Baudžiamoji byla Nr. 2K-12-511/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37596-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovo Edgaro Morozo (Edgar Moroz) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalies, kuria, pakeitus Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį, iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai L. O. M. priteista 1948,10 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai – 3680,56 Eur.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu iš civilinės atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro nukentėjusiajai L. O. M. priteista 1948,10 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai – 3680,56 Eur. Be to, iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai L. O. M. priteista 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam V. M. – 12 000 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu V. B. ir A. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę R. M., t. y. pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją, dėl to R. M., būdamas fiksuotas prie neštuvų, trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą ir dėl patirtos galvos smegenų traumos mirė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai L. O. M. ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinės atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteistas turtinės žalos atlyginimas, priteisiant šios žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad už nuteistųjų veiksmais padarytą žalą yra atsakinga jų darbdavė – VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, o įvykio metu ši įstaiga su ADB „Gjensidige“ buvo sudariusi civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas Edgaras Morozas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiajai L. O. M. ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai priteisto turtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ ir dėl civilinio ieškinio palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Draudimo sutartimi VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir ADB „Gjensidige“ susitarė dėl draudiko atsakomybės ribų ir nustatė 30 000 Eur draudimo sumos limitą vienam draudžiamajam įvykiui, todėl apeliacinės instancijos teismas, papildomai priteisdamas iš ADB „Gjensidige“ 5628,66 Eur turtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į draudimo sutarties nuostatas. Šie padaryti pažeidimai turėjo esminę reikšmę priimant neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas tokio sprendimo skundžiamos nutarties 61–62 punktuose niekaip nemotyvavo.
3.2. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties, reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 27 dalimis, civilinės atsakomybės draudimo atveju draudiko mokamas draudimo išmokos dydis negali viršyti draudimo sumos. Taigi iš ADB „Gjensidige“ negalėjo būti priteisiama didesnė nei draudimo sutartyje nurodyta 30 000 Eur suma.
4. Civilinės atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė J. K. ir atstovė advokatė Inesa Arbočienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
4.1. Civilinė atsakovė VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras nuo bylos nagrinėjimo pradžios akcentavo, kad civilinis ieškovas, teikdamas civilinį ieškinį pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo įstatymo nuostatas, privalo vadovautis šiame įstatyme įtvirtinta privaloma ikiteismine tvarka. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, akivaizdžiai sprendė kitam, t. y. Vilniaus apygardos, teismui teismingą bylą.
4.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, teismui nustačius atlygintinos žalos dydį, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras privalo atlyginti tik tą ieškovų patirtos neturtinės žalos dalį, kurios nepadengia teismo sprendimu ieškovams priteistos draudimo išmokos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras tiek bendrąją civilinę atsakomybę, tiek civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą yra apdraudusi draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“. Teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl turtinės žalos atlyginimas priteistas iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, o neturtinės žalos atlyginimas – iš draudimo bendrovės. Teismui pateikta draudimo sutartis patvirtina, kad draudimo bendrovė atlygina ir turtinę, ir neturtinę žalą, todėl dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Turtinės žalos dydis yra vienas iš veiksnių, leidžiančių nustatyti neturtinės žalos dydį. Taigi pirmiausia turi būti nustatomas ir įvertinamas turtinės žalos dydis ir tik po to – neturtinės, nes tik žinant turtinės žalos dydį galima teisingai įvertinti neturtinės žalos dydį.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinės atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiesiems turtinės žalos, taip pat kaip ir neturtinės žalos, atlyginimas turėtų būti priteistas iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, nevisiškai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, neįvertino draudimo sutarties sąlygų, kitų bylos duomenų ir padarė skubotas bei nemotyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl civilinio ieškinio priteisimo iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nėra pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir įvertinimu, jis nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo ir jo įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių.
5.2. Taip pat šis teismas, neišdėstęs tinkamų ir aiškių išvadų dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Sukeltos teisinės pasekmės taisytinos, iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tik pagal civilinės atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiesiems turtinės žalos, taip pat kaip ir neturtinės žalos, atlyginimas turėtų būti priteistas iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, nes konstatuoti pažeidimai ir tinkamas bylos aplinkybių ištyrimas turi įtakos kasatoriaus keliamų klausimų išsprendimui.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovo Edgaro Morozo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų
7. Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai L. O. M. ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai jų patirtos turtinės žalos atlyginimą iš ADB „Gjensidige“, kartu nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas tokio sprendimo nemotyvavo.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu iš civilinės atsakovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro nukentėjusiajai L. O. M. priteista 1948,10 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai – 3680,56 Eur. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl turtinės žalos atlyginimas yra priteisiamas iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, o neturtinės žalos atlyginimas – iš ADB „Gjensidige“. Į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas to, kad jį nurodė skundžiamos nutarties 8.5 papunktyje, niekaip neatsakė, be motyvuotų išvadų pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir turtinės žalos atlyginimą priteisdamas iš ADB „Gjensidige“ (skundžiamos nutarties 61–62 punktai). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, taip pat neginčijama aplinkybe, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras su ADB „Gjensidige“ aktualiu laikotarpiu buvo sudarę sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį.
9. Byloje nustatyta, kad tarp VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (draudėjos) ir ADB „Gjensidige“ (draudikės) buvo sudaryta sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis, kuri galiojo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Šia sutartimi buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė už pacientui padarytą žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojų veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kiekvienam draudžiamajam įvykiui nustatyta 30 000 Eur suma (4 t., b. l. 31–32). Sutartis buvo pasirašyta galiojant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtintam Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašui ir jo priedui – Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėms (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), kurie neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas buvo vykdomas laikantis šių taisyklių (Aprašo 1 punktas). Minėtų taisyklių 7 punkte apibrėžta, kad žala – nukentėjusiojo trečiojo asmens turtiniai nuostoliai, susiję su žala paciento sveikatai ir (ar) gyvybei, taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi padaryta žala paciento sveikatai ir (ar) gyvybei (mirtis, neįgalumas, sveikatos sutrikimas), kurią pacientui sukėlė draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojų neteisėti (kalti) veiksmai (veikimas, neveikimas), taip pat neturtinė žala. Taigi sutartyje nurodoma žala apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, to niekas byloje neginčija.
10. Kaip teisingai nurodo kasatorius, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje, o 27 dalyje apibrėžta draudimo suma, t. y. draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Išimtis iš šios bendros taisyklės yra nustatyta CK 6.1013 straipsnyje (pareiga imtis priemonių žalai sumažinti), ji nagrinėjamoje situacijoje nebuvo taikyta.
11. Draudimo sutarties tikslas – apsaugoti asmens turtinius interesus žalos atsiradimo atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Remiantis nurodyta draudimo sutarties apibrėžtimi, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-172/2013, e3K-3-481-421/2017, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-942/2022). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-288/2010, 2K-86/2012).
12. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (palyginti su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-628/2020). Tokie atvejai yra įvardijami kaip netiesioginės atsakomybės taikymo atvejis dėl asmeniui padarytos žalos. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-1073/2021).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras yra nuteistųjų darbdavė, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras buvo sudariusi draudimo sutartį su ADB „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sutartyje nustatyta draudimo suma – 30 000 Eur, o pirmosios instancijos teismas visą šią sumą priteisė nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, neturėjo pagrindo priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ didesnės sumos nei nustatyta draudimo suma. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turtinės žalos atlyginimą priteisti iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, o neturtinės žalos atlyginimą – iš ADB „Gjensidige“, nors VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės apeliaciniu skundu šis klausimas buvo keliamas, o susiklosčiusioje situacijoje, įvertinus kasatoriaus skundo argumentus, jis nelaikytinas neesminiu apeliacinio skundo argumentu, į kurį nereikėtų atsakyti.
14. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, yra išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai nenurodydamas, kodėl turtinės žalos atlyginimą priteisia iš ADB „Gjensidige“, taip viršijant draudimo sutartyje nurodytą 30 000 Eur sumą, neaptardamas šios sutarties turinio ir nesilaikydamas imperatyvių teisės aktų nuostatų, kuriose aiškiai nurodyti draudiko (ADB „Gjensidige“) įsipareigojimai draudėjui (VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui), be kita ko, nepasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš skirtingų civilinių atsakovų, padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
15. Kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, turi patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo, įvertinti VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro ir ADB „Gjensidige“ draudimo sutarties turinį, tinkamai motyvuoti daromas išvadas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Eligijus Gladutis
