be kita ko, yra vykdymo proceso metu užtikrinti, kad iš nuteistojo (atsakovo) nebūtų išieškota didesnė suma, negu šis asmuo savo veiksmais padarė žalos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>). Apsaugos nuo nepagrįsto praturtėjimo mechanizmas vykdymo procese yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 647 straipsnio 4 dalyje. Priešingai, palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, būtų ne tik neproporcingai apsunkinta galimybė kredito unijai apginti savo pažeistas teises, tačiau ir padaryta žala jos kreditoriams.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistųjų E. K. ir A. Š. bei jų gynėjo advokato V. Sirvydžio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų BPK 115 straipsnio pažeidimų

11. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 115 straipsnio nuostatas ir nesilaikydamas teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, nepagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius ir priteisė civilinėms ieškovėms iš nuteistųjų turtinės žalos atlyginimą.

12. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai A. Š. ir E. K. kartu su T. O. ir D. R. nuteisti dėl sukčiavimo veikiant organizuota grupe (T. O. ir D. R. – dar ir dėl dokumentų klastojimo), t. y. kad turėdami bendrą nusikalstamą sumanymą įgyti kredito unijų turtą, panaudodami apgaulę, bendrovių UAB „Vyrukai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“ vardu iš kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo paskolas ir jas pasisavino, ir dėl to kredito unijoms buvo padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad, neteisėtai įgijus turtą pagal apgaule sudarytą paskolos sutartį Nr. 70072 su UAB „Vyrukai“, kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ padaryta 150 602,41 Eur žala, kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal šešias apgaule sudarytas paskolos sutartis (su UAB „Vyrukai“ Nr. 10-00286, su UAB „Inviza“ Nr. 10-00287, su UAB „Rego Rent“ Nr. 10-00343, su UAB „Nexus LT“ Nr. 10-00344, su UAB „EK Projektai“ Nr. 10-00385, su UAB „Intertekus“ Nr. 11-00009) padaryta bendra 2 933 995,59 Eur žala.

13. Byloje civilinėmis ieškovėmis pripažintos kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ (kurios reikalavimo teises vėliau proceso metu perėmė valstybės įmonė Turto bankas) ir „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė civilinius ieškinius, kuriais solidariai iš nuteistųjų prašė priteisti atitinkamai 351 113,54 Eur ir 2 491 225,81 Eur turtinei žalai atlyginti. Byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimą žemesnės instancijos teismai sprendė skirtingai.

14. Pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad civiliniai ieškiniai grindžiami sutartiniais santykiais, kylančiais iš tarp kredito unijų ir nuteistųjų valdytų bendrovių sudarytų paskolos sutarčių, todėl žalos atlyginimo klausimai priskirtini sutartinės atsakomybės sričiai ir nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Taip pat teismas nurodė, kad, be nuteistųjų, yra ir kitų asmenų, susijusių su paskolų sutarčių sudarymu ir vykdymu, kurie nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, be to, iš dalies asmenų turtinės žalos, padarytos išduodant tas pačias paskolas, atlyginimas priteistas civilinio proceso tvarka, todėl priteisus padarytą turtinę žalą solidariai tik iš nagrinėjamoje byloje nuteistų asmenų būtų apsunkinta tiek civilinių ieškovių galimybė išreikalauti žalos atlyginimą, tiek nuteistųjų ir baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktų asmenų teisinė padėtis, sudarytos sąlygos civilinei ieškovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ nepagrįstai praturtėti (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 150 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nenustatė procesinių kliūčių baudžiamojoje byloje iš nuteistųjų priteisti civilinėms ieškovėms turtinės žalos atlyginimą, kadangi civilinių ieškovių pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo išimtinai siejami su nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, o ne sudarytų paskolos sutarčių vykdymu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad, baudžiamojoje byloje civilinėms ieškovėms priteisus turtinės žalos atlyginimą, būtų pažeistos tiek civilinių ieškovių, tiek nuteistųjų ar kitų trečiųjų asmenų teisės.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimus teisingai nustatęs civilinių ieškinių prigimtį, išsprendė apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis ir kasacinių skundų argumentai jų nepaneigia.

17. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024 ir kt.).

18. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024, 2K-7-56-594/2025).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04OS02ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-89-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-89-689/2021">2K-7-89-689/2021</a>).

20. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti išnagrinėtas (tenkintas visiškai ar iš dalies arba atmestas) ir tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas arba perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priešingai nei teigia kasatoriai, tokių sąlygų nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

21. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021, 2K-255-976/2024).

22. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagrindinis nuteistųjų siekis buvo užvaldyti apgaule gautų paskolų lėšas, nuteistieji veikė taip, kad kredito unijos negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, – prievolei užtikrinti įkeitė nekilnojamąjį turtą, kurio reali vertė sudaro tik nedidelę dalį suteiktų paskolų dydžio, jų kontroliuojamos bendrovės neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima išsiieškoti negrąžintas paskolas, faktiškai išieškota tik nedidelė suteiktų paskolų dalis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10.3.1, 10.3.2 punktai). Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, sutapatinęs civilinių ieškovių reikalavimą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą su sutartinės atsakomybės taikymu, neatsižvelgė. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji tik imitavo sutartinius teisinius santykius, paskolos sutarčių sudarymas buvo nusikalstamos veikos padarymo – apgaulės panaudojimo – būdas, todėl civilinių ieškovių prašomos priteisti sumos pagrįstai pripažintos nusikaltimais padaryta žala.

23. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš byloje pareikštų civilinių ieškinių ir civilinių ieškovių pateiktos medžiagos reiškiamiems reikalavimams pagrįsti matyti, kad civilinės ieškovės iš nuteistųjų prašo priteisti ne tik išduotų ir negrąžintų paskolų sumas, bet ir nesumokėtas palūkanas už išduotas paskolas, taip pat delspinigius, apskaičiuotus už vėlavimą grąžinti paskolas, kitų patirtų išlaidų, susijusių su neįvykdytomis paskolų sutartimis, atlyginimą. Pagal formuojamą teismų praktiką, negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai, kitos patirtos išlaidos), kurios buvo iš anksto numatytos ir pagrįstai tikėtinos kaip realiai gautinos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomos turtine žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-105-495/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, pripažino, kad civilinės ieškovės turėjo teisę prašyti priteisti iš nuteistųjų kaip turtinę žalą ir negautas pajamas (palūkanas, delspinigius), o tai, kad viena iš civilinių ieškovių prašo priteisti palūkanas ir delspinigius, o kita – ne, yra jų pasirinkimo teisė ir tai neužkerta kelio išspręsti pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 12.6.2 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kokia žala, pagal kokią paskolos sutartį ir kurių nuteistųjų veiksmais buvo padaryta kiekvienai civilinei ieškovei (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 8.1–8.5, 10.8.1, 10.8.2.1–10.8.2.3, 11.1, 12.6 punktai). Nuteistieji neginčijo iš jų prašytų priteisti sumų turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir atlygintinos turtinės žalos dydžio. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga – civiliniais ieškiniais prašytos iš nuteistųjų priteisti sumos buvo tiksliai apskaičiuotos, dėl jų dydžio nekyla abejonių.

25. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamų paskolų sutarčių, sudarytų su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, buvo išnagrinėta ir civilinė byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMwMC01MTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-300-516/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-300-516/2022">e2A-300-516/2022</a>), kurioje civilinė atsakomybė pritaikyta kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos ir paskolų komiteto nariams (D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B.) ir UAB „Rezultatas“ (įkeičiamą nuteistųjų valdytų bendrovių turtą įvertinę turto vertintojai) už netinkamą pareigų vykdymą išduodant paskolas nuteistųjų valdytoms bendrovėms, iš jų solidariai priteista atlyginti kredito unijai padarytą žalą – 2 957 886,78 Eur.

26. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-495/2021, 2K-7-89-511/2023).

27. Priešingai nei teigia kasatoriai, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pažeistų teisių gynimas civilinio proceso tvarka ir nurodytas civilinėje byloje priimtas sprendimas neužkirto kelio civilinei ieškovei pareikšti ieškinį ir nagrinėjamoje byloje, o bylą nagrinėjančiam teismui – jį išspręsti. Nors civilinėje ir baudžiamojoje bylose kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą susijęs su tomis pačiomis paskolų sutartimis, tačiau reikalavimai pareikšti skirtingiems asmenims (civilinėje byloje – valdybos ir paskolų komiteto nariams, turto vertintojui, baudžiamojoje byloje – asmenims, valdžiusiems bendroves, kurioms buvo išduotos paskolos) ir skirtingu pagrindu (civilinėje byloje – dėl netinkamai atliktų pareigų išduodant paskolas, baudžiamojoje byloje – dėl nusikalstamų veiksmų panaudojant apgaulę ir imituojant civilinius teisinius santykius). Taigi, skirtinguose procesuose pareikšti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškiniai nelaikytini tapačiais, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinės ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

28. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriais, kad civilinės ieškovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dėl to, kad minėtoje civilinėje byloje atsakovais pripažintų asmenų ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų atsakomybė yra solidarioji. Pažymėtina, kad, pagal BPK 109 straipsnį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti kaip atsakovą, o teismas, neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikšto civilinio ieškinio ribų, privalo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens. Teismas neturi pagrindo nustatinėti kitų baudžiamojoje byloje nedalyvavusių ir civiliniame ieškinyje nenurodytų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą tokių asmenų atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185-648/2023">2K-185-648/2023</a>).

29. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį, ieškinio pareiškimas vienam iš solidariųjų bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams. Taigi, vien ta aplinkybė, kad žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje priteistas tik iš vieno iš solidariųjų skolininkų, neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų solidariųjų skolininkų civilinėje byloje, o teismui tokį reikalavimą nagrinėti iš esmės ir jį patenkinti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>).

30. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs civilinės ieškovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį ir priteisęs atlyginti žalą solidariai iš byloje nuteistų asmenų, civilinį ieškinį išnagrinėjo tinkamai, nepažeisdamas BPK 115 straipsnio nuostatų ir neperžengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pagal savo esmę baudžiamojoje byloje nuteistų ir minėtoje civilinėje byloje atsakovais patrauktų asmenų prievolė yra solidarioji (nuosprendžio 10.4.2–10.4.3 punktai).

31. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs ir tai, kad iš esmės tos pačios sumos tuo pačiu pagrindu priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-495/2021, 2K-35-976/2024), dvigubo žalos atlyginimo išieškojimo vykdymo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>). Tai turi būti užtikrinta vykdymo procese (CPK 647 straipsnis).

Dėl BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo

32. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šis pažeidimas grindžiamas tuo, kad teismas nesivadovavo įsiteisėjusiais teismo sprendimais, priimtais kitose su nagrinėjama byla susijusiose baudžiamosiose bylose, ir kad teismas sprendė ir dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, iš esmės pakeisdamas minėtoje civilinėje byloje priimtą sprendimą. Su šiais kasatorių argumentais nėra pagrindo sutikti.

33. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

34. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtMjk2LTk1Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-296-957/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-296-957/2023">e1-296-957/2023</a>. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo kasatoriai A. Š. ir E. K., taip pat T. O. ir D. R. nuteisti dėl nusikalstamų veikų, padarytų Nacionalinei kredito unijai, be kita ko, Nacionalinės kredito unijos pareikšti civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

35. Pažymėtina, kad, pirma, žalos atlyginimo klausimai kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžiami pagal konkrečios bylos aplinkybes. Antra, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas su nagrinėjama baudžiamąja byla nėra susijęs, išskyrus tai, kad tiek teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek nagrinėjamoje byloje buvo nuteisti tie patys asmenys už sukčiavimą, naudojant iš esmės analogišką nusikalstamą schemą. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodyta, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

36. Pirmiau nutartyje jau buvo aptarta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių išsprendimo, priteisiant iš nuteistųjų civilinėms ieškovėms turtinės žalos atlyginimą, buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant BPK 115 straipsnio nuostatų, taip pat atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kasatorių nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtMjk2LTk1Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-296-957/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-296-957/2023">e1-296-957/2023</a>.

37. Taip pat nepagrįstai kasatoriai teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų ir iš esmės pakeitė minėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMwMC01MTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-300-516/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-300-516/2022">e2A-300-516/2022</a> priimtus teismų sprendimus. Pirmiau nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tik aptarė, jog civilinėje byloje kaip atsakovų patrauktų ir nagrinėjamoje byloje nuteistų asmenų prievolė atlyginti žalą, susijusią su paskolų išdavimu, yra solidarioji, bet civilinei ieškovei atlyginti turtinę žalą priteisė tik iš nuteistųjų ir dėl kitų į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų skundžiamame nuosprendyje jokių sprendimų nepriėmė, o kartu ir civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų nepakeitė.

Dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo ir non bis in idem principo pažeidimo

38. Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas ir dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo išskaidymo į kelias atskiras baudžiamąsias bylas, kuriose dėl apgaule įgytų paskolų buvo teisiami tie patys asmenys, darant nusikalstamas veikas buvo naudojami tie patys juridiniai asmenys, kurių vardu panaudojant apgaulę iš kredito unijų gautos paskolos buvo pasisavinamos. Kasatorių teigimu, toks ikiteisminio tyrimo išskaidymas yra nepagrįstas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, pasunkino nuteistųjų teisinę padėtį ir gali būti vertinamas non bis in idem principo pažeidimo kontekste.

39. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasatorių nurodyto prokurorės nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo išskaidymo į kelias atskiras baudžiamąsias bylas teisėtumo patikrinimas ir su tuo susiję argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko, nes kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik civilinių ieškovių apeliacinius skundus dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtų, todėl kasaciniuose skunduose keliami klausimai apie galimą non bis in idem principo pažeidimą, nuteistųjų teisinės padėties pabloginimą apeliacine tvarka nebuvo nagrinėjami.

40. Pažymėtina ir tai, kad, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, tik prokuroras sprendžia dėl tyrimų sujungimo ar atskyrimo (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kiekvienu atveju, įvertinus konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar tikslinga atskirti ikiteisminį tyrimą ir ar taip bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS03MTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-719/2020">2K-1-719/2020</a>). Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje A. Š., E. K., T. O., D. R., G. G. atskirtas iš bendro ikiteisminio tyrimo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės S. Malinauskienės 2022 m. birželio 20 d. nutarimu, siekiant ikiteisminio tyrimo greitumo ir išsamumo, taip pat siekiant užtikrinti įtariamųjų teisę į kuo greitesnį baudžiamąjį procesą, motyvuojant tuo, kad tyrimas dėl kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal kaltinime nurodytas paskolos sutartis panaudojant kaltinime nurodytas bendroves yra iš esmės baigtas, o dėl kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų pasisavinant šių kredito unijų lėšas toliau tęsiamas. Kasatorių minimą prokurorės nutarimą nuteistojo (tuo metu įtariamojo) A. Š. gynėjas skundė aukštesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 63–64 straipsnių nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi gynėjo skundas buvo atmestas, taip patvirtinus prokurorės nutarimo pagrįstumą (41 t., b. l. 100–102).

41. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, teisėjų kolegijai nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kasatorių nurodytus esminius BPK pažeidimus, naikinti šio teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašo kasatoriai, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų E. K. ir A. Š. bei jų gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas