Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-329

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18168-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 23 d. paduotu atsakovės G. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas J. B. prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; iš dalies pripažinti negaliojančiu (dalyje dėl paveldimo turto dydžio) Vilniaus miesto 10-o notarų biuro 2022-08-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą G. B. atžvilgiu, nustatant ieškovui teisę į paveldimo turto 1/2 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ta dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir J. B. naudai atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo J. B. mirties; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasaciniu skundu atsakovė G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir šioje dalyje palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovas įrodinėjo, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, jog priimtų po jo tėvo mirties likusį palikimą, kadangi kreipėsi į notarą dėl įgaliojimo išdavimo, pasirašė įgaliojimą ir jį išsiuntė į Lietuvą, o šio įgaliojimo pagrindu ieškovo įgaliota jo teta G. N. kreipėsi į advokatę ir sudarė su ja atstovavimo sutartį, o vėliau kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad tokie ieškovo veiksmai, kuomet jis suteikė įgaliojimą savo tetai atstovauti jį teisme ir kitose įstaigose dėl palikimo priėmimo, taip pat dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, rodo ieškovo aktyvius veiksmus siekiant priimti tėvo J. B. palikimą. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad ieškovo pasirašytas 2022-07-29 įgaliojimas, surašytas lenkų kalba, jame nurodyta, kad įgaliojimą patvirtino valstybinė notarė Grazyna Pomianowska, nebuvo legalizuotas apostile, kaip to reikalauja 1961-10-05 Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas laikė teisiškai nereikšmingomis dėl minėto įgaliojimo keliamas abejones.

2. Ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo iš karto, tačiau beveik 3 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad priimtų palikimą, pavyzdžiui, nemėgino susisiekti su advokatu ar kitu teisininku Lietuvoje, nesikreipė į konsulinę įstaigą JAV, nemėgino įgaliojimo suteikti anksčiau ir pan. Vilniaus apygardos teismas nevertino šios aplinkybės, o didelę reikšmę suteikė jau po termino priimti palikimo pabaigos atliktiems ieškovo veiksmams. Ieškovas taip ir neįrodė, kokių aktyvių veiksmų jis ėmėsi po savo tėvo mirties, kad priimtų palikimą, nepaaiškino, kodėl 2022-07-29 įgaliojimą išdavė savo tetai G. N. tik baigiantis terminui palikimui priimti. Vien tai, kad ieškovas parašė vieną elektroninį laišką advokatei ir dalyvavo viename teismo posėdyje, nerodo jo aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei G. B. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 23 d. AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė