Dėl autoriaus teisių pažeidimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-536/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.2.1; 84; 114.4 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Žemprojektas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žemprojektas“, tretieji asmenys L. N. ir A. V., dėl autoriaus teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl autoriaus teisių pažeidimo.

Ieškovas prašė: 1) uždrausti atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia forma bei būdu daryti viešai prieinamais kūrinius, į kuriuos turtinės teisės priklauso ieškovui, talpinamus viešai prieinamuose interneto puslapiuose; 2) priteisti iš atsakovo 25 501,31 Lt nuostolių, atsiradusių pažeidus autoriaus turtines teises, atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo 7000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus autoriaus asmenines neturtines teises, atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį šalys, tarpininkaujant trečiajam asmeniui A. V., tarėsi dėl atsakovui priklausančio Nidoje esančio viešbučio ir Juodkrantėje esančių poilsio namų fotografavimo, už šią paslaugą atsiskaitant kita paslauga – savaitgalį pagyventi dviese atsakovui priklausančiame viešbutyje, įskaitant maitinimą. Nors sutartis raštu nebuvo sudaryta, tačiau 2005 m. rugsėjo 17-18 d. ieškovas fotografavo sutartus objektus ir, kartu su trečiuoju asmeniu bei jo drauge, gyveno atsakovo viešbučiuose, esančiuose Juodkrantėje bei Nidoje, buvo maitinami atsakovo sąskaita. Ieškovo teigimu, buvo padaryta daugiau nuotraukų nei ketinta, todėl jos buvo perduotos atsakovui optine laikmena JPEG formatu mažos raiškos, skirtos tik tam, kad atsakovas išsirinktų labiausiai tinkamas ir pageidaujamas įsigytų už papildomą mokestį. Vėliau ieškovas pastebėjo, kad keturiolika nuotraukų be jo sutikimo atsakovas panaudojo internetinėje svetainėje. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo sudariusios autorinės sutarties, turi būti taikoma deliktinė atsakovo atsakomybė, priteisiant ieškovui nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: uždraudė atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamais kūrinius, į kuriuos turtinės teisės priklauso ieškovui, atgamintus ir padarytus viešai prieinamais interneto puslapiuose, kurie pasiekiami interneto adresais <http://www.neringahotels.lt/nerija_lt.html>, <http://www.neringahotels.lt/smilga_lthtml>, bei kituose atsakovo valdomuose interneto puslapiuose; priteisė ieškovui iš atsakovo 6000 Lt už autoriaus turtinių teisių ir 1000 Lt už autoriaus neturtinių teisių pažeidimą. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovui priklausančioje internetinėje svetainėje atgamintų nuotraukų autorius, kūrinio atgaminimui ir panaudojimui licencija nebuvo suteikta, bet nuotraukos, t. y. autoriaus kūrinys, buvo panaudotos jas modifikuojant, tačiau nekeičiant kūrinio turinio esmės. Teismas sprendė, kad ieškovo kūrinys buvo panaudotas bei atgamintas neteisėtai, ir tai, jog atsakovas atgamino ir panaudojo ieškovo sukurtas nuotraukas, neturėdamas autoriaus teisių subjekto sutikimo, yra laikoma autoriaus turtinių teisių pažeidimu (ATGTĮ 73 straipsnio 1 punktas). Be to, atgamintose ir panaudotose nuotraukose nebuvo nurodytas autorius, tai pagal ATGTĮ 73 straipsnio 4 punktą yra laikoma autoriaus neturtinių teisių pažeidimu. Šie pažeidimai suteikia ieškovui, kaip kūrinio autoriui, teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (ATGTĮ 77 straipsnis). Įvertinęs atsakovo padaryto autorių teisių pažeidimo pobūdį (nuotraukų panaudojimas jas atgaminus informaciniame, komercinio pobūdžio tinklalapyje), šio pažeidimo apimtį (panaudoti tik kelių fotografijų fragmentai), protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, bei ieškovo, kaip profesionalaus fotografo, elgesį nuotraukų sukūrimo ir jų perdavimo metu (darbas atliktas ir šio darbo rezultatas perduotas be sutarties, nepaženklinus autorių teisių apsaugos ženklu) teismas sprendė, kad atsakovas ieškovui privalo sumokėti 6000 Lt nuostoliams atlyginti (ATGTĮ 79 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas panaudojo tik kelias nuotraukas, o, kilus ginčui dėl nuotraukų autorystės, išėmė jas iš internetinės svetainės, be to, ieškovas pats perdavė nuotraukas atsakovui, nesant pasirašytos sutarties, nepaženklintas autorių teisių apsaugos ženklu, todėl prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Lt (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, nes sprendė, kad teismas pagrįstai sumažino priteistinos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, o priteistas žalos atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovą tenkino atsakovo pasiūlymas padaryti keletą viešbučio nuotraukų už savaitgalio pagyvenimą viešbutyje, nes jis tokį pasiūlymą priėmė apsigyvendamas atsakovo viešbutyje. Taigi, nors šalys ir nesudarė rašytinės autorinės sutarties, bet savo veiksmais vykdė žodinį susitarimą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad šalys tarėsi dėl viešbučių fotografavimo, tačiau nebuvo susitarta dėl tolimesnio nuotraukų panaudojimo. Trečiasis asmuo perdavė atsakovui visas nuotraukas tam, kad atsakovas išsirinktų labiausiai tinkamas ir pageidaujamas įsigytų, tačiau šalys nebuvo sutarusios, jog atsakovas jas gali naudoti savo nuožiūra. Kolegijos teigimu, atsakovas privalėjo žinoti, kad, nesant susitarimo su nuotraukų autoriumi dėl jų panaudojimo, jų naudojimas pažeidžia autoriaus teises, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo pasirūpinti autoriaus leidimu panaudoti jo kūrinius (fotonuotraukas), tačiau to nepadarė. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas šioje situacijoje elgėsi neapdairiai, konkrečiai nesusitarė dėl darbų apimties, kainos bei atlikto darbo panaudojimo galimybių. Nors šalys ir buvo susitikusios (fotografuojant patalpas ir kt. objektus), bet tiesiogiai nesitarė dėl nuotraukų kiekio, jų panaudojimo, konkrečios kainos, o viskas vyko per tarpininką trečiąjį asmenį, dėl to atsakovas galėjo ir suklysti, panaudodamas autoriaus darbą be jo leidimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad prie autorinių teisių objektų priskiriami ir fotografijos kūriniai, kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o atsakovas ieškovo padarytas nuotraukas panaudojo savo internetinėje svetainėje, nors tam neturėjo ieškovo leidimo. Nesant autoriaus sutikimo dėl nuotraukų naudojimo (sudarytų naudojimo, platinimo ar kt. sutarčių ar susitarimų), teisėjų kolegija laikė, kad atsakovas pažeidė autoriaus teises (ATGTĮ 73 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad didžioji dalis pateiktų ieškovo nuotraukų yra tik paprastas ir elementarus aplinkos fiksavimas ir negali būti laikomos autoriaus kūrybinės veiklos rezultatu, nurodydama, kad tokie atsakovo teiginiai yra niekuo nepagrįsta atsakovo asmeninė nuomonė. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra nepakankamai konkreti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimas iš dalies patenkinti ieškinį, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kūrinio, kaip autoriaus teisių objekto, požymius. Tam, kad kūrinys galėtų būti saugomas autorių teises reglamentuojančių teisės normų, jis turi atitikti originalumo, kūrybinės veiklos ir objektyvios formos kriterijus (ATGTĮ 4 straipsnis), ir ne kiekviena fotografija gali būti laikoma kūriniu. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju kilus ginčui privalu nustatyti, ar ginčo nuotraukos pasižymi savarankišku meniniu sprendimu, originalia bei išskirtine kompozicija, spalvų ir šviesos gama, t. y. įsitikinti, ar konkrečios nuotraukos atitinka autorių teisių objektui taikomus reikalavimus ir yra saugomos. Bylą nagrinėję teismai to nesiaiškino. Teismai neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų yra tik paprastas, originalumu nepasižymintis ir elementarus aplinkos fiksavimas, todėl nėra autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas ir dėl šių nuotraukų neturėtų būti taikomos autorių teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino susitarimo dėl kūrinio naudojimo teisinę reikšmę. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šalys susitarė dėl kūrinių (nuotraukų) sukūrimo ir teisių į juos perdavimo kasatoriui naudoti savo komercinėje veikloje, o kasatorius už tai atsilygino suteikdamas ieškovui apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Ieškovas savo elgesiu akceptavo kasatoriaus ofertą be jokių papildomų sąlygų, t. y. fotografavo kasatoriaus nurodytus objektus, priėmė atlyginimą paslaugomis, perdavė nuotraukas diskelyje, nenurodydamas jokių papildomų sąlygų (CK 6.173, 6.178 straipsniai). Apie dvejus metus ieškovas nereiškė jokių pretenzijų kasatoriui dėl kūrinių naudojimo ir nereikalavo jokio papildomo atlyginimo. Pagal ATGTĮ 40 straipsnio nuostatas preziumuojama, kad autorine sutartimi perduodama tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Kasatoriaus siūlymas padaryti nuotraukas bei atlygis už tai apėmė ir kasatoriaus teisę vėliau tas nuotraukas naudoti savo veikloje. Priešinga išvada prieštarautų verslo logikos dėsniui, nes būtų atlyginama už darbo rezultatą, kurio negalima naudoti savo veikloje.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias autoriaus neturtinių teisių apsaugą. Pagal ATGTĮ 14 straipsnį bei Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 6bis straipsnio 1 dalį, teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimui konstatuoti turi būti nustatytos dvi aplinkybės: 1) kūrinys ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas, pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi į kūrinį; 2) dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija. Ieškovas, teigdamas, kad kasatorius pažeidė jo teisę į kūrinio neliečiamybę, privalėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl jo reikalavimai dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimo negalėjo būti tenkinami. Teismai nepagrįstai netyrė aplinkybių, susijusių su galimybe pažeisti autoriaus garbę ir reputaciją, t. y. su ieškovo neturtinių teisių pažeidimu.

4. Nepagrįsta teismų išvada dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Kasatorius nepadarė jokio teisės pažeidimo, dėl kurio būtų galima priteisti nuostolius ieškovui. Nustatant negautas pajamas kiekvieną kartą reikia aiškintis, ar asmuo kitu atveju tas pajamas būtų gavęs, ir kokio dydžio tos pajamos būtų buvusios. Ieškovas neįrodė, kad jis būtų gavęs 6000 Lt honorarą, jei kasatorius nebūtų neva pažeidęs jo teisių. Priešingai, byloje nustatyta, kad kasatoriaus pozicija dėl išmokėtino honoraro buvo aiški – ieškovui siūlytas atlyginimas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis. Kasatorius nebūtų mokėjęs ieškovui nurodyto dydžio sumos. Ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos (CPK 178 straipsnis).

5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra nepakankamai konkreti, nes nėra nurodytas konkretaus draudimo objektas, todėl jos vykdymas būtų itin sudėtingas. Taip nėra užtikrinamas teismo sprendimo tikslas ginčą išspręsti visiškai (CPK 260 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas šio apeliaciniame skunde nurodyto argumento nenagrinėjo, taigi pažeidė CPK 331 straipsnį.

6. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl dviejų iš penkių kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas visiško bylos išnagrinėjimo principą. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetė kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo konkretumo, dėl buvusio leidimo naudoti kūrinius, asmeninių neturtinių teisių apsaugos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo tokius argumentus:

1. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad ginčo nuotraukos negali būti laikomos autorių teisių objektu. Tai yra tik niekuo nepagrįsta kasatoriaus nuomonė. Fotografijų kūriniai pripažįstami autorių teisės objektu. Fotografijos, dėl kurių kilęs ginčas, yra ieškovo kūrybinio darbo rezultatas, jas kurdamas ieškovas meniškai parinko apšvietimą, kompoziciją, objektų fiksavimo kampą ir kita, kas padarė fotografijas autoriaus kūriniais.

2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, susiję su ieškovo sutikimu naudoti nuotraukas davimu. Aplinkybė, ar ieškovas leido naudoti jo darytas nuotraukas, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Kasaciniame skunde nepateikta jokių naujų teisinių argumentų, kurie paneigtų pagrįstas teismų išvadas, kad sutartis dėl ginčo objekto nebuvo sudaryta.

3. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad ieškovui nebuvo padaryta neturtinės žalos. Tokios padarymą ieškovas grindžia ne tik kūrinio neliečiamybės teisės pažeidimu (ATGRTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bet ir teisės į autoriaus vardą pažeidimu (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenurodęs autoriaus vardo kasatorius padarė ieškovui neturtinę žalą. Be to, sprendžiant autoriaus neturtinių teisių pažeidimo atlyginimo dydžio klausimą, autorių teisių pažeidimas ex facto jau reiškia tiek turtinės, tiek neturtinės žalos padarymą, nes dėl neteisėto kūrinio atgaminimo ir panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, pakenkiama jo reputacijai, vardui, o teisių pažeidėjas pasipelno iš to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kūrinio naudojimo teises. Pažeidus kūrinio vientisumą, paskleidžiama informacija, neatitinkanti tikrovės, t. y. to, ką autorius buvo sukūręs. Vertinant šių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimą, tai pirmiausia turi įvertinti autorius, nes jis labiausiai gali atskleisti ir paaiškinti su kūrinio vientisumu susijusius aspektus. Interneto svetainėse atgaminti ir padaryti viešai prieinamais kūriniai yra iškraipyti, be ieškovo sutikimo atlikti grafiniai jų pataisymai.

4. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai neteisingai nustatė ir priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą. Pagal ATGTĮ 79 straipsnį, negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius. Ieškovas pateikė panašių ieškovo ir jo klientų sudarytų ir įvykdytų autorinių kūrinių užsakymo sutarčių kopijas, kuriomis vadovaudamasis teismas ir nustatė padarytos turtinės žalos dydį. Ieškovo nuostolių suma grindžiama įprastiniu ieškovo gaunamu atlyginimu už vieną panašaus pobūdžio fotografiją. Be to, žalos padarymo faktas yra fakto klausimas, kuris kasacine tvarka nenagrinėjamas.

5. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl nekonkrečios pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, nes joje aiškiai apibrėžti kūriniai (nuotraukos), kuriuos teismas uždraudė atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia kita forma ir būdu daryti viešai prieinamais – tai kūriniai, kurie buvo atgaminti ir padaryti viešai prieinamais interneto puslapiuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl autorių teisių objekto

Kasaciniame skunde keliamas autorių teisių objekto klausimas – ar ginčo fotografijoms apskritai gali būti taikoma autorių teisių apsauga.

Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Pavyzdžiui, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija) 2 straipsnyje pateikta literatūros ir meno kūrinių sąvokos apibrėžtis, o terminas „autorių teisių objektai“ nevartojamas. Šis terminas nevartojamas ir Pasaulio Intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartyje, ir Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės apsaugos aspektų, susijusių su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis).

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymą (toliau – ATGTĮ) autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštos kūrybinės veiklos rezultatas. Teisinio reguliavimo expressis verbis fotografijos yra išskiriamos kaip galinčios būti autorių teisių apsaugos objektu (Berno konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, PINO Autorių teisių sutarties 9 straipsnis, ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Autorių teisių objektus apibūdina keli požymiai.

Pirmiausia, autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog originalumas negali būti tapatinamas su naujumu. Vis dėlto pažymėtina, kad klasikinis subjektyvusis (autoriaus asmenybę atspindintis) originalumo reikalavimas netinka kai kurioms naujoms kūrinių rūšims, ypač kai panaudojamos atitinkamos technologijos. Dėl to tam tikri kūriniai, pavyzdžiui, kompiuterių programos, duomenų bazės, fotografijos, yra laikomi originaliais, jei jie yra paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006). Tai yra vadinamasis objektyvusis originalumas, pagal kurį nereikalaujama (kaip būtinos aplinkybės) asmenybės atspindžio kūrinyje. (Be abejo, tai vis tiek turi būti savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas). Tačiau šis – objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio. Kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga.

Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autoriaus teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės /.../ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V., UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“ v. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-154/2000; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. S. ir L. Ž. leidinys „Baltos lankos“, bylos Nr. 3K-3-280/2004; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006).

Bylą nagrinėję teismai ginčo fotografijas vertino kaip atitinkančias autorių teisių objekto požymius: tai iš esmės susiję su faktinių aplinkybių vertinimu. Kartu pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog buvo fotografuota, kasatoriaus teigimu, „aplinka“ (viešbučio ir poilsio namų aplinka), savaime neeliminuoja tų fotografijų kaip autoriaus teisių objekto apsaugos.

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl fotografijų apsaugos, kaip autorių teisių objekto, yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo autorystės atsakovas neginčija (Berno konvencijos 15 straipsnis, ATGTĮ 6 straipsnio 2 dalis, dėl autorystės prezumcijos taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“ v. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-154/2000; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. A. M. v. UAB „Sandra“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-938/2003; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-211/2006). Taigi autorystės klausimas šioje byloje nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Kasaciniu skundu ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl atsakovo atsakomybės, pažeidus ieškovo (autoriaus) teises, konkrečiai – dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

ATGTĮ 79 straipsnio 1 dalyje (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) įtvirtinta, kad turtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK ir šis įstatymas (ATGTĮ). Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, kitas turėtas išlaidas ir pažeidėjo naudą, gautą iš neteisėtų veiksmų (ATGTĮ 79 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 80 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, neturtinės žalos pasekmes, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors atitinkamos nuostatos, susijusios su turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu, pažeidus autorių teises, yra įtvirtintos lex specialis – ATGTĮ, tačiau, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos ir CK nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.

Byloje nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui už padarytas fotografijas buvo materialiai atlyginta: ieškovas su kitais asmenimis savaitgalį gyveno atsakovo viešbučiuose, esančiuose Juodkrantėje bei Nidoje ir buvo maitinami atsakovo sąskaita. Nors įstatymas nustato rašytinę autorinių sutarčių formą (ATGTĮ 42 straipsnis), tačiau tokios sutarties nesudarymas ex officio nereiškia sandorio negaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. R. K. personalinės įmonės leidykla „Charibdė“, bylos Nr. 3K-3-561/2001). Kartu pažymėtina tai, kad rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. R. K. personalinės įmonės leidykla „Charibdė“, bylos Nr. 3K-3-561/2001). Atsakovas, teigdamas, kad jam buvo perduotos autoriaus turtinės teisės (bei kokia apimtimi teisės buvo perduotos) turėjo pareigą tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Autoriaus neturtinės teisės visada priklauso autoriui, nepriklausomai nuo to, kad turtinės teisės (ar jų dalis) yra perleistos kitam asmeniui. Kasaciniame skunde ginčijama bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl neturtinės žalos priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pažeidimui konstatuoti turi būti nustatomos dvi aplinkybės. Pirma, kūrinys ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas ar kitaip pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi į kūrinį; antra, dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ v. AB „Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-160/2008). Šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, netyrė, kaip ir ar apskritai buvo pažeista teisė į kūrinio neliečiamybę, siejant su ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų sąlygų visuma. Ši bylą nagrinėjusių teismų sprendimo ir nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta. Jeigu nebuvo konstatuotos ex lege nustatytos sąlygos, reikšmingos spręsti dėl neturtinės teisės pažeidimo, negali būti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos padarymo bei šią žalą priteisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-294/2003).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu taip pat ir dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Viena vertus, pažymėtina, kad ieškovas nepateikė kasacinio skundo, tuo tarpu kasacinio skundo ribas apibrėžia kasacinio skundo argumentai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, bylą nagrinėję teismai uždraudė atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus kūrinius, atgamintus ir padarytus viešai prieinamais atitinkamuose interneto puslapiuose. Be to, kaip pažymėjo bylą nagrinėję teismai, kilus ginčui dėl nuotraukų autorystės, atsakovas išėmė jas iš interneto svetainės: šios aplinkybės ieškovas neginčijo, nenurodė jokių priešingų argumentų. Šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismų sprendimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo naikintina ir ieškinys dėl šios dalies atmestinas.

Kartu būtina pažymėti, kad nurodyti kasacinio teismo argumentai nereiškia, jog teismas nepripažįsta autoriaus neturtinių teisių. Vis dėlto, kaip yra pažymėta ankstesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje, autoriaus neturtinės teisės negali būti suabsoliutinamos, jų gynimas bei būdai, kuriais tos teisės yra ginamos, priklauso nuo konkrečioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, o kasaciniame teisme apibrėžiamos pagrindais, nurodytais kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ v. AB „Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-160/2008).

Bylą nagrinėję teismai inter alia konstatavo, kad tiek ieškovas (kuris yra profesionalus fotografas), tiek atsakovas šioje situacijoje elgėsi neapdariai, konkrečiai nesusitarė dėl darbų apimties, kainos bei atlikto darbo panaudojimo galimybių. Tai ypač svarbu šios bylos kontekste, kada kilusį ginčą lėmė abiejų ginčo šalių veiksmai. Kasacinio teismo vertinimu, tai taip pat sudarė pagrindą mažinti iš atsakovo ieškovo naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai turėjo pagrindą mažinti ieškovo reikalaujamą priteisti turtinės žalos atlyginimą ir, įvertinus bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai priteisė ieškovui 6000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies nekonkretumo neturi realaus teisinio pagrindo. Viena vertus, šis argumentas yra abstraktaus pobūdžio, nes neaišku, kas konkrečiai atsakovui yra neaišku dėl sprendimo vykdymo. Byloje apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl ginčo nuotraukų (ginčo dalyko) identifikavimo (be to, aprašytos ir antstolio I.Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole). Abiem šalims buvo aišku, apie kokias nuotraukas yra kalbama, juolab kad minėta, kad kilus ginčui nuotraukos buvo išimtos iš internetinės svetainės.

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v. Albania).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, atitinkamai turi būti perskirstytos proceso šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus keičia nežymiai, t. y. ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo 25 501,31 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisė ieškovui iš atsakovo 6000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kasacinis teismas pakeičia šiuos procesinius sprendimus, panaikindamas tik sprendimų dalį dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliktinos nepakeistos.

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti teismų procesinius sprendimus, kuriais iš atsakovo ieškovui priteista 7000 Lt. Šia nutartimi skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant teismų sprendimų dalis dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Taigi buvo patenkinta apie 14 procentų kasacinio skundo reikalavimų. Proporcingai atlygintinos kasatoriaus kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kasatorius pateikė duomenis apie 2025 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai ir 210 Lt sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą, todėl kasatoriui iš ieškovo priteistina 315 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (T. 2, b. l. 167, 180). Kasacinio teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš šalių pirmiau šioje nutartyje nurodytomis proporcijomis, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 11 Lt, o iš atsakovo – 69,78 Lt minėtų išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties dalis, kuriomis iš atsakovo akcinės bendrovės,,Žemprojektas“ ieškovui T. V. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) už autoriaus neturtinių teisių pažeidimą, ir ieškinį dėl šios dalies atmesti.

Kitas teismo sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei,,Žemprojektas“ iš ieškovo T. V. (duomenys neskelbtini) 315 (tris šimtus penkiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo T. V. 11 (vienuolika) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme, atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės,,Žemprojektas“ 69,78 Lt (šešiasdešimt devynis litus 78 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius