Baudžiamoji byla Nr. 2K-339-719/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00053-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 1.2.22.1.1;2.1.7.1; 2.1.7.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,
išteisintajam M. B.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. ir M. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (AB Lietuvos pašto Netičkampio skyriaus plėšimas) laisvės atėmimu septyneriems metams, 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (UAB „TK“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės plėšimas) laisvės atėmimu ketveriems metams, 135 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (sunkus S. G. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 180 straipsnio 2 dalį (UAB „EMPR“ ir J. S. turto plėšimas) laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus jas apimant ir iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Priteista iš A. B. nukentėjusiajam G. M. 4703,71 Eur, AB Lietuvos paštui 43 343,73 Eur turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio, nukentėjusiųjų Z. B. ir R. B. apeliaciniai skundai atmesti. Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, baudžiamoji byla perduota prokurorui nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo M. B., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. B. ir M. B. buvo kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 2 d. iki 2008 m. gegužės 25 d. Marijampolėje dėl asmeninių nesutarimų, t. y. manydami, kad M. B. yra susijęs su 2008 m. vasario 2 d. pasikėsinimu nužudyti A. B., abu susitarė nužudyti M. B. Tuo tikslu 2008 m. gegužės 26 d. A. B. kartu su M. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) namo duomenys neskelbtini), kiemą ir, 00.47–00.49 val. prie namo laiptinės atėjus M. B., abu iššovė į nukentėjusįjį ne mažiau kaip 3 šūvius iš turimų šaunamųjų ginklų – pistoletų, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais brauningo šoviniais, ir 9 mm kalibro „Luger (Parabellum)“ šoviniais, šiais savo veiksmais padarė jam kiauryminį šautinį pilvo sienelės sužalojimą, daugybinį plonosios žarnos sienelės ir jos pasaito bei kraujagyslių sužalojimą, tai komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir šoku po nukraujavimo, dėl to 2008 m. gegužės 26 d. 2.25 val. nukentėjusysis ligoninėje mirė. Taip A. B. ir M. B., veikdami bendrininkų grupe, nužudė M. B..
2. Taip pat A. B. ir M. B. buvo kaltinami tuo, kad pirmiau nurodytu laiku ir vietoje nešiojo ir M. B. nužudyti panaudojo šaunamuosius ginklus: tyrimo metu nenustatyto modelio pistoletą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais brauningo šoviniais, ir tyrimo metu nenustatyto modelio pistoletą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro „Luger (Parabellum)“ šoviniais, bei šaudmenis: du 9 mm kalibro trumpuosius brauningo šovinius ir 9 mm kalibro „Luger (Parabellum)“ šovinį.
3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už AB Lietuvos pašto Netičkampio skyriaus plėšimą (BK 180 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), UAB „TK“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), sunkų S. G. sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), UAB „EMPR“ ir J. S. turto plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.
II. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios bylos duomenų lyginamosios analizės, vertino atskirus įrodymus atmetimo būdu, be to, dalies įrodymų turinį iškraipė, o dalies tirtų duomenų visai nevertino, nuosprendyje neišdėstė visų ištirtų įrodymų, nesujungė jų į vieną loginę grandinę ir nevertino šių įrodymų visumos.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su prokuroro skundo argumentais dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kai kurių liudytojų parodymų ir įrodymų vertinimo neatitinka bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl įvykių eigos nusikaltimo padarymo metu (t. y. iki M. B. nužudymo ir po jo), taip pat teismas sutinka, kad liudytojų Nr. 129 ir 570, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymai buvo vertinami selektyviai, visiškai ignoruojant bylos įrodymų visumą ir suformuotą teismų praktiką; skundžiamame nuosprendyje neteisingai ir nemotyvuotai nurodoma, jog nukentėjusiajam R. B., liudytojams A. A., R. V., P. B. ir M. K. nieko nežinoma apie M. B. įtarimus, kad jakštų grupuotės asmenų yra sekamas ir (ar) persekiojamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir kartu su kitais įrodymais nevertino liudytojo E. J. parodymų, pripažindamas juos nepatikimais ir neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad E. J. apie M. B. nužudymo aplinkybes buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. vasario 19 d., t. y. po to, kai jam BK 39¹ straipsnio, BPK 212 straipsnio 7 punkto, 214 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodymus apie šio nusikaltimo aplinkybes jis davė 2014 m. gegužės 13 d. Šio teismo nuomone, liudytojas E. J. kai kurias aplinkybes dėl M. B. nužudymo galėjo interpretuoti sau naudinga linkme, nes jis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais tik tuo atveju, jeigu bus priimtas jam palankus sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo kartu su kitais jakštų nusikalstamo susivienijimo nariais. Tačiau toks liudytojo parodymų vertinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir iš esmės iškreipia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymų ir jų vertinimo.
4.5. Iš bylos dokumentų matyti, kad ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 64-1-0570-08 dėl M. B. nužudymo atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, šiame tyrime E. J. buvo apklaustas 2014 m. gegužės 13 d. Tuo metu prieš E. J. baudžiamasis persekiojimas nebuvo vykdomas. 2014 m. gegužės 27 d. baudžiamoji byla buvo perduota į Generalinę prokuratūrą ir 2014 m. birželio 4 d. ši byla buvo sujungta su kitais ikiteisminiais tyrimais į vieną tyrimą. 2014 m. liepos 8 d. buvo priimtas nutarimas apklausti E. J. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Po to iki 2015 m. rugsėjo 1 d. E. J. procese dalyvavo kaip įtariamasis. 2016 m. vasario 19 d. E. J. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ne todėl, kad jam buvo nutraukta byla, o todėl, kad buvo priimtas sprendimas dėl kelių ikiteisminių tyrimų (tarp jų ir dėl M. B. nužudymo) išskyrimo į atskirus tyrimus, taip pat siekiant, kad bylos įtariamieji A. B., M. B. ir jų gynėjai galėtų tiesiogiai pateikti klausimus kaltinimo liudytojui, nes ikiteisminio tyrimo metu šie įtariamieji pasinaudojo teise tylėti. Atlikus šią apklausą ir kitus būtinus proceso veiksmus, 2016 m. kovo 1 d. ikiteisminis tyrimas dėl M. B. nužudymo ir kitų nusikaltimų išskirtas į atskirą tyrimą. Liudytojas E. J. viso bylos proceso metu davė nuoseklius parodymus ir netikėti jais nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad E. J. turėtų motyvą apkalbėti išteisintuosius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylą nagrinėjusiems teisėjams apklausiant E. J. teismo posėdžiuose nekilo jokių abejonių dėl jo parodymų pagrįstumo, nebuvo pateikta klausimų dėl tikėtino suinteresuotumo ar liudytojo veiksmų manipuliuojant parodymais. Pagal teismų praktiką nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Kartu kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant kaltinamųjų toje pačioje byloje, taip pat asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymus. EŽTT praktikoje pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais. EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų bylose, kuriose proceso teisingumas buvo ginčijamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį buvo panaudoti parodymai kaltinamųjų toje pačioje byloje ar kitų asmenų, dėl šių parodymų galimai gavusių tam tikrų privilegijų. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. E. J. tiesiogiai teismo salėje dalyvavo nagrinėjant šią bylą, visi proceso dalyviai galėjo užduoti klausimus ir ginčyti jo parodymus, pirmosios instancijos teismas tenkino kaltinamųjų ir jų gynybos prašymus dėl papildomų liudytojų apklausų, buvo apklausti liudytojai A. J., T. R., V. J.. Liudytojo E. J. parodymų patikimumą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.
4.6. Iš E. J. parodymų matyti, kad iš T. R. (skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš A. B.) sužinojo, jog A. B. užpuolė ir sužalojo V. K. ir M. B.. Liudytojas T. R. parodė, kad nieko nežino apie pasikėsinimą į A. B. Tačiau svarbu tai, kad E. J. aktyviai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pripažino, kad kartu su A. J., M. B., A. B., T. R. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir su šiais asmenimis yra padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, todėl tiek išteisintieji, tiek liudytojas T. R. turi motyvą teismui neatskleisti žinomos informacijos. Dėl nurodytų aplinkybių liudytojų E. J. ir T. R. parodymų prieštaringumas yra paaiškinamas ir negali būti vertinamas E. J. parodymų nepatikimumo prasme.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai teigia, kad yra esminių prieštaravimų tarp liudytojo Nr. 570, kuriam taikytas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir liudytojo E. J. parodymų, todėl E. J. parodymai nepatikimi. Iš teisme ištirtų duomenų matyti, kad kiekvienas liudytojas nurodė tyrimui (teismui) pateiktos informacijos šaltinius, šie šaltiniai tarpusavyje nesusiję, o iš bylos medžiagos matyti, kad šaltiniai siejami su priešingomis organizuotomis grupuotėmis – jakštais ir raikinais. Liudytojo Nr. 570 nurodytas šaltinis M. B., o E. J. – T. R. Vertinant šių liudytojų pateiktą informaciją, priešingai negu teigia apeliacinės instancijos teismas, liudytojo Nr. 570 parodymai patvirtina liudytojo E. J. parodymus dėl esminių detalių, t. y. kad vienas iš A. B., tikėtina, užpuolusių asmenų buvo M. B. ir kad tai buvo M. B. nužudymo motyvas.
4.8. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad liudytojo E. J. parodymai nepatikimi, nes nežinojo, kiek ginklų panaudota nužudant M. B., yra nepagrįsti. iš E. J. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jis pateikė informaciją, kurią sužinojo pokalbio su A. B. ir M. B. metu. Tai, kad ši informacija nesutampa su įvykio vietoje fiksuotais duomenimis, yra paaiškinama ir negali būti vertinama kaip paneigianti liudytojo E. J. parodymus.
4.9. Byloje, be liudytojo E. J. parodymų, nėra kitų įrodymų, kad Londone jis buvo susitikęs su A. B. Tačiau, net jei tokias aplinkybes patvirtintų kiti įrodymai, tai nereikštų, kad įrodytas ir E. J. ir A. B. pokalbis apie M. B.. Liudytojo E. J. parodymų patikimumas negali būti vertinamas vien tik asmenų, apie kuriuos liudytojas suteikė informaciją, parodymais.
4.10. Byloje ištirti įrodymai, patvirtinantys, kad išteisintieji M. B. ir A. B. persekiojo nukentėjusįjį M. B. ir turėjo motyvą jį nužudyti, kad M. B. nužudymo laiku išteisintieji buvo nužudymo vietovėje ir tam laikui neturi alibi, turėjo būti įvertinti kaip viena įrodymų grandinė su liudytojo E. J. parodymais.
4.11. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir dėl jo esminių argumentų nepateikė motyvuotų išvadų. Apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, buvo padaryti BPK 20 straipsnio 1–4 dalių pažeidimai, jie yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. Urbelio kasacinis skundas netenkinamas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, nustatant bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktus įrodymus, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenų įrodomojo turinio patikimumo ir pakankamumo klausimai, pripažįstant veiką įrodyta, paprastai taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
7. Prokuroro kasacinis skundas šioje byloje paduotas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas); vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus. Prokuroro motyvai dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų iš esmės susiję vien tik su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl liudytojo E. J. parodymų nepatikimumo.
8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).
9. Patikrinus skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės yra nepagrįstos.
10. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus. Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
11. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.
12. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad liudytojo E. J. parodymai yra nepatikimi ir neįtikinami iš esmės dėl šių pagrindinių priežasčių: 1) liudytojui E. J. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 391 straipsnio pagrindu, dėl to jis kai kurias aplinkybes dėl M. B. nužudymo galėjo interpretuoti sau naudinga linkme; 2) tarp liudytojo E. J., kuris nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, parodymų ir išteisintojo A. B., liudytojo T. R., liudytojo Nr. 570, kuriam taikomas anonimiškumas, liudytojo A. J. bei kitų asmenų parodymų yra prieštaravimų, kurių pašalinti nėra galimybės; 3) kai kurių aplinkybių, kurias nurodė liudytojas E. J., nėra galimybių patikrinti kitais duomenimis (skundžiamos nutarties 6.13.3.1–6.13.3.5 p.).
13. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas. Šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti liudytojai apklausiami įprastine tvarka ir liudytojo parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, nes baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018). Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018).
14. Pažymėtina, kad skundžiamame teismo sprendime nenurodyti motyvai, pagrindžiantys išvadą, kad liudytojo E. J. parodymai yra nepatikimi ir neįtikinami dėl to, kad šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu ir kai kurias aplinkybes dėl M. B. nužudymo galėjo interpretuoti sau naudinga linkme. Tokia išvada paremta tik prielaidomis, todėl sutikti su ja negalima. Tačiau kolegija konstatuoja, kad dėl to naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, nes šis pažeidimas nesukėlė pasekmių, nurodytų BPK 369 straipsnio 3 dalyje, ir šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes visi kiti apeliacinės instancijos teismo motyvai yra teisėti ir pagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė išsamius motyvus, kodėl nesivadovavo dalimi liudytojo E. J. parodymų, pripažino juos neinformatyviais. Pagrindiniai iš šių motyvų, kaip jau minėta, yra tai, kad: E. J. nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas ir bylos aplinkybes girdėjo iš kitų asmenų – A. B. ir M. B., kurie smulkiai įvykio aplinkybių nepasakojo, o A. B. paneigė ką nors pasakojęs liudytojui; tarp E. J. parodymų ir išteisintojo A. B., liudytojo T. R., liudytojo Nr. 570, kuriam taikomas anonimiškumas, liudytojo A. J. parodymų yra prieštaravimų, kurių pašalinti dėl nutartyje nurodytų motyvų nėra galimybės; kai kurių aplinkybių, kurias nurodė liudytojas E. J., nėra galimybių patikrinti kitais duomenimis (pavyzdžiui, dėl ginklo, iš kurio buvo šauta į M. B., atsiradimo aplinkybių, nes pats ginklas nerastas, o liudytojo nurodytą ginklą, tikėtina, davęs asmuo nebuvo apklaustas). Tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai yra pagrįsti, teisėti ir nesutikti su jais nėra jokio pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog liudytojo E. J., taip pat ir liudytojų Nr. 129 ir 570, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų visiškai neatmeta, ir nurodė, kad šių asmenų parodymais galima vadovautis tiek, kiek jie atitinka kitą medžiagą ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, patikrino, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino apskųsto teismo sprendimo teisėtumą, taip pat ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo klaidas ištaisė apeliacinio proceso metu, nekeisdamas skundžiamo nuosprendžio. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas, nepripažindamas duomenų įrodymais ar pripažindamas juos įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek gretindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir iš nutarties aprašomosios dalies matyti, kad patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, kaip to ir reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalyje.
17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir paduoto kasacinio skundo ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis, byloje nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
