Baudžiamoji byla Nr. 2K-6-648/2024 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00052-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.1; 1.2.14.6.2.1; 2.1.2.11; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Iš E. K. priteista civilinei ieškovei BUAB,,Maneo“ 200 746,15 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis pakeistas ir pasisavinta UAB „Maneo“ turto – lėšų suma sumažinta iki 76 159,95 Eur; E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) paskirta bausme, ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. K. iš dalies atidėtas vieneriems metams, nustatyta nedelsiant atliktinos bausmės dalis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, E. K. paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; iš E. K. civilinei ieškovei BUAB „Maneo“ priteistas atlyginti turtinės žalos dydis sumažintas iki 76 159,95 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, t. y., būdamas UAB „Maneo“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį Bendrovės turtą – lėšas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. per 490 kartų iš Bendrovės banko sąskaitų paėmė įvairiomis pinigų sumomis iš viso 200 746,15 Eur. Negalėdamas šių lėšų panaudojimo pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliktas ūkines finansines operacijas, turėdamas tikslą pagrįsti dalies pasisavintų lėšų panaudojimą Bendrovės veikloje, tyčia įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą aiškiai suklastotus dokumentus – 2019 m. spalio 31 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 19/2 ir 2019 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 00000032, kuriais tariamai pagrindė dalies Bendrovės lėšų panaudojimą – 136 000 Eur dividendų išmokėjimą akcininkei J. B.. Taip E. K., kaip atskaitingas asmuo, iš Bendrovės kasos paėmęs 200 746,15 Eur pinigų sumą, negalėdamas pagrįsti dalies jų panaudojimo apskaitos dokumentais, bet iš jų 124 586,20 Eur panaudojęs Bendrovės reikmėms, į Bendrovės kasą negrąžino ir taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį didelės vertės UAB „Maneo“ turtą – lėšas – 76 159,95 Eur.
2. Taip pat E. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdamas UAB „Maneo“ direktorius ir kasininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 ir 17 punktų reikalavimus, tyčia apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir sumažino E. K. pasisavintą UAB „Maneo“ turto – lėšų sumą iki 76 159,95 Eur ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) paskirtą bausmę sumažino iki vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, taip pat iš E. K. civilinei ieškovei BUAB „Maneo“ priteistą atlyginti turtinės žalos dydį sumažino iki 76 159,95 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog iš inkriminuotos pasisavintos 200 746,15 Eur pinigų sumos E. K. Bendrovės reikmėms panaudojo 124 586,20 Eur pinigų sumą (grynaisiais išmokėta 116 986,20 Eur už atliktus darbus, 1600 Eur atlyginimas nelegaliai dirbusiems V. V. ir R. S. (R. S.), 6000 Eur premija V. G. už surastus darbuotojus). Likusios 76 159,95 Eur pinigų sumos panaudojimas Bendrovės veikloje nėra pagrįstas jokiais duomenimis, todėl atitinkamai sumažinta E. K. pasisavinta pinigų suma ir priteistas turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (jam patikėto ar jo žinioje esančio svetimo didelės vertės turto pasisavinimo), o ne tokio turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) požymius.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas R. Skėrys prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti E. K. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti E. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Žemesnės instancijos teismų išvados dėl turto pasisavinimo padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymų visumą, pagrįstos prielaidomis, E. K. kaltė buvo preziumuota, dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir E. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
4.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu bendrovės vadovas turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).
4.3. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleistas E. K. nusikalstamas sumanymas pasisavinti Bendrovės lėšas. Priešingai, pagal bylos duomenis, visos lėšos, kurių pasisavinimu kaltintas E. K., buvo panaudotos Bendrovės reikmėms. UAB „Maneo“ vykdė statybos rangos darbus įvairiuose objektuose, darbus taip pat atliko ir Bendrovėje nelegaliai dirbę darbuotojai, su kuriais atsiskaitymai vykdyti grynaisiais pinigais, to neįforminant teisės aktų nustatyta tvarka. Tokie veiksmai, anot kasatoriaus, pagal skunde cituojamą teismų praktiką, kvalifikuotini pagal BK 184 straipsnį kaip turto iššvaistymas.
4.4. Nuteistojo E. K. parodymai apie lėšų panaudojimą Bendrovės interesais, sumokant už nelegaliai Bendrovėje dirbusių asmenų darbą, buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai (liudytojų V. G. ir O. I. parodymai apie surastus ir atvežtus darbuotojus, V. G. išmokėtą premiją, V. V. parodymai apie nelegalų darbą, pateikti rankraštiniai įrašai apie grynaisiais išmokėtas pinigų sumas, rašytinė medžiaga apie E. K. patraukimą administracinėn atsakomybėn už asmenų nelegalų darbą Bendrovėje).
4.5. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nelegaliai dirbusiems darbuotojams grynaisiais buvo mokamas atlyginimas, V. G. taip pat papildomai išmokėta 6000 Eur premija. Būtent V. G. ir O. I. rūpinosi kitų nelegaliai dirbusių darbuotojų atvežimu, organizavo jų apgyvendinimą, darbą, aprūpindavo įrankiais ir darbo priemonėmis, E. K. šiems liudytojams kas dvi savaites duodavo grynuosius pinigus, kad jie atsiskaitytų su nelegaliai dirbusiais darbuotojais. Nors liudytojai V. G. ir O. I. nepatvirtino, kad iš E. K. gavo ir daugiau papildomų lėšų, tačiau šie liudytojai nebuvo objektyvūs, nuslėpė bylai reikšmingas aplinkybes, jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. neigė, kad iš E. K. gavo premijas už atvežtus darbuotojus, bet apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad gavo 6000 Eur premiją. Kadangi nelegaliai dirbusių darbuotojų buvo daug, todėl akivaizdu, kad V. G. turėjo gauti didesnę premiją nei 6000 Eur. Liudytojas O. I., nors ir neigė gavęs premijas, bet kaip ir V. G. rūpinosi nelegaliai dirbusių darbuotojų atvežimu, todėl taip pat turėjo gauti premijas. Priešingi liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojai buvo suinteresuoti nuslėpti iš E. K. gautas pinigų sumas, nes savo veiklos nebuvo įteisinę, nemokėjo mokesčių. Be to, duodamas parodymus O. I. išreiškė priešiškumą E. K. dėl jam nesumokėto viso atlyginimo.
4.6. Nesant jokių įrodymų apie patikėtų lėšų pasisavinimą, nuteistojo E. K. kaltė buvo preziumuota vien dėl to, kad E. K. negalėjo itin detaliai pagrįsti Bendrovės lėšų panaudojimo. Tokia teismų pozicija prieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principams, taip perkeliant nuteistajam E. K. savo nekaltumo įrodinėjimo pareigą. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Bendrovės reikmėms buvo panaudota visa 200 746,15 Eur suma, už kurios pasisavinimą nuteistas E. K.. Nuteistasis negalėjo nurodyti tikslaus nelegaliai dirbusių darbuotojų skaičiaus, nes tiesiogiai su jais nebendravo, nelegalių darbuotojų darbą organizavo liudytojai V. G. ir O. I.. Be to, nuteistasis E. K. pateikė skaičiavimus tik dėl dalies lėšų panaudojimo, nes dalis duomenų neišliko pakeitus kompiuterinę techniką, o dalis neskaitmenizuotų duomenų nebuvo išsaugota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis E. K. dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti tikslių duomenų apie visas Bendrovės reikmėms panaudotas lėšas.
4.7. E. K. buvo paskirta akivaizdžiai neteisinga ir per griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Pirmiausia, neteisingos bausmės paskyrimą nulėmė netinkamas E. K. padarytos veikos kvalifikavimas. Taip pat, spręsdami dėl nuteistajam skirtinos bausmės, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – visapusiškai neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nei E. K. asmenybė, nei padarytos veikos nesiekia tokio pavojingumo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Skirdami bausmę teismai nepagrįstai sumenkino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas formaliai nurodė, kad išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, jog E. K. yra visuomeniškai aktyvus, ne kartą apdovanotas padėkos raštais už socialiai naudingą veiklą, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) sąjungos narys, ilgametis kraujo donoras. Be to, E. K. vienas augina nepilnametį sūnų, rūpinasi savo sesers šeima. Nuteistojo buvusi sutuoktinė yra sukūrusi kitą šeimą, kurioje susilaukė dviejų vaikų ir taip pat augina bendrą su E. K. mažametę dukterį. E. K. buvusios sutuoktinės šeima gyvena mažame bute, kur nebūtų sudarytos visavertiškos gyvenimo sąlygos dar ir E. K. auginamam sūnui. Kitų giminaičių, kurie galėtų rūpintis nepilnamečiu E. K. sūnumi, nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo tikslingos ir piktybiškos, nuo 2019 m. naujų nusikalstamų veikų E. K. nepadarė, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, tai rodo, kad E. K. neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, jo asmenybės pavojingumas yra mažesnis.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo: 1) nuteistojo E. K. gynėjo advokato R. Skėrio kasacinį skundą atmesti; 2) perkvalifikuoti E. K. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti E. K. 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, pagal BK 183 straipsnio 3 dalį naujai paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) paskirta 100 MGL (5000 Eur) bauda ir paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasacinio skundo argumentai, susiję su neva bylą nagrinėjusių teismų padarytais esminiais BPK pažeidimais ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, yra nepagrįsti. Žemesnės instancijos teismai tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl įrodymo vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jų teisinio įvertinimo. Kasatoriaus teiginiai dėl teismų padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami objektyvaus pagrindo neturinčiomis bylos įrodymų interpretacijomis. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir yra nenagrinėtini. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant patikrinti gynybos keliamą versiją, buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklausti Bendrovėje dirbę darbuotojai, UAB „Maneo“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė, ištirti nuteistojo ir jo gynėjo papildomai pateikti duomenys. Atsižvelgiant į tai, visos reikšmingos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir teisingai nustatytos.
5.2. Nesutikdamas su E. K. nuteisimu už Bendrovės lėšų pasisavinimą, kasatorius iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kaip minėta, bylos aplinkybių kasacinės instancijos teismas iš naujo nenustato, tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Jokių teisinių argumentų, paneigiančių motyvuotas žemesnės instancijos teismų išvadas, kasatorius nenurodė. Nuteistasis E. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių deklaratyvius teiginius, kad visą pinigų sumą, už kurios pasisavinimą buvo nuteistas, panaudojo Bendrovės reikmėms, todėl E. K. pagrįstai buvo nuteistas už pasisavinimą tų lėšų, kurių panaudojimo Bendrovės reikmėms negalėjo įrodyti. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-325-895/2018, 2K-322-1073/2019, 2K-159-511/2020, 2K-254-895/2020, 2K-42-942/2021). Priešingai nei teigia kasatorius, tai nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir įrodinėjimo pareigos perkėlimo nuteistajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019, 2K-25-719/2020 ir kt.).
5.3. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam E. K. paskirtos per griežtos bausmės, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo vertinant visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Visos nuteistojo asmenybę ir padarytų veikų pavojingumą apibūdinančios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistajam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, o paskirta vienintelė sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas minimumui, yra ne per griežta.
5.4. Tačiau po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka įsigaliojo BK pakeitimai, susiję ir su nuteistajam E. K. inkriminuota nusikalstama veika. Atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę (76 159,95 Eur) ir BK 190 straipsnyje apibrėžtą turto vertės sąvokos išaiškinimą (vertė viršija 900 MGL), laikytina, kad nuteistojo E. K. padaryta veika atitinka naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje nustatytos dvi bausmės rūšys – bauda, kurios nebuvo ankstesnėje redakcijoje, ir laisvės atėmimas, kurios viršutinė riba mažesnė už nustatytą ankstesnėje redakcijoje. Dėl to laikytina, kad naujas baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, ir veika perkvalifikuotina į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), kartu iš naujo sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės klausimą. Padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė, susijusi su ūkine finansine veikla, įvertinus E. K. asmenybę, šeiminę situaciją, visuomeninę veiklą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus baudą, o ne griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo E. K. gynėjo R. Skėrio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 183 straipsnio taikymo
7. Kasaciniame skunde esminis BPK pažeidimas siejamas su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nesilaikymu apeliacinės instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kuri, kasatoriaus teigimu, patvirtina, kad visas lėšas E. K. panaudojo bendrovės reikmėms. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis, nesilaikė iš nekaltumo prezumpcijos kylančio reikalavimo visas abejones, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinti nuteistojo naudai, tai kartu lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nuteistojo veiksmus nepagrįstai kvalifikavus kaip turto pasisavinimą. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
8. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
9. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai padarė pirmiau nurodytų BPK reikalavimų pažeidimus.
10. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. K. pripažinus, kad jis neturi bendrovės lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, bylai reikšmingas aplinkybes nustatė įvertinęs paties nuteistojo E. K., liudytojų D. L. (buvusio darbų vadovo), O. I. (dalį laiko Bendrovėje dirbusio nelegaliai, taip pat padėjusio surasti kitų darbuotojų), M. J. (dirbusios administratore), L. S. (tvarkiusios Bendrovės buhalterinę apskaitą), J. B. (kaip Bendrovės akcininkės pasirašiusios dokumentus apie tariamą dividendų jai išmokėjimą, taip siekiant pagrįsti Bendrovės lėšų panaudojimą) parodymus, 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadą dėl UAB „Maneo“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, duomenis iš Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ apie asmenų įdarbinimą Bendrovėje.
11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinį skundą, tenkinęs gynybos prašymus ir siekdamas išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, atliko papildomą įrodymų tyrimą – apklausė nuteistąjį E. K., liudytojus T. D. ir D. L. (buvusius darbų vadovus), V. V. (nelegaliai dirbusį Bendrovėje), O. I. ir V. G. (ne tik dirbusius Bendrovėje, dalį laiko ir nelegaliai, bet ir padėjusius surasti kitų darbuotojų), specialistę R. K., ištyrė nuteistojo E. K. pateiktus rankraštinius įrašus ir skaičiavimus apie grynaisiais pinigais išmokėtas pinigų sumas už darbą nelegaliai dirbusiems darbuotojams. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas visus šiuos įrodymus išsamiai išanalizavo, klaidų dėl jų turinio nepadarė, įvertino juos laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje – ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, kartu patikrindamas byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumą. Nuosprendyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. K. kaltę dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Toks įrodymų tyrimas ir jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis yra analogiška kasacinio skundo argumentams ir susijusi su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų O. I. ir V. G. trumpą darbo Bendrovėje laikotarpį, E. K. vykdytus pinigų išgryninimus ir tuo metu, kai liudytojai Bendrovėje nedirbo, motyvuotai kaip nepagrįstus atmetė nuteistojo E. K. teiginius apie O. I. perduotą apie 80 000–90 000 Eur sumą, V. G. perduotą apie 80 000–120 000 Eur sumą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15 punktas). Taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl gynybos teiginių apie visų lėšų, už kurių pasisavinimą buvo nuteistas E. K., panaudojimą Bendrovės reikmėms vertinimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17–21 punktai). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo tiek paties nuteistojo E. K. parodymus, tiek jo pateiktus rankraštinius įrašus ir skaičiavimus apie darbuotojams už atliktus darbus išmokėtas pinigų sumas, palygino juos su kitais bylos įrodymais (Bendrovėje dirbusių asmenų parodymais, rašytine bylos medžiaga apie užfiksuotus nelegalaus darbo Bendrovėje faktus). Remdamasis šių įrodymų visumos analize, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad iš E. K. inkriminuotos pasisavintos 200 746,15 Eur sumos 116 986,20 Eur suma buvo išmokėta grynaisiais pinigais nelegaliai dirbusiems darbuotojams už atliktus darbus statybų objektuose, 1600 Eur suma buvo išmokėta V. V. ir R. S. už nelegaliai Bendrovėje dirbtą laiką, 6000 Eur suma buvo išmokėta kaip premija V. G., t. y. šios pinigų sumos faktiškai buvo panaudotos Bendrovės reikmėms, tačiau likusios 76 159,95 Eur pinigų sumos panaudojimo Bendrovės reikmėms, be deklaratyvių nuteistojo teiginių, kiti bylos įrodymai nepatvirtina.
13. Pažymėtina, kad, nagrinėjant turto pasisavinimo bylas, esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (esančiu jo žinioje) juridinio asmens turtu ar jį paimdamas: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti juridinio asmens interesais. Apie tokio sumanymo buvimą juridinio asmens vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to juridiniam asmeniui buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-489/2022). Byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste reikšminga ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, kad vien kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Tvirtinimas apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Kartu tai nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019, 2K-322-1073/2019, 2K-254-895/2020, 2K-7-134-511/2023).
14. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, nuteistojo E. K. parodymai, kiek jie susiję su jo pateikta versija, atmesti remiantis išsamia bylos duomenų analize, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų ir teismų praktikoje suformuluotų turto pasisavinimo įrodinėjimo baudžiamosiose bylose standartų. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodyto nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, nustatytos ir tinkamai įvertintos, pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo daryti kitokias išvadas. Vien tai, kad teismai kitaip nei nuteistasis ar jo gynėjas įvertino bylos duomenis ir padarė kitokias išvadas, nereiškia kasatoriaus nurodytų ar kitų BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo ir skirtinos bausmės
15. Po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas, be kita ko, BK 183 straipsnis, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pasisavinimą.
16. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 183 straipsnio redakcijos 2 dalyje buvo nustatyta kvalifikuota svetimo turto pasisavinimo nusikaltimo sudėtis, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės (daugiau nei 250 MGL dydžio) svetimo turto pasisavinimą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio redakcijoje baudžiamoji atsakomybė diferencijuota, nustatant atsakomybę už didelės vertės, kai turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (straipsnio 2 dalis), ir labai didelės vertės, kai turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą (straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimą.
17. Nuteistojo E. K. pasisavinta pinigų suma (76 159,95 Eur) viršija 900 MGL dydžio sumą, todėl, pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyto nusikaltimo sudėtį. BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyto nusikaltimo sunkumas nepasikeitė, tiek BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), tiek anksčiau galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimali riba (aštuoneri metai) yra mažesnė nei BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta riba (dešimt metų). Be to, BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) sankcijoje papildomai nustatyta nauja laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – bauda.
18. Palyginus BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) redakcijas, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas nustato švelnesnę bausmę nei įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir nuteistojo E. K. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).
19. Perkvalifikavus nuteistojo E. K. nusikalstamą veiką, už ją naujai skirtina bausmė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam bausmę, atsižvelgia į žemesnės instancijos teismų nustatytas skiriant bausmes reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi nepilnamečių vaikų, jais rūpinasi ir juos išlaiko, dirba, charakterizuojamas teigiamai) ir padarytą veiką (nusikaltimas turtinio pobūdžio, baigtas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus pačios griežčiausios sankcijoje nurodytos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo, todėl nuteistajam E. K. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) skirtina 300 MGL dydžio bauda. Ši bausmė iš naujo subendrinama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) paskirta bausme, nesant prokuroro kasacinio skundo ir nesunkinant nuteistojo teisinės padėties, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
21. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pradėjus vykdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyta nedelsiant atliktinos bausmės dalis, E. K. 2023 m. gegužės 17 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių kalėjimą. Šios nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi. Taigi, šis laikotarpis, kai nuteistasis E. K. atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaitytinas į nuteistajam naujai paskirtą bausmę, vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį:
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nusikalstamą veiką, už kurią E. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti bausmę – 300 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) paskirta 100 MGL dydžio bauda apėmimu būdu ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad E. K. skiriama bausmė yra 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
Įskaityti į E. K. paskirtą bausmę atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. (13 dienų), vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant 2 MGL dydžių baudai, kas atitinka 26 MGL dydžio baudą, ir nustatyti galutinę bausmę – 174 MGL dydžio (8700 Eur) baudą.
Išaiškinti nuteistajam E. K., kad jis privalo sumokėti 174 MGL (8700 Eur) dydžio baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per šešis mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam iš dalies atidėtas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
