E. T. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-40-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39101-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. T. ir jos gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 8 d. 8.40 val. iki 2020 m. spalio 9 d. 16.06 val. – 2 dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. T. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 129,50 Eur turtinei žalai atlyginti. Proceso išlaidų atlyginimas iš E. T. nepriteistas.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria nuteistosios E. T. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistosios E. T. išieškota valstybei 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. T. nuteista už tai, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 22.30 val. savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus nesutarimams išgertuvių metu, tyčia sudavė E. Š. ne mažiau kaip keturis smūgius kirviu į galvą, ne mažiau kaip tris smūgius nenustatytu kietu buku daiktu į krūtinę, taip padarė E. Š. galvos ir krūtinės sumušimą – muštines žaizdas kaktoje, dešinio momens srityje, kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje, kraujosruvas kaktos, dešinio smilkinio – momens srityje, pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, įspaustinius kaktikaulio ir pakauškaulio lūžius, pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, kairiųjų 5-o ir 7-o, dešinio 5-o šonkaulių lūžius, to komplikacija – plaučių ir krūtinplėvės pūlingas uždegimas, skysčio susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, uždegiminė organizmo intoksikacija, galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimas, galvos smegenų pabrinkimas, sepsis, sepsinis šokas, dėl to E. Š. 2020 m. rugsėjo 29 d. 19.20 val. mirė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Šiais veiksmais E. T. nužudė E. Š..

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji E. T. ir jos gynėja advokatė D. Jurevičienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorės skunde nurodo:

2.1. Skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys nekaltumo prezumpcijos principą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų – 219 straipsnio 3, 4 punktų, 305 straipsnio l dalies 1, 2, 3 punktų, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 7, 20, 22 straipsnių – pažeidimus ir pažeidė teisingumo, rungtyniškumo principus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305–307 straipsniuose nustatytų reikalavimų, yra tendencingas ir neobjektyvus, jame remiamasi tik kaltinimui palankiomis aplinkybėmis, visiškai neaptariant nuteistajai palankių įrodymų, nors šie buvo nurodyti nuteistosios advokato baigiamojoje kalboje ir apeliaciniame skunde.

2.2. E. T. į bylą teiktų duomenų (jos išsamaus to vakaro išgertuvių ir išsiskirstymo aplinkybių sekos paaiškinimo, dokumentų, liudijančių kasatorės 50 proc. netekto darbingumo pasekmes, t. y. kad dėl nykstančios raumenų jėgos ji negalėtų atlikti kaltinime nurodytų veiksmų) teismas nevertino, jų nepriėmė, prašymus dėl tokių duomenų gavimo atmetė (dėl ekspertizės kasatorei paskyrimo siekiant nustatyti, ar, atsižvelgiant į sveikatos būklę, ji galėtų atlikti kaltinime nurodytus veiksmus suduodant kirviu ar plaktuku ir ar užtektų jėgos tokiems veiksmams atlikti), taip pažeisdamas BK 7 straipsnyje nustatytą rungtyniškumo principą.

2.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad išgertuvės kartu su E. Š., kuris mirė, bei liudytoja T. G. vyko 2020 m. rugsėjo 11 d. Kai buvo liepta iš buto išeiti T. G., ši pakvietė kartu eiti E. Š. ir abu išėjo. E. T. bute rasti pavieniai E. Š. kraujo pėdsakai nebūdingi esant asmens sužalojimui kirviu. Jokių nesutarimų ir konfliktų su E. Š. nebuvo kilę. E. T. nebuvo jokio motyvo sužaloti E. Š.. 2020 m. rugsėjo 11 d. vakare E. Š. nebuvo tiek girtas, kad negalėtų apsiginti nuo garbaus amžiaus moters, kuriai nustatytas 50 procentų neįgalumas; reikėtų stipriai spardyti ar smūgiuoti kumščiais, kad vyrui būtų sulaužyti šonkauliai. Kirstinių pėdsakų krūtinėje ties šonkauliais, kurie rodytų smūgius kirviu, nėra užfiksuota. Iš nuteistosios gyvenamosios vietos E. Š. išėjo pats, o tai dar kartą patvirtina, kad jis nebuvo išgėręs tiek, kad negalėtų paeiti ar apsiginti.

2.4. Mirtis E. Š. ištiko 2020 m. rugsėjo 29 d. Iki mirties E. Š. buvo sužalotas ne kartą kitų asmenų, tai patvirtina ir apklausti byloje liudytojai. Nukentėjusiojo sutuoktinė G. Š. teisme paaiškino, kad E. Š. daug girtavo, kad girdėjo įvairių gandų dėl jo sužalojimo, įskaitant ir tai, kad buvo sumuštas (lazdomis) nepažįstamų jaunuolių.

2.5. Liudytoja T. G. parodė, kad E. T. mojavo plaktuku, kliudė jos ranką, išeinant iš E. T. gyvenamosios vietos nematė jokių E. Š. sužalojimų. Paaiškino, kad nukentėjusysis po įvykio nuėjo pas T. G.. Kitą dieną, kai E. Š. atėjo pas ją į namus, pakaušyje matė sukrešėjusio kraujo, ant kaktos sužalojimų nebuvo. Liudytojas T. G., pas kurį E. Š. prieš mirtį kartais nakvodavo, paaiškino, kad vieną dieną nukentėjusysis grįžo neblaivus, jo galva, veidas, rankos, drabužiai buvo kruvini. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo kvailas, dėl to ir buvo sužalotas. Po to jis vėl dingo dviem savaitėms. 2020 m. rugsėjo 24 d. vėl sutikęs E. Š. matė, kad šis sunkiai kvėpavo, buvo išbalęs, ausis mėlyna, sakė, kad jį sumušė nepažįstami jaunuoliai. Skundėsi skausmu krūtinėje, kad sunku kvėpuoti. Po 2–3 dienų atėjęs E. Š. skundėsi, kad blogai jaučiasi, matė, kad nukentėjusiojo pakaušis kraujavo, matėsi didelė kraujosruva. E. Š. buvo pusiau sąmoningas. 2020 m. rugsėjo 29 d. liudytojui reikėjo į darbą, todėl E. Š. paliko lauke, prie laiptinės. Liudytojas nurodė, jog T. G. jam pasakojo, kad E. Š. pas vieną moterį vartojo alkoholinius gėrimus, kad, būdama neblaivi, ta moteris ėmė neadekvačiai, agresyviai elgtis, galimai netgi E. Š. sudavė smūgius plaktuku (vėl tik T. G. žodžiais).

2.6. Liudytojas S. P. tris savaites iki E. Š. laidotuvių nurodė matęs žaizdą ant jo kaktos, šis sakė, kad „gavo nuo kažko“, tačiau nukentėjusysis teigė, kad jaučiasi gerai. Liudytojas N. P. nurodė, kad, būdamas neblaivus, E. Š. griūdavo, ne kartą buvo nusibrozdinęs kaktą. Liudytojui G. K. E. Š. minėjo, kad kelis kartus yra parkritęs dėl patirtų epilepsijos priepuolių, kad pas T. G. namuose matė E. Š., kuris galvą buvo apsivyniojęs rankšluosčiu (su kraujo žymėmis), o prieš tai buvo matęs nukentėjusįjį sužalotą, matė šašus plaukuotoje galvos dalyje. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, E. Š. nesakė.

2.7. Liudytojas A. V. paaiškino, jog dieną prieš mirtį E. Š. buvo pas jį bute, nukentėjusiojo akis buvo paraudusi, dešinė ausis mėlyna, galvoje sužalojimų nematė. Liudytojas K. J. paaiškino, kad dėl E. Š. mirties buvo daug spėlionių, bet tiksliai niekas nežinojo. Nukentėjusįjį matė 3–4 dienos prieš jo mirtį, E. Š. veidas buvo ištinęs, plaukai suvelti, kad būtų sužalotas, nematė. Rugsėjo 10–11 d., penktadienį ar šeštadienį, E. Š. paskambinęs kvietė atvykti pas T. G., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu nukentėjusysis nebuvo sužalotas.

2.8. Liudytojas V. M. paaiškino, kad E. Š. pas jį buvo atėjęs 2020 m. rugsėjo 27 d., pernakvojo dvi naktis. Viena nukentėjusiojo akis buvo paraudusi, jis skundėsi, kad skauda krūtinę, skauda visus šonkaulius, kosėjo ir spjaudė kraujais. Galvoje sužalojimų nematė, kaktoje buvo 3 cm ilgio paviršinis nubrozdinimas. E. Š. nepasakojo, kaip buvo sužalotas, nesakė, kad sumušė E. T., teigė, kad visame rajone sklido kalbos, jog gal Tomas prisidėjo, gal griuvo, epileptikas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, jog kitų sužalojimų nei aplink tą akį, nei dar kur nors veide nebuvo.

2.9. Liudytojai G. K., K. J., V. M., T. G. bendravo ir pažinojo E. Š., tačiau šiems liudytojams nukentėjusysis nesakė, kad buvo sumuštas būtent E. T.. Jei E. Š. būtų buvęs sumuštas E. T., jis tikrai nebūtų ėjęs pas ją dar kartą nakvoti 2020 m. rugsėjo 25 d., – tuomet matėsi, kad sunkiasi kraujas, E. Š. minėjo, jog jį prieš tris dienas „sudaužė“. Tikėtina, jog pavienių kraujo pėdsakų galėjo atsirasti E. T. bute E. Š. nenusiprausus judant po butą.

2.10. Liudytojas T. G. paaiškino, kad E. Š. drabužiai ir galva buvo kruvini, jis gaudavo, nes įkyriai lįsdavo, kabinėdavosi. Tačiau teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad tokios būklės (kraujuodamas) E. Š. tikrai neišėjo iš E. T. buto ir nevaikščiojo tol, kol atėjo pas T. G.. Sužalojimą E. Š. pakaušyje liudytojas matė tik prieš mirtį. Byloje nenustatyta, kur buvo, ką veikė ir su kuo bendravo E. Š. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 22.40 val. iki kitos dienos vidurdienio ar popietės, iki rugsėjo 27 d., kai jis akivaizdžiai sužalotas ir kraujuojantis atėjo pas T. G.. Nė vienas iš liudytojų nekvietė greitosios medicinos pagalbos, kai galėjo išgelbėti E. Š. gyvybę.

2.11. Taigi, visiems liudytojams apie tai, kad E. Š. sužalojo E. T., pasakojo tik T. G.. Pati T. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tokių aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad išeinant (iš buto) E. Š. sužalojimų nematė. Bet T. G. nė vienam liudytojui nepapasakojo, kad pati tampė nuteistąją už plauką, sudavė jai smūgius. Teismai nevertino liudytojos T. G. dingsties apkalbėti nuteistąją. T. G. pati vartojo smurtą prieš E. T., taigi minėtai liudytojai buvo patogu vaizduoti, neva ji buvo susirūpinusi konfliktu. Be to, T. G. simpatizavo tiek A. S., tiek kitam vyriškiui, su kuriuo bendravo E. T., taigi jos pavydas galėjo būti konflikto bei apkalbų priežastis. Nors S. K. pokalbio telefonu su policijos pareigūnais metu nurodė, jog gretimame bute girdimas garsus triukšmas, daužymasis, tačiau šis liudytojas skambino pagalbos telefonu jau po to, kai T. G. (paprašiusi pagalbos) grįžo atgal į butą, o kitą rytą liudytojas A. S. matė E. T. sumuštą.

2.12. Šioje byloje svarbu įvertinti nedraugiškus vienintelės tiesioginės liudytojos T. G. bei kasatorės E. T. santykius. Išvyta iš kasatorės namų, ji turi motyvų šią apkalbėti, kaltindama tuo, ko nebuvo ir negalėjo būti. Kilus konfliktui, T. G. iš E. T. namų išsivedė nukentėjusįjį be jokių sužalojimo žymių. Šie duomenys nebuvo tikrinami, vertinami, kai buvo atmesti kaip kaltinamosios gynybinė versija. Liudytojas A. S. nuteistąją įvardijo kaip nekonfliktišką, neagresyvią, o T. G.– kaip vartojančią alkoholį, vagiliaujančią. Liudytojas patvirtino, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. į svečius buvo atėję E. Š. ir T. G., šiems asmenims besisvečiuojant užmigo, o kitą dieną prabudęs pamatė E. T. su smurto žymėmis, pastaroji skundėsi, kad ją sumušė T. G.. Kai liudytojas A. S. bare sutiko E. Š., nukentėjusiojo kaktoje matė sužalojimo žymes, sukrešėjusį kraują. Paklausus, kas atsitiko, E. Š. liudytojui nurodė nesikišti ne į savo reikalus. Jeigu smurtą prieš E. Š. būtų pavartojusi A. S. sugyventinė, jis tikrai būtų šiam apie tai pasakęs.

2.13. Vertinant pirmiau išdėstytas aplinkybes pagal E. Š. tiesioginio bendravimo su liudytojais seką, akivaizdu, jog smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo kiti asmenys. E. Š. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, miegodavo įvairiose vietose, nuolat girtavo, todėl ir per ilgesnį vienos, dviejų, trijų savaičių laikotarpį galėjo būti ir buvo sumuštas bet kurioje girtavimo vietoje ir bet kokių asmenų, įvairiausiomis aplinkybėmis.

2.14. Byloje nėra duomenų apie tai, kada E. Š. kraujo pėdsakai atsirado E. T. bute. A. S. ir E. T. patvirtino, kad antrą kartą atėjęs pas juos į butą E. Š. vaikščiojo laisvai, eidavo į balkoną parūkyti, niekas nekontroliavo ir nežiūrėjo, prie kokių daiktų nukentėjusysis liečiasi ir kokius pėdsakus palieka. E. Š. skutosi, jo alkūnė buvo sužalota, dėl to ir galėjo jų bute likti kraujo pėdsakų. Jeigu nukentėjusysis E. Š. būtų buvęs sumuštas kirviu ar plaktuku nuteistosios bute, jeigu būtų patyręs tokius sužalojimus, kurie jam konstatuoti, bute būtų likę kraujo klanai, o ne pavieniai taškeliai. Byloje esančios skambučių telefonu išklotinės nerodo jokių esminių aplinkybių, pačių telefonų skaičius pas nuteistąją bute irgi nerodo nieko svarbaus, nežinia, ar abu rasti telefonai buvo veikiantys.

2.15. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. T. gynėjas prašė jai skirti ekspertizę arba iškviesti specialistus medikus į teismo posėdį – tiek dėl E. T. sveikatos būklės (nustatytas 50 procentų darbingumas) ir jos galimybės mirtinai sužaloti asmenį, tiek dėl jos psichinės būklės ir pakaltinamumo (liudytoja T. G. nurodė, jog E. T. staiga, be jokios priežasties, paėmusi pradėjo mojuoti plaktuku ar kirviu). Medikai, specialistai taip pat pateiktų nuomonę, ar nuteistoji, esanti garbaus amžiaus ir turinti neįgalumą, neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti bausmę jai būtų sunku. Prašymas tenkintas nebuvo. E. T. nustatytas 50 proc. nedarbingumas, jos dešinės rankos pakėlimo amplitudė ir rankos jėga pakankamai ribota. Tokios būklės sunku suduoti tiek smūgių, dėl kurių sulaužyti šonkauliai, praskelta galva, kakta, atsirado kitų sužalojimų. Teismas vertino E. T. sveikatos būklę ir neskyrė ekspertizės sveikatos būklei nustatyti dėl to, jog nuteistoji dirba valytoja. Tačiau šis darbas nereikalauja nei didelio fizinio aktyvumo, nei ištvermės, nei dešinės rankos jėgos.

2.16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2021 m. liepos 2 d. pateikė specialisto išvadą Nr. G 1164/2021(02) dėl E. Š. sužalojimo aplinkybių, šioje išvadoje nurodyti daugybiniai viso kūno sužalojimai, dalis iš jų galimai padaryta kietu buku daiktu, dalis iš jų – kumščiu, aštrią briauną turinčiu kertamojo pobūdžio daiktu. Trauminiai poveikiai atskirose kūno vietose padaryti laikotarpiu nuo 12 valandų iki 1–2 savaitės iki mirties. Tačiau nėra nustatytas tikslus sužalojimo laikas ir nėra nurodyti jokie objektyvūs medicininiai tyrimai, patvirtinantys, jog sužalojimas padarytas 2020 m. rugsėjo 11 d. Specialisto išvada tik tikimybinė, tiek dėl sužalojimo mechanizmo, tiek dėl jo padarymo laiko. Joje įvardyta daugiau kaip 30 sužalojimų, atliekamo skrodimo metu galvos odos žaizdos yra gyjančios. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose neįvardijami nei motyvai, nei kaip ir kokiu būdu kasatorė galėjo sužaloti mirusį asmenį, kai nustatyta, jog mirusiojo sužalojimų laikas tikėtinas, nuo 12 valandų iki 1–2 savaičių iki mirties. Ši specialisto išvada niekaip nepatvirtina, jog sužalojimą E. Š. padarė E. T.. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje, ši specialisto išvada nuteistosios kaltės neįrodo. Šios teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės nuosprendyje neanalizuotos, nutylėtos, nuteistosios naudai vertinamos nebuvo, nors abejonių dėl paties sužalojimo mechanizmo, atsiradusių sužalojimų eiliškumo ir laiko tikrai kyla. Taip pat neaišku, kokie objektyvūs duomenys patvirtina šią specialisto išvadą.

2.17. E. T. nuosekliai paaiškino niekada nevartojusi smurto, neturėjo jokio motyvo, jokių priežasčių fiziškai smurtauti, tuo labiau su įrankiais, prieš pas jos draugą A. S. atėjusį E. Š.. Nuosprendyje išdėstytos kaltinančios aplinkybės, perkeltos iš kaltinamojo akto, tačiau nekonkretinama, kaip jos pagrindžia tyčią nužudyti. Kyla pagrįstų abejonių dėl būtinojo nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės, t. y. psichinio asmens santykio su jo daroma veika ir kilusiais padariniais. Teismas E. T. kaltės klausimo atskirai neanalizavo, nesigilino į kaltės turinį atskleidžiančius veikos objektyviuosius požymius (kaltininko elgesį – veiksmų nebuvimą). Tai svarbu, nes kasatorė jokių tyčinių veiksmų prieš E. Š. neatliko ir fiziškai su juo iš viso nekontaktavo.

2.18. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, šališkai ir nevisapusiškai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kasatorės kaltės įrodytumo ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo pagal skunde nurodytus argumentus, rėmėsi nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir perrašė šio teismo motyvus, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo dėl neteisingo materialiosios teisės normos (BK 129 straipsnio 1 dalies) aiškinimo ir taikymo, nustatant priežastinį ryšį tarp kasatorės veikos ir kilusių padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje liko nepašalintos abejonės, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti ir nuo to, jog nukentėjusiajam nebuvo laiku ir tinkamai suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

2.19. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik prielaidomis, taip pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktą bei Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Šioje byloje teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, apie nusikaltimo sudėties požymių visumos buvimą pasisakyta nebuvo, nusikaltimų objektyvioji, subjektyvioji pusės analizuojamos ir vertinamos taip pat nebuvo, nepasisakyta, ar E. T. veikoje yra visi jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties elementai. Iš pateiktų duomenų neaišku, kurioje vietoje ir kas galėjo sužaloti E. Š., kuris mirė. E. T. apkaltinta ir nuteista išskirtinai vadovaujantis T. G. melagingais parodymais. Teismų padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, nes ne visi bylos įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti kitų bylos duomenų kontekste, kai kurių jų esmė nutylėta, taip iškreipiant jų prasmę.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė. Nustatydamas ginčijamas įvykio aplinkybes dėl E. Š. nužudymo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad išvadas dėl E. T. kaltės nužudžius E. Š. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrindė nukentėjusiosios G. Š., liudytojų S. K., A. S., S. P., N. P., G. K., T. G., A. V., K. J., I. S., T. G., V. M. parodymų visuma, specialistų išvadomis bei kita surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga, o ne prielaidomis, kaip teigiama kasaciniame skunde. Įrodymai, kuriais dėl šios dalies grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, išdėstyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

3.2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai nevertino liudytojos T. G. dingsties apkalbėti nuteistąją, atmestinas. Liudytojos T. G. parodymai buvo įvertinti su kitais byloje surinktais įrodymais, įvertinant tai, kad jos parodymai buvo nuoseklūs, nekito viso baudžiamojo proceso metu, jos parodymai nėra išskirtinai kaltinantys E. T., kaip nepagrįstai nurodo kasatoriai. Liudytoja nurodė tik tokias aplinkybes, kokias matė ir (ar) prisimena: E. T. supyko dėl to, kad E. Š. jos gyvenamojoje vietoje užmigo, ji rankose turėjo plaktuką, po to kirvį, buvo agresyviai nusiteikusi, šiais įrankiais aktyviai mojavo. Tačiau smūgių E. Š. liudytoja nurodė nemačiusi, kaip ir E. Š. sužalojimų išėjus iš E. T. gyvenamosios vietos. Tokie T. G. parodymai ne tik nerodo jos noro nepagrįstai apkaltinti E. T., o, atvirkščiai, leidžia daryti išvadą, kad liudytoja pasakojo tik tai, ką iš tiesų matė ir (ar) prisimena, nes asmeniui, norinčiam be pagrindo apkalbėti kitą asmenį, nelogiška nutylėti esminę apkaltinimui aplinkybę – smūgių sudavimą kirviu. Be to, T. G. pasakojimų apie nagrinėjamą įvykį patikimumą patvirtina ir liudytojo S. K. parodymai apie triukšmą, vykstantį konfliktą E. T. bute, kai jame buvo likę tik nuteistoji ir E. Š. bei miegantis A. S., bei S. K. skambutis bendruoju pagalbos telefonu, siekiant į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus.

3.3. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad E. Š. galėjo būti sužalotas jau išėjęs iš E. T. buto, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs liudytojų parodymus, juos palyginęs tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. Š. mirtis įvyko dėl smurtinių E. T. veiksmų.

3.4. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 16 punkte, pasisakant dėl E. T. kaltės nužudžius E. Š., remiamasi ir aplinkybe, kad E. T. bute buvo rastas kirvis, ant kurio geležtės – E. Š. kraujas, o ant šio kirvio koto – ne tik E. Š., bet ir E. T. kraujo pėdsakai. Sužalojimai kaktoje, dešinio momens srityje E. Š. padaryti bukos briaunos savybių paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu, sužalojimai pakaušyje – aštrią briauną turinčiu kertamojo pobūdžio daiktu ar įrankiu. Nors sužalojimai nebuvo tinkami žalojusiam daiktui ar įrankiui identifikuoti, pagal rūšinius kirvio kaip įrankio požymius (turi ne tik buką, bet ir aštrią briaunas) jis atitinka specialisto išvadoje apibūdintą sužalojimo įrankį. Nagrinėjamu atveju ant kirvio, kurį, kaip patvirtino liudytoja T. G., rankose turėjo nuteistoji ir kuris atitinka E. Š. žalojusio įrankio požymius, buvo rasta ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir nuteistosios kraujo. Vertinant ir kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, tai leidžia daryti išvadą, kad ne mažiau kaip keturis smūgius šiuo kirviu E. Š. į galvą sudavė E. T.. Liudytojai T. G., G. K. ir S. P. nurodė, kad kitą dieną po konflikto E. T. gyvenamojoje vietoje E. Š. galva buvo sužalota. Liudytojai S. P., T. G. patvirtino iš E. Š. girdėję, kad jį sužalojo E. T..

3.5. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1164/2021(02) dėl E. Š. sužalojimo aplinkybių vertinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas kaip patvirtinančia E. T. kaltę dėl E. Š. nužudymo rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 11 d. specialisto išvada Nr. G 863/2020(02), kurią vertino tinkamai, pagal įstatymų keliamus reikalavimus. Šiuo atveju trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas nesiremti byloje pateikta specialisto išvada (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>), nenustatyta, todėl ji įvertinta kaip tinkamas įrodymas, kuris, vertinant kaip visumą su kitais surinktais įrodymais, patvirtina teismo išvadą dėl E. T. kaltės nužudžius E. Š..

3.6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių visuma pagrindė, jog smūgius kirviu ir nenustatytu daiktu nukentėjusiajam sudavė E. T., sužalojimai, atsiradę dėl šių smūgių, buvo E. Š. mirties priežastis ir E. T. yra kalta dėl E. Š. mirties, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pasisakė dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių.

3.7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tai deklaratyvus teiginys, iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad šis teiginys įrašytas remiantis tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė ekspertizės nuteistosios fizinei ir psichinei būklei nustatyti ir padarė nuteistajai nepalankias išvadas dėl jos įvykdytos nusikalstamos veikos.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas ištyrė nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo motyvus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti visi apeliacinio skundo argumentai ir jie motyvuotai atmesti. Tai, kad kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai ir apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip nepakankamas bylos patikrinimas. Svarstydamas prašymus ir dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

3.9. Šiuo atveju teismas išsamiai ištyrė aplinkybes dėl E. T. sveikatos būklės. E. T. psichinė sveikata buvo įvertinta atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, joje padaryta išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, 2020 m. rugsėjo 11 d., taip pat ekspertizės atlikimo metu jai konstatuojamas psichikos sutrikimas – pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija, tačiau ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, veikos padarymo metu ji nebuvo laikinos liguistos psichinės veiklos sutrikimo būsenos, be to, šiuo metu gali būti apklausiama, duoti teisingus parodymus, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. Ekspertams buvo pateikti visi reikiami duomenys (ikiteisminio tyrimo medžiaga, dokumentai, susiję su E. T. sveikatos istorija), jie buvo įvertinti kartu su duomenimis, gautais pokalbių su tiriamąja metu. Ekspertizę atliko kvalifikuoti ekspertai (teismo psichiatras ir teismo psichologė), turintys ilgametę ekspertinio darbo patirtį, tyrimas atliktas remiantis ekspertinio tyrimo metodais, nurodytais ekspertizės akte, kuris abejonių nekelia.

3.10. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad E. T. fiziškai nebuvo pajėgi atlikti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau ji jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė. Nors jai nustatytas 50 proc. nedarbingumas, tačiau ji nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo valytoja, t. y. pakankamai intensyvų fizinį darbą, taip pat ir jai dalyvaujant teismo posėdžiuose nebuvo nustatyta požymių, kurie leistų suabejoti jos galimybe judėti, ribotai atlikti judesius rankomis, todėl teismai, nesant abejonių dėl jau atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų pagrįstumo ir nesant abejonių dėl fizinės sveikatos būklės, leidusios atlikti veiksmus, kuriais buvo nužudytas E. Š., pagrįstai atsisakė paskirti ekspertizę jos fizinei ir psichinei sveikatai nustatyti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios E. T. ir jos gynėjos advokatės D. Jurevičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-126-387/2022). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022 ir kt.).

6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė daugybę BPK nuostatų, tačiau daugiausia šie teiginiai grindžiami nesutikimu su tuo, kad teismai nustatė nuteistosios smurtavimo prieš nukentėjusįjį faktą. Kasaciniame skunde atkartojami liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, pateikiamas jų interpretavimas, selektyviai cituojamos tam tikrų liudytojų parodymų ištraukos, keliamos nuteistajai palankios bylos duomenų vertinimo versijos, kritikuojama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 2 d. specialisto išvada, menkinami liudytojos T. G. parodymai. Toks argumentavimas nesudaro pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. Todėl nuteistosios ir jos gynėjos kasacinio skundo argumentai nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo

7. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesniųjų instancijų teismai, nuosprendyje bei nutartyje darydami išvadas, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos ar netinkamai motyvavo priimtus sprendimus.

8. Kasacinio skundo argumentas, kad vienintelis įrodymas, kuriuo teismai grindžia E. T. kaltumą, yra priešiškai nusiteikusios liudytojos T. G. parodymai, neatitinka bylos medžiagos. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojos T. G. parodymai buvo analizuojami ir lyginami su kitais bylos duomenimis. Teismai nenustatė pagrindų nesivadovauti šios liudytojos parodymais – jie buvo nuoseklūs dėl esminių aplinkybių ir iš dalies patvirtinti kitų liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis: S. K. parodymais apie 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykius bei T. G. prašymą iškviesti policiją; Bendrojo pagalbos centro pateiktais duomenimis apie tai, kad šis liudytojas kvietė pagalbą; 2020 m. spalio 8 d. įvykio vietos (E. T. priklausančio buto) apžiūros protokolu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada, kuriais nustatyta, kad ant kirvio, rasto E. T. bute ir kitose buto vietose, rasta E. Š. biologinių pėdsakų, liudytojų T. G., G. K., S. P., N. P. parodymais apie E. Š. galvoje matytus sužalojimus, N. P. parodymais apie tai, kad E. Š. jam sakęs, jog jį sužalojo Z. (A. S.) sugyventinė (t. y. E. T.), ir kt. Šių duomenų visumos vertinimas, lyginant juos tarpusavyje ir jungiant į nuoseklią grandinę, leido pirmosios instancijos teismui atkurti 2020 m. rugsėjo 11 d. vykusių išgertuvių eigą ir patikimai susieti to vakaro įvykius su 2020 m. rugsėjo 29 d. įvykusia E. Š. mirtimi. Abejoti teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių nėra pagrindo – jos pagrįstos išsamia bylos duomenų analize.

9. Priimtame nuosprendyje teismas pasisakė dėl byloje ištirtų įrodymų patikimumo bei jų pakankamumo smurtavimo prieš nukentėjusįjį aplinkybėms nustatyti, nurodė, kokiais duomenimis grindžia E. T. kaltumą, taip pat aptarė jos keliamas versijas (dėl E. Š. kraujo pėdsakų atsiradimo jos bute aplinkybių; kad E. Š. galėjo sužaloti kiti asmenys ir kt.) ir nurodė duomenis, kurių pagrindu šias versijas atmetė. Taip pat nuosprendyje išdėstytos išvados ir jas patvirtinantys argumentai dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo E. T. veiksmuose, pasisakyta dėl kitų byloje reikšmingų klausimų (bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys atitinka BPK 301, 305–307 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus.

10. Kasaciniame skunde taip pat išsakoma kritika Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 2 d. specialisto išvadai, kuria nustatyta E. Š. mirties priežastis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad išvada tik tikimybinė, todėl neįrodo, kad mirtinus sužalojimus E. Š. padarė būtent E. T.. Tokie kasatorių teiginiai atmestini. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tikėtinomis išvadomis, jei šios išvados patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>, 2K-191-495/2020).??? Nagrinėjamoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje nustatytos kelios svarbios aplinkybės: sužalojimai, nulėmę E. Š. mirtį (galvos ir krūtinės sumušimas); įrankių, kuriais šie sužalojimai buvo padaryti, savybės (kirstinės žaizdos pakaušio dešinėje padarytos aštrią briauną turinčiu kertamojo pobūdžio daiktu ar įrankiu; muštinė žaizda kaktoje, įspaustinis kaktikaulio lūžis – bukos briaunos savybių paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu; krūtinės sumušimai ir šonkaulių lūžiai – kietu, buku daiktu); sužalojimų padarymo laikas – ne mažiau kaip dvi savaitės iki E. Š. mirties. Šios išvados, vertinant kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (liudytojos T. G. parodymai apie daugiau nei 18 dienų iki E. Š. mirties E. T. bute vykusias išgertuves; apie tai, kad E. T. puolė ją bei E. Š. pirma plaktuku, vėliau kirviu; E. T. bute rastas kirvis ir ant jo bei kitur bute rasti E. Š. kraujo pėdsakai, ir kt.), leido teismui daryti išvadas dėl E. T. atliktų veiksmų ir juos teisiškai įvertinti. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorės, objektyvūs bylos duomenys patvirtina šią specialisto išvadą.

11. Kasatorių teiginiai, kuriais bandoma sumenkinti aptariamos specialisto išvados patikimumą (kad nėra nustatytas tikslus sužalojimų padarymo laikas; atliekamo skrodimo metu galvos odos žaizdos yra gyjančios, todėl neaišku, kokiu būdu nuteistoji galėjo sužaloti mirusį asmenį, kai nustatyta, jog mirusiojo sužalojimų laikas tikėtinas, nuo 12 valandų iki 1–2 savaičių iki mirties), yra deklaratyvūs. Byloje nustatyta, kad mirtinus sužalojimus E. Š. patyrė 2020 m. rugsėjo 11 d. E. T. bute vykusių išgertuvių metu, kaip ir nustatyta specialisto išvadoje – daugiau kaip dvi savaitės iki mirties, ištikusios 2020 m. rugsėjo 29 d. Per šį laikotarpį E. Š. patyrė ir lengvesnių sužalojimų (odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų 1–2 savaitės iki mirties bei 12 val. – 2 paros iki mirties). E. Š. dar 18 dienų būnant gyvam buvo prasidėjęs visų jo patirtų sužalojimų gijimo procesas. Jokie sužalojimai E. Š. jau būnant mirusiam nebuvo padaryti – tai konstatuota ir aptariamoje specialisto išvadoje (specialisto išvados 6 punktas).

Dėl apeliacinio proceso

12. Atmestini ir kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, šališkai ir nevisapusiškai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kasatorės kaltės įrodytumo ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo pagal skunde nurodytus argumentus. Kasaciniame skunde nėra nurodoma, į kokius konkrečiai argumentus neatsakė apeliacinės instancijos teismas. Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad netinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka kasatorės iš esmės sieja su tuo, kad, išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

13. Nuteistosios gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės analogiški šioje byloje pateikto kasacinio skundo turiniui, t. y. išsakoma kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, teigiama, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina teismo išvadų dėl E. T. kaltės nužudžius E. Š., aptariami liudytojų parodymai, keliama abejonių dėl 2021 m. liepos 2 d. specialisto išvados ir T. G. parodymų patikimumo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, į visus šiuos argumentus motyvuotai atsakyta, patikrintas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, išanalizuotos apeliaciniame skunde iškeltos versijos (dėl išgertuvių eigos; dėl to, kokiu būdu E. Š. kraujas galėjo atsirasti E. T. bute ir kt.), pasisakyta dėl liudytojos T. G. parodymų vertinimo. Taip pat pasisakyta dėl E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, E. T. paskirtos bausmės, atsakyta į argumentus dėl E. T. sveikatos būklės vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. išsamiai neišnagrinėjo bylos, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

14. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, neskyrė ekspertizės, atsisakė kviesti specialistus medikus į teismo posėdį dėl E. T. sveikatos būklės (nustatytas 50 procentų darbingumas) ir jos galimybės mirtinai sužaloti asmenį bei dėl jos psichinės būklės, pakaltinamumo, taip pat siekiant įvertinti, ar nuteistoji neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti bausmę jai būtų sunku. Šie argumentai nepagrindžia baudžiamojo proceso normų pažeidimo.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. balandžio 6 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkui paklausus proceso dalyvių, ar šie turi prašymų, nuteistosios gynėjas advokatas V. Baumila žodžiu pateikė prašymą atlikti įrodymų tyrimą – įvertinti E. T. sveikatos būklę (galimybę fiziškai atlikti jai inkriminuotus veiksmus) ir psichikos sveikatos būklę. Sprendžiant šį klausimą buvo priimta protokolinė nutartis – teisėjų kolegija nusprendė: atmesti gynėjo pareikštus prašymus, nes psichiatrijos ekspertizė nuteistajai jau buvo atlikta, dėl to byloje pateikta išvada; papildomų duomenų, kurie verstų ja netikėti, pateikta nebuvo, todėl dar vienos tokios ekspertizės skyrimas būtų perteklinis veiksmas; gydytojo terapeuto kvietimas į teismo posėdį, kad jis įvertintų nuteistosios fizinę sveikatos būklę, netikslingas; nuteistajai diagnozuotos ligos yra užfiksuotos, jos yra lėtinės, naujų duomenų dėl nuteistosios sveikatos būklės pablogėjimo nėra gauta; todėl papildomai aiškintis šių aplinkybių nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta įrodymų tyrimo neatlikti.

16. Pažymėtina, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-270-628/2020).?????Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020). Taigi, šių gynėjo prašymų atmetimas savaime nereiškia nuteistosios teisės į gynybą ar rungtyniškumo principo pažeidimų. Šiuo atveju vertintina, ar šie klausimai buvo procese tinkamai išspręsti.

17. Iš apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad dėl nuteistosios E. T. fizinės bei psichinės sveikatos būklės išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties 7–9 punktuose. Šiuo atveju, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nei nuteistosios amžius, nei jos sveikatos sutrikimai, dėl kurių jai nustatytas 50 proc. darbingumas, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad E. T. fiziškai nebuvo pajėgi atlikti jai inkriminuotų veiksmų. Nuteistosios dirbamas fiziškai pakankamai aktyvus darbas (valytoja) paneigia būtinybę papildomai tirti jos fizines galimybes atlikti byloje inkriminuotus smurtinius veiksmus. Vertindamas E. T. diagnozuoto psichikos sutrikimo įtaką jos elgesiui, galimybei kontroliuoti savo veiksmus, pakaltinamumui, teismas vadovavosi 2021 m. sausio 14–29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad E. T. diagnozuotas psichikos sutrikimas – pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija, – neturėjo įtakos jos veiksmams; nuteistoji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, veikos padarymo metu nebuvo laikinos liguistos psichinės veiklos sutrikimo būsenos; ji gali būti apklausiama, duoti teisingus parodymus, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. Kitaip vertinti šių duomenų nėra pagrindo.

18. Pažymėtina, kad, pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 76 straipsnio 1 dalį), nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Teismas turi diskreciją (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2021). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina būtinybės spręsti klausimą dėl to, ar E. T. neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti bausmę jai būtų sunku. Tokių duomenų nepateikta ir kasaciniame skunde. Taigi, priešingi kasatorių teiginiai yra deklaratyvūs. Be to, pažymėtina, kad BK 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta galimybė atleisti asmenį nuo tolesnio bausmės atlikimo, jei toks asmuo suserga sunkia nepagydoma liga po nuosprendžio priėmimo. Tokie klausimai sprendžiami nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas nepagrindžia išvados, jog šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių BPK pažeidimų. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad teismai tinkamai atliko BPK įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, surašė įstatymų reikalavimus atitinkančius nuosprendį bei nutartį, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepasisakė apie nusikaltimo sudėties požymių visumos buvimą E. T. veikoje, neanalizavo kaltės klausimo, nesigilino į tyčios turinį atskleidžiančius veikos objektyviuosius požymius. Šie kasatorių teiginiai deklaratyvūs, grindžiami kasatorių pateikiama versija, kad E. T. jokių tyčinių veiksmų prieš E. Š. neatliko ir fiziškai su juo iš viso nekontaktavo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, paduotas kasacinis skundas nepagrindžia išvados, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo paneigti teismų nustatytų nuteistosios E. T. atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį E. Š..

21. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas.???Byloje nustatyta, kad E. Š. mirė nuo komplikacijų, kilusių dėl galvos ir krūtinės sumušimų (muštinių ir kirstinių žaizdų), o mirtį sukėlusius sužalojimus jam padarė E. T., suduodama ne mažiau kaip keturis smūgius kirviu į galvą ir ne mažiau kaip tris smūgius nenustatytu kietu buku daiktu į krūtinę. Šios aplinkybės visiškai atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Pažymėtina, kad byloje nustačius, jog E. Š. mirties priežastis buvo jam E. T. smurtiniais veiksmais padaryti sužalojimai, nuteistosios veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kad E. Š. mirė ne iš karto, kad jis nesikreipė medicinos pagalbos. Ši aplinkybė nepaneigia tiesioginio priežastinio ryšio tarp E. T. smurtinių veiksmų ir E. Š. mirties.

22. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, šią bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai priimtuose sprendimuose pasisakė dėl nuteistosios E. T. kaltės rūšies ir formos, nors išsakė skirtingą poziciją dėl tyčinės kaltės rūšies. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog E. T. veikė netiesiogine tyčia, t. y., suduodama kirviu į galvą bei nenustatytu kietu buku daiktu į krūtinę, suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. O apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, intensyviai naudodama prieš E. Š. smurtą, žalodama gyvybiškai svarbią vietą – galvą, E. T. suprato, jog dėl tokių jos veiksmų neišvengiamai kils pasekmės, apimančios kito asmens sveikatos sutrikdymą arba gyvybės atėmimą, taigi E. T. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nužudymas, nustatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, taigi šie vertinimų skirtumai nekeičia išvados, kad E. T. veikoje nustatytas būtinas nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – tyčinė kaltė.

23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai – E. T. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija nenustatė pagrindų keisti ar naikinti teismų priimtus nuosprendį bei nutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios E. T. ir jos gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas