Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-942/2023
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00004-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 16.9.15
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimu D. L. buvo nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams už tai, kad 2021 m. spalio 27 d. 7.33 val. magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 168 kilometre vairavo automobilį pažeisdama siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 140.1 punktus ir 3 priedo 1.1 punktą.
2. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimas panaikintas, D. L. veika perkvalifikuota iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 431 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 200 Eur dydžio bauda.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. Draudvilos prašymas atnaujinti administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M. Draudvila prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimą arba priimti kitą nutarimą ar nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtai Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarčiai priimti. Teismai, nagrinėdami šią bylą, neįsigilino į administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neįvertino visų byloje esančių duomenų, iš esmės vertino tik administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. pateiktą paaiškinimą ir konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nusižengimo padarymo metu ji vairavo automobilį.
5.2. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Todėl asmens veiką perkvalifikavus į ANK 431 straipsnį nepagrįstai yra užkertamas kelias patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, nusižengimo padarymo metu vairavusį transporto priemonę. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neturėtų būti nutraukiama. Šiuo atveju, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-689/2020">2AT-7-689/2020</a>).
5.3. Šioje byloje administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams aiškinantis šio nusižengimo padarymo aplinkybes buvo atliekami visi įmanomi veiksmai ir renkami duomenys. Vadovaujantis ANK 611 straipsniu, automobilio savininkas nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu naudojosi D. L.. Pati D. L. savo paaiškinime nurodė, kad žino, kas vairavo automobilį, ir kad ji važiavo kartu, tačiau automobilį vairavusio asmens neįvardijo. Apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir neįvertino, kad D. L. sąmoningai atsisakė įvardyti asmenį, vairavusį automobilį. Asmuo, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų nusižengimo aplinkybių ir sakyti tiesą ANK jo neįpareigoja. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais bylos duomenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius įtvirtinančios garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išsiaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja. Taigi tokia teisė nėra absoliuti.
5.4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTc4OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-788/2020">2AT-51-788/2020</a> suformuotos praktikos. Šioje nutartyje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas, bandymas klaidinti teismą ir slėpti nuo jo tikrąsias įvykio aplinkybes gali būti teismo traktuojami kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu.
5.5. Apygardos teismas nevertino duomenų iš D. L. darbovietės – darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir važiavimo išlaidų ataskaitos, iš kurių matyti, kad D. L. 2021 m. spalio 27 d. buvo darbo diena. D. L. pateikta važiavimo išlaidų ataskaita patvirtina, kad nusižengimo padarymu metu automobiliu „VW Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš namų į darbovietę ir atgal važiavo būtent ji, o ne kitas asmuo. Nors byloje nėra fotonuotraukos, kurioje būtų aiškiai užfiksuota D. L., nusižengimo padarymo metu vairuojanti automobilį, tačiau iš byloje surinktų objektyvių duomenų visumos (automobilio savininko Š. J. paaiškinimo, vaizdo įrašo, D. L. darbovietės pateiktų duomenų) matyti, kad D. L. trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. Draudvilos prašymas atmestinas.
Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo ir D. L. veikos kvalifikavimo
7. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. administracinio nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad byloje esančių įrodymų pakanka, kad D. L. būtų pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šie argumentai nepagrįsti.
8. Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje skundžiami apylinkės ir apygardos teismų sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui (nutarčiai) priimti.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Nagrinėjamoje byloje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimu D. L. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad 2021 m. spalio 27 d. 7.33 val. magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 168 kilometre, vairuodama automobilį „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Byloje nėra ginčo dėl nusižengimo padarymo fakto, t. y. kad minėtu laiku ir vietoje automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas lenkė kitą automobilį pažeisdamas KET reikalavimus. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, vaizdo registravimo priemone užfiksavus minėtą pažeidimą, automobilis „Volkswagen Sharan“ nebuvo sustabdytas ir jį vairavęs asmuo nebuvo nustatytas, to padaryti taip pat nebuvo galimybės iš byloje esančio vaizdo įrašo. Kadangi administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo užfiksuotas ne administracinį nusižengimą padariusio asmens akivaizdoje, vadovaujantis ANK 611 straipsniu, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas automobilio „Volkswagen Sharan“ savininkui Š. J.. Šis paaiškino, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobiliu naudojosi ne jis, o jo sugyventinė D. L.. Tuo tarpu D. L., kaip automobilio valdytoja, nors neneigė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu kartu važiavo minėtu automobiliu, tačiau nurodė, kad pati automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, kurį ji dėl asmeninių priežasčių atsisakė įvardyti.
10. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (vaizdo įrašą, automobilio savininko Š. J., pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. paaiškinimus, D. L. darbovietės pateiktus duomenis), konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta, kas vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“ administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, užfiksavimo metu. Todėl byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį „Volkswagen Sharan“ nusižengimo padarymo metu vairavo D. L., liko nepaneigta jos versija, kad automobilį vairavo ne ji, o kitas asmuo, kurį ji atsisakė įvardyti.
11. Apygardos teismas pritarė tokiam apylinkės teismo vertinimui ir pažymėjo, kad nesant byloje neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog automobilį „Volkswagen Sharan“ užfiksuoto KET pažeidimo padarymo metu vairavo D. L., ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nėra galimas D. L. nubaudimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti kitokias išvadas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei padarė apylinkės ir apygardos teismai. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai teismų padarytų išvadų taip pat nepaneigia.
13. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-689/2020">2AT-7-689/2020</a>).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-139/2016">2AT-24-139/2016</a>, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų iš tiesų nėra galimybės padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, užfiksavimo metu automobilį „Volkswagen Sharan“ vairavo ir lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, atliko būtent administracinėn atsakomybėn patraukta D. L.. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavęs asmuo jokiomis techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas ir identifikuotas, iškart po KET pažeidimo padarymo automobilis nebuvo sustabdytas ir byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų matę automobilį vairavusį asmenį. Kaip jau buvo minėta, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl šiuo atveju būtent administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai privalėjo nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir įrodyti to asmens kaltę, o ne administracinėn atsakomybėn patraukta D. L. turėjo įrodyti, kad ji nevairavo automobilio ir nepadarė šio administracinio nusižengimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės išnaudojus visas galimybes nustatyti automobilį vairavusį bei KET pažeidusį asmenį ir likus nepaneigtai D. L. versijai, kad automobilį vairavo ne ji, o kitas asmuo, tokia situacija vertintina D. L. naudai.
16. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui ar valdytojui už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (2020 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), be kita ko, nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs tokių duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. L., būdama automobilio „Volkswagen Sharan“, kurį vairuojant buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, valdytoja, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos ir nepateikė (atsisakė pateikti) policijos pareigūnams duomenų apie asmenį, KET pažeidimo padarymo metu vairavusį minėtą automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius D. L. veiksmus (neveikimą) teismai pagrįstai įvertino kaip Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų transporto priemonės savininkui nevykdymą ir teisingai kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.
18. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad apylinkės teismas, D. L. administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo protokole ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarime kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuodamas į ANK 431 straipsnio 1 dalį, o apygardos teismas pritardamas tokiam sprendimui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTc4OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-788/2020">2AT-51-788/2020</a> suformuotos praktikos dėl transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybės už pareigos pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų minėtoje nutartyje konstatuota, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad minėtu išaiškinimu turi būti vadovaujamasi ne automatiškai, o kiekvieną kartą atsižvelgus ir įvertinus transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesį ir kitas konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTc4OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-788/2020">2AT-51-788/2020</a> pateiktas išaiškinimas nepagrindžia būtinybės nagrinėjamoje byloje naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, nes šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Antai minėtoje byloje asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti automobilį. Įvykio metu policijos pareigūnams nepavyko pasivyti pažeidėjo, tačiau automobilio savininko versija, kad automobilį vairavo ne jis, bet kitas jo nurodytas asmuo, buvo atmesta kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, o jo elgesys įvertintas kaip bandymas klaidinti teismą ir slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytas D. L. elgesys – atsisakymas dėl asmeninių priežasčių įvardyti asmenį, nusižengimo užfiksavimo metu vairavusį automobilį, neginčijant paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, nepatvirtina jos piktybiškumo, siekiant išvengti atsakomybės už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daug artimesnė nagrinėjamai bylai pagal panašias faktines aplinkybes ir teisės taikymą yra nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-689/2020">2AT-7-689/2020</a>. Šioje byloje buvo panaikintas institucijos nutarimas, kuriuo asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už analogišką nagrinėjamai bylai administracinį nusižengimą, jam pareiškus, kad nusižengimo padarymo metu jis jam priklausančio automobilio nevairavo ir byloje nenustačius automobilį vairavusio asmens.
20. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl, D. L. veiką perkvalifikavus į ANK 431 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai yra užkertamas kelias patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, nusižengimo padarymo metu vairavusį transporto priemonę. Šie argumentai nepagrįsti.
21. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Taigi teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą. Todėl nagrinėjamoje byloje teismams konstatavus, kad D. L. veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tačiau yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, jos veika apylinkės teismo pagrįstai buvo perkvalifikuota į ANK 431 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba perkvalifikuoti padarytą nusižengimą į ANK 431 straipsnį savo skunde apylinkės teismui prašė ir pati D. L..
22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei skundžiamuose apylinkės teismo nutarime, nei apygardos teismo nutartyje nieko nėra pasisakyta apie administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukimą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas – lenkimas vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, – buvo padarytas, tačiau iš esmės liko nenustatytas šį nusižengimą padaręs asmuo. Tuo tarpu ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-689/2020">2AT-7-689/2020</a>).
23. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje buvo atliktas pakankamai išsamus administracinio nusižengimo tyrimas ir iš esmės išnaudotos visos galimybės, siekiant nustatyti automobilį vairavusį ir administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padariusį asmenį. Tačiau toks asmuo liko nenustatytas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju grąžinti administracinio nusižengimo bylą policijos komisariatui didelės apimties papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti būtų netikslinga.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nenustatę D. L. veiksmuose ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties ir jos veiką perkvalifikavę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepadarė. Todėl naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 5 d. nutarimą arba priimti kitą nutarimą ar nutartį, kaip to prašo pareiškėjas, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Aurelijus Gutauskas
