Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-530/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 114.9.6; 114.11; 114.12 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 101 662 Lt gyvenamojo namo trūkumams pašalinti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovo 0,06 ha žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą (baigtumas - 66 proc.), esančius (duomenys neskelbtini). Namo pirmasis aukštas buvo įrengtas ir tinkamas gyventi, o antrąjį ieškovė įsirengė savarankiškai. 2007 m. balandžio mėn. pirmojo aukšto kambario grindyse prie grindjuosčių ieškovė pastebėjo pelėsinį grybą. Vėliau paaiškėjo, kad juo užkrėstas apatinis grindų vainikas ir pastato sienos. Ekspertų išvadose nustatyta, kad namo statybai (apatiniam vainikui) buvo panaudoti seni (naudoti) rąstai, užkrėsti naminiu grybu, o netinkama grindų ir sienų konstrukcija paskatino jo augimą. Ieškovės teigimu, nurodyti namo trūkumai negalėjo būti pastebėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, už jų atsiradimą atsakingas atsakovas, todėl, jam nesutinkant geruoju atlyginti namo trūkumų pašalinimo išlaidų, jos iš atsakovo priteistinos teismine tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovei priteista iš atsakovo 39 527,99 Lt nuostolių, patirtų ieškovei šalinant gyvenamojo namo trūkumus, atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. liepos 7-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu namo pirmasis aukštas buvo įrengtas, jame iki sutarties sudarymo vienerius metus gyveno atsakovas; namas apkaltas dailylentėmis, tinkamas gyventi. Atlikusi namo rekonstrukciją, ieškovė įsirengė antrąjį namo aukštą. Prieš sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė ne kartą lankėsi pas atsakovą ir apžiūrėjo norimą įsigyti būstą, tačiau pelėsio žymių nepastebėjo, jai buvo pateikti namo techniniai duomenys, buvo informuota, kad namo pirmasis aukštas įrengtas iš senų rąstų. 2007 m. paaiškėjo, kad namo apatinis vainikas ir sienos užkrėstos grybiena. Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 18.12 ir 18.13 punktuose atsakovas patvirtino ir garantavo, kad namo statybos darbai atlikti pagal suderintą projektą, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimų, taip pat kad nėra esminių turto trūkumų. Teismas, remdamasis byloje pateiktomis ekspertų (J. Mendelevičiaus, S. Mitkaus), taip pat teismo paskirtos ekspertizės, atliktos eksperto L. Ustonovičiaus, išvadomis, nustatė, kad jose iš esmės pateiktos vienodos grybo atsiradimo priežastys, t. y. kad mediena, naudota namo statybai, buvo užkrėsta naminiu grybu; name neįrengta hidroizoliacija, taip sudarant palankią terpę grybui veistis. Dėl to teismas atmetė atsakovo teiginius, kad grybas galėjo atsirasti dėl ieškovės atliktos namo rekonstrukcijos. Teismo nuomone, ieškovė, nors ir būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti perkamo namo būklės ir pastebėti paslėptų statybos trūkumų vidinėse namo konstrukcijose. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ginčo gyvenamąjį namą statė savarankiškai, neturėdamas statybininko kvalifikacijos ir namo statybai panaudojo senas (naudotas) ir užkrėstas grybu medines konstrukcijas, sprendė, kad parduotas daiktas neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sąlygų ir negalėjo būti normaliai naudojamas pagal paskirtį, t. y. nustatyti namo trūkumai, dėl kurių ieškovė negalėjo normaliai jame gyventi. Remdamasis pirkimo-pardavimo sutarties 19 punktu, CK 6.399, 6.334 straipsniais, teismas konstatavo, kad ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius ir išlaidas, patirtas šalinant daikto trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškovė nustatytus namo trūkumus šalino savarankiškai, todėl sprendė, kad ji neturėjo dalies nurodytų išlaidų (darbo užmokesčiui, mokesčiams ir pan.) ir priteisė iš atsakovo ieškovei 39 527,99 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog grybas name galėjo atsirasti dėl ieškovės vykdomos namo rekonstrukcijos, nepagrįsti įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma apie 2006 m. liepos mėn.–2007 m. balandžio mėn. iškritusius kritulius neįrodo, kad tuo laiku rekonstruojant namo antrąjį aukštą pirmasis aukštas sudrėko ir dėl to įsiveisė grybas. Iki pardavimo atsakovas vienerius metus gyveno namo pirmame aukšte, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovė, nusipirkusi namą ir įrengdama jo antrą aukštą, gyveno namo pirmajame aukšte, negalėjo būti grybo apatiniame namo vainike įsiveisimo priežastis. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 m. balandžio mėn. ieškovė, pastebėjusi įsiveisusį grybą, kreipėsi į atsakovą ir šalys vedė derybas dėl namo trūkumų pašalinimo, tačiau, šalims nesusitarus, ieškovė kreipėsi į ekspertus, vėliau - į teismą, todėl laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė per protingą terminą nepranešė jam apie pastebėtus trūkumus ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.237 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad pelėsinis grybas name atsirado ir išplito ne dėl kasatoriaus, o ieškovės kaltės, taip pažeidė įrodymų tyrimo reikalavimus, įtvirtintus CPK 176-185 straipsniuose, rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 51 13-16 punktuose suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismai nevertino aplinkybių, kad, ieškovei įsigijus ginčo gyvenamąjį namą, jo rekonstrukcija atlikta lietingu laikotarpiu, statybos darbai buvo vykdomi abiejuose namo aukštuose, eksperto L. Ustinovičiaus išvadose nurodyta, kad pavojingiausi vandens kiekiai susidaro statybos laikotarpiu; nurodyti statybos darbai buvo atlikti savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo; tik įsigijusi namą, ieškovė jame apsigyveno, dėl to daug vėliau pastebėjo įsiveisusį grybą, be to, namo eksploatacija spartina grybienos veisimąsi; ieškovė name apsigyveno, nors namas dar nebuvo pripažintas tinkamu naudoti; pastebėjusi grybieną, ieškovė nesiėmė priemonių jai pašalinti, taip sudarydama sąlygas šiai toliau veistis ir daromai žalai didėti (apatinis rąstų vainikas buvo pašalintas tik 2008 m. antrojoje pusėje). Šios aplinkybės nevertintos ir teismo paskirto eksperto išvadoje. Teismai, remdamiesi tik eksperto L. Ustinovičiaus išvadomis ir jas vertindami atskirtai nuo kitų įrodymų byloje, pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus, kad teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Ieškovė neįrodė, kad jos prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų.

2. Dėl netinkamo CK 6.247 straipsnio, 6.253 straipsnio 1, 5 dalių taikymo. Teismai neteisingai nustatė, kad už pelėsinio grybo name įsiveisimą yra atsakingas kasatorius. Gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta, ieškovei įsigijus namą, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais: keista stogo danga, virš garažo pastatyta nauja patalpa, padidintas pastato plotas, pakeisti pastato langai. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. pažyma, namo rekonstrukcijos metu, keičiant stogo dangą ir statant naują patalpą virš garažo, t. y. 2006 m. rugpjūčio mėn., iškrito 152 mm kritulių, t. y. du kartus daugiau nei įprasta tokiu metų laiku. Kasatoriaus teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad vykdant namo rekonstrukcijos darbus egzistavo didelė tikimybė, kad namo konstrukcijos sudrėko ir dėl to išplito pelėsinis grybas. Drėgmė - viena iš pagrindinių grybienos atsiradimo ir veisimosi sąlygų.

3. Dėl netinkamo CK 6.327 straipsnio 5 dalies taikymo. Teismai, nevertindami įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pastebėjo ar turėjo pastebėti gyvenamojo namo trūkumus jau 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir nesikreipė į kasatorių per protingą terminą, nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 5 dalies. Ieškovė pripažino, kad vykdant rekonstrukcijos darbus buvo matomas apatinis namo sienų vainikas, jo dalis buvo matoma ir namo apžiūros metu, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, todėl, kasatoriaus nuomone, namo trūkumai nebuvo paslėpti ir juos ieškovė galėjo pastebėti. Ieškovė, pastebėjusi namo trūkumus, turėjo per protingą terminą apie juos pranešti kasatoriui, tačiau to nepadarė, todėl, kasatoriaus teigimu, remiantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, ji nebeturi teisės remtis pastebėtais trūkumais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Aplinkybė, kad ne visi įrodymai yra paminėti teismų procesiniuose sprendimuose, nesuponuoja, kad bylą nagrinėję teismai jais nesirėmė ar kad vienus įrodymus laikė svaresniais už kitus. Aptarti sprendime visų byloje esančių įrodymų nereikalaujama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.M. ir kt. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004). Kasatorius neįrodė, kad byloje yra įrodymų, paneigiančių teismų nustatytas aplinkybes, ir kad teismai į juos neatsižvelgė. Bylą nagrinėję teismai, priimdami procesinius sprendimu, rėmėsi ne tik eksperto L. Ustinovičiaus, bet ir kitų dviejų ekspertų išvadomis, kuriose nustatyta, kad namo statybai panaudota mediena buvo užkrėsta pelėsiniu grybu. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kasatoriaus pateiktos 2009 m. birželio 26 d. pažymos apie meteorologines sąlygas 2006 m. rugpjūčio mėn., taip pat dėl tos aplinkybės, kad tik įsigijusi namą, ieškovė įsikėlė į jį gyventi, pirmosios instancijos teismas analizavo kasatoriaus argumentus dėl to, kad rekonstrukcijos darbai atlikti, neturint statybos leidimo, ir vertino juos kaip teisiškai nereikšmingus, nes namo statybai buvo panaudota mediena, kuri jau buvo užkrėsta pelėsiniu grybu. Nustačius šį faktą, netenka reikšmės tolesni ieškovės veiksmai (neveikimas), nes šalių ginčas kilo dėl grybo atsiradimo priežasties. Kasatoriaus interpretuoja bylos aplinkybes sau palanka linkme, cituoja ekspertų pasisakymus, nesusijusius su nagrinėjama byla. Ieškovės nuomone, kasatorius, žinodamas, kad namą statė iš naudotos medienos, ir jame gyvenęs apie vienerius metus, būdamas apdairus, galėjo ir turėjo matyti, kad mediena gali būti užkrėsta grybu ir netinkama naujo namo statybai ir, būdamas sąžiningas pardavėjas, įspėti apie tai pirkėją, tačiau to nepadarė. Kasatorius skunde iš esmės dėsto faktines aplinkybes, kurios jau yra įvertintos bylą nagrinėjusių teismų, nepagrindžia teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimų.

k o n s t a t u o j a :

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Mercbusas“ v. UAB,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).

Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ruukki Lietuva v. UAB,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ruukki Lietuva v. UAB,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ruukki Lietuva v. UAB,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Mercbusas“ v. UAB,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju CK 6.334 straipsnio taisyklės taikomos su išimtimi – pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.

Dėl aptarto teisinio reguliavimo taikymo nagrinėjamoje byloje

Kasatorius skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino šalių pateiktus ir byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė pirkimo-pardavimo sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė 2006 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš kasatoriaus 0,06 ha žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą. Pirkimo-pardavimo sutarties 18.12 ir 18.13 punktuose įtvirtinta, kad namo statybos darbai atlikti pagal suderintą projektą, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimų; taip pat kad nėra jokių turto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba apie kuriuos žinodamas, pirkėjas nebūtų turto pirkęs arba mokėjęs už jį nustatytos kainos. Teismai nustatė, kad 2007 m. balandžio mėn. paaiškėjo, jog įsigytame name įsiveisęs pelėsinis grybas užkrėtė namo grindis ir sienas. Pelėsinio grybo atsiradimo name priežasčiai nustatyti tiek ieškovės, tiek teismo iniciatyva atliktos ekspertizės, kurių esminės išvados yra tos pačios, t. y. kad mediena, kuri buvo naudota namo statybai, buvo užkrėsta naminiu grybu. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės, jog pelėsinio grybo išplitimą name paskatino ieškovės atlikti namo antrojo aukšto rekonstrukcijos darbai, yra teisiškai nereikšmingos; iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčo namas jau buvo užkrėstas pelėsiniu grybu ir ieškovė, nebūdama namo savininkė ir teisėta valdytoja, pelėsinio grybo atsiradimui negalėjo turėti įtakos. Minėta, kad pardavėjas atsakingas už daikto trūkumus, buvusius nuosavybės teisės perdavimo momentu, namo perdavimo metu šis jau buvo užkrėstas naminiu grybu, todėl laikytina, kad kasatorius yra atsakingas už netinkamą perduoto daikto kokybę.

Kaip atsakomybę už netinkamo daikto kokybę šalinančias aplinkybes kasatorius nurodo tai, kad ieškovė, prieš sudarydama namo pirkimo-pardavimo sutartį, dažnai lankėsi kasatoriaus namuose, buvo informuota, kad namas pastatytas iš senos medienos, todėl galėjo pastebėti namo trūkumus, kaip ir atlikdama namo rekonstrukciją 2006 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, tačiau į kasatorių per protingą terminą nesikreipė, todėl netenka teisės remtis gyvenamojo namo trūkumais ir prašyti atlyginti jų šalinimo išlaidas. Byloje teismų nustatyta, kad namo įsigijimo momentu šis buvo visiškai pastatytas, apkaltas lentelėmis, todėl buvo objektyviai neįmanoma pastebėti, kad namo konstrukcijos užkrėstos pelėsiniu grybu, tai patvirtina ir eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvados. Apie įsigyto namo trūkumus ieškovė sužinojo 2007 m. balandžio mėn., pastebėjusi pelėsį namo grindyse, ir apie tai informavo kasatorių. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos ir kasatoriaus nenuginčytos. Kasatoriui atsisakius atlyginti namo trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovė kreipėsi į ekspertus dėl žalos įvertinimo, vėliau – į teismą. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad kasatorius neįrodė, jog atsakomybė už namo trūkumus tenka ieškovei ir jis neturi pareigos atlyginti ieškovei namo trūkumų šalinimo išlaidų.

Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje pateiktus dokumentus, šalių parodymus ir kitus įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, suformuotos pardavėjo atsakomybės už daiktų kokybę, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, todėl skundžiami procesiniai sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir jų naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas A. Matuiza; už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėti 1000 Lt, tai patvirtina 2010 m. rugsėjo 2 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 521148. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti jai iš kasatoriaus 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 24,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei L. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. S. valstybei 24,65 Lt (dvidešimt keturis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė