M. B. pagal BK 182 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-56-648/2024 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00640-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.1.2;

1.2.14.5.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

nuteistajam M. B., jo gynėjui advokatui Justui Viliui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio nuteistojo M. B. baudžiamojoje byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 4400 Eur (88 MGL) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) toliau dirbti, o netekus darbo nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip ketvirtadalį iš jo priteistos turtinės žalos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. B. paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 4400 Eur (88 MGL) dydžio bauda ir laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) toliau dirbti, o netekus darbo nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip ketvirtadalį iš jo priteistos turtinės žalos.

Iš nuteistojo M. B. solidariai su nuteistuoju V. P. priteista 1871 Eur bendrovei „Global Team Sp. Zo. o. Sp. K“, 2268 Eur – „PPHU J&B Cimoch“, 1031 Eur – „E&Trade“, 2006,5 Eur – „Suvirintojas Marek Anzelewick“, 2018 Eur – „Bolo Andej Nadzialek“, 621 Eur – „Transport Ciezarowy Handel Art“, 3478 Eur – „Metal-Trans Sp. Zo.o“, 875 Eur – „PW Bipol“, 1632 Eur – „Lorry-Sped S.C“, 2368 Eur – „Jas-Trans“, 915 Eur – „PTSH Megatransport“. Be to, iš M. B. solidariai su M. P. priteista 3088,30 Eur UAB „TP Logistics“.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro, nuteistojo M. B. gynėjo advokato Justo Vilio, nuteistojo M. P. gynėjos advokatės Gretos Paskačimienės apeliaciniai skundai atmesti. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir padaryti pakeitimai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, susiję su V. P. veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir už ją paskirta bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nuteisti ir M. P. bei V. P., o išteisintas J. U., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, būtent: jam ir V. P. veikiant bendrininkų grupe, turint bendrą tikslą tyčia apgaule išvengti turtinės prievolės savo naudai, M. B. susitarė su V. P., kad šis už piniginį atlygį, kurio tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, leis pasinaudoti savo asmens duomenimis, sutiks būti UAB „Trikvilas“ akcininku ir direktoriumi, pasirašinės įmonės dokumentus ir iš UAB „Trikvilas“ banko sąskaitos išgrynins pinigus bei juos perduos M. B. 2019 m. liepos 16 d. V. P. tapus nominaliu UAB „Trikvilas“ direktoriumi, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, M. B. pasinaudojo UAB „Trikvilas“ vardu, per transporto ir paslaugų platformą „Trans.eu“ susisiekė su įmonėmis „PPHU J&B Cimoch“, „Global Team Sp. Zo. o. Sp. k.“, „E&M Trade“, „Suvirintojas“, „Bolo“, „Handel Art. Przem“, „Metal-TransSp. zo. o“, „Metal-Trans Sp. Zo. o“, „PTSH Megatransport“, „Jas-Trans“, „PW Bipol“, „MTJ TYC JAN“, „Lorry-Sped S. C“ ir pasiūlė įvykdyti pervežimo paslaugas, 2019 m. rugpjūčio 2, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 19, 20, 26 d., rugsėjo 2, 3 d. sudarė sutartis su įmonėmis, kurioms įsipareigodavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus už suteiktas krovinių transportavimo paslaugas, ir po įvykdytų paslaugų tyčia neatsiskaitydavo už įvykdytus sutartinius įsipareigojimus bei apgaule įgijo iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas gautas didelės vertės, t. y. ne mažiau kaip 25 227,50 Eur dydžio, lėšas, skirtas atsiskaityti su pirmiau nurodytomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „Trikvilas“ užsakymus suteikusiomis įmonėmis (detalesnis veikos aprašymas pateikiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje).

2. M. B. nuteistas ir už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos padarymo faktinės aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nesusijusios.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Paskirdami bausmę M. B. už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali bausmė vis tiek prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020). Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo M. B. veikos pavojingumą kaip mažesnį.

3.2. Bylą nagrinėję teismai bausmės skyrimą pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas motyvavo įprastinėmis gyvenimo aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistąjį: anksčiau neteistas, dirbantis, išlaiko mažametį vaiką, iš dalies atlygino dėl jo veikos panaudojant UAB „Trikvilas“ kilusią žalą, turi vidurinį išsilavinimą, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, baustas tik administracine tvarka. Pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad M. B. asmenybė yra tipinio pavojingumo laipsnio šios kategorijos nusikalstamose veikose. Dėl to nėra teisinio pagrindo skirti jam netipinę bausmę už padarytą tyčinį, iš anksto suplanuotą sunkų nusikaltimą. Nesutiktina su teismų argumentu, kad bausmės skyrimas M. B. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį yra reikalingas, kad būtų atlyginta dėl nusikaltimo padaryta žala, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nelaikoma išimtine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2014).

3.3. Pagrįsdamas paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BK 182 straipsnio 2 dalies kontekste laisvės atėmimo bausmė, kaip pati griežčiausia sankcija, turėtų būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kai kitomis poveikio priemonėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Šis teismo argumentas prieštarauja baudžiamajam įstatymui ir įstatymų leidėjo pozicijai, pagal kurią tipinė bausmė už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kasatorius pažymi, kad M. B. priimtu nuosprendžiu buvo nuteistas už du sukčiavimo nusikaltimus, kurių vieną jis įvykdė netrukus po to, kai dėl pirmojo sukčiavimo nusikaltimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o M. B. jame apklaustas kaip specialusis liudytojas, vėliau – kaip įtariamasis. Iš to darytina išvada, kad M. B. asmenybė nėra mažiau pavojinga, jis darė nusikalstamas veikas tol, kol teisėsaugos institucijos įsikišo ir veikos buvo užkardytos.

3.4. Taigi, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį skiriant bausmę M. B. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl M. B. veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nukentėjo 11 įmonių, savo naudai apgaule jis išvengė didelės vertės (25 227,5 Eur) turtinių prievolių, veika buvo daroma apie du mėnesius. Padaryta žala, nukentėjusių asmenų skaičius, veikos padarymo laikotarpis pagrindžia, kad M. B. įvykdytas nusikaltimas yra pavojingas ir nėra žymiai mažiau pavojingas negu rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas. Dėl to bylą nagrinėję teismai, paskirdami M. B. už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, padarė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir paskirtos bausmės

5. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai paskyrė M. B. švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę netinkamai pritaikydami BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų vertinti M. B. veikos pavojingumą kaip mažesnį, o nuteistojo asmenybė yra tipinio pavojingumo laipsnio šios kategorijos nusikalstamose veikose.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-316-788/2019 ir kt.).

7. Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos už nusikalstamos veikos padarymą apibrėžimo būdą, kai pačiame atsakomybę už nurodytą nusikalstamą veiką įtvirtinančiame straipsnyje yra nustatyta tokia minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, turėtų galimybę atsižvelgti į visas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. Teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę turi būti motyvuotas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

8. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. B. už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgė į visumą šių aplinkybių: M. B. įvykdė tyčinę sunkią nusikalstamą veiką pirmą kartą; turi pakankamai tvirtus pozityvius socialinius ryšius, dirba, turi šeimą ir išlaiko mažametį sūnų bei motinystės atostogose esančią sutuoktinę, į narkologinę, psichiatrinę įskaitą neįrašytas, baustas tik administracine tvarka. M. B. yra visavertis visuomenės narys, gerai socialiai orientuotas – turį vidurinį išsilavinimą, nėra duomenų, kad jis laikytųsi kriminalinės subkultūros ar atvirai niekintų įstatymais nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių M. B. asmenybė nėra pavojinga ir jam bausmė turi būti švelninama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog M. B. galima suteikti galimybę įrodyti, kad padarytos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, kad jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam laikotarpiui – yra pakankama bausmė jo elgesiui teigiamai koreguoti ir kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be šių aplinkybių, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į M. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (baigtos), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, kurią padarė naudodamasis UAB „Trikvilas“ vardu (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, reikšmingomis skiriant bausmę M. B., ir jam paskirta bausme, tačiau kartu papildomai pažymėjo, kad M. B. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė tinkamai užtikrina nuteistojo ir civilinių ieškovų intereso gauti nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą pusiausvyrą.

10. Nors prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad M. B. įvykdyta nusikalstama veika tuo metu buvo pavojinga, truko gana ilgą laiką, ja padaryta turtinės žalos vienuolikai subjektų, M. B. padarė šią nusikalstamą veiką, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kitos tokio pat pobūdžio jo nusikalstamos veikos, be to, civilinio ieškinio atlyginimas neturėtų būti laikomas aplinkybe, suteikiančia pagrindą skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalies taisykles. Tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad M. B. už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką teismų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė prieštaravo bausmės paskirčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdami į sprendimų priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (galiojusio BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų), tinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam M. B. paskirdami švelnesnę bausmę.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagal prokuroro paduoto kasacinio skundo argumentus nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Dėl to, neperžengiant kasacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o kasacinis skundas atmestinas.

12. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai nuteistojo M. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija), tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 182 straipsnio pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir šio straipsnio 2 dalis švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Taigi, šiuo metu galiojančioje BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika – sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikinant – yra laikoma apysunkiu nusikaltimu (buvo sunkus), taip pat sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, yra nurodytos ir alternatyvios švelnesnės bausmės, be kita ko, ir laisvės apribojimo bausmė. Nors šiuo atveju baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nurodant kitą baudžiamojo įstatymo redakciją, šiuo atveju nėra pagrindo, nes visus klausimus (dėl veikos kvalifikavimo, bausmės švelninimo ir pan.) galima išspręsti bausmės vykdymo metu BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis