Baudžiamoji byla Nr. 2K-50-594/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42034-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.2.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria panaikintas Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nustatytas šešių mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. P. civiliniai ieškiniai atmesti.
Baudžiamoji byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduota prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 1.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, trečiame aukšte, priešais buto Nr. 12 duris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio nesutarimo, kilusio tarp R. G. ir M. P., metu, sėdėdamas dėl įgimtos negalios ant aikštelės, rankomis kelių ir šlaunų srityje pastūmė sunkiai ant laiptų antros / trečios pakopos stovintį neblaivų M. P. (nustatytas 2,6 promilės girtumas), dėl to šis, krisdamas aukštielninkas, galva atsitrenkė į aikštelės tarp trečio ir antro aukšto grindų betoninį pagrindą ir patyrė galvos sumušimą, šis sumušimas pasireiškė muštine žvaigždės formos pakaušio žaizda, abipusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir subarachnoidiniu kraujo išsiliejimu bei gilia cerebrine koma, t. y. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl smegenų pažeidimo atsirado (židininė dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, visiška lėtinė spazminė tetraplegija, intrakranijinio sužalojimo padariniai, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) bei organizmo funkcijų sutrikimai, dėl to M. P. prarado 85 proc. darbingumo.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir tai trukdo nagrinėti bylą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, be kaltinamajame akte nurodyto kaltinamojo M. S., padarant nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį M. P., galimai dalyvavo ir T. T., kuris neneigė atlikęs smurtinius veiksmus prieš M. P., tačiau tendencingai atliekant ikiteisminį tyrimą buvo renkami tik M. S. kaltę pagrindžiantys įrodymai. Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė nesigilino ir nesiaiškino T. T. prieš M. P. atliktų veiksmų, jų galimos įtakos M. P. sveikatos sutrikdymui, priežastinio ryšio tarp T. T. veiksmų ir M. P. sveikatos sužalojimo. Šios aplinkybės yra ypač svarbios, siekiant nustatyti objektyvią tiesą ir nagrinėjamoje byloje priimti teisingą sprendimą, kadangi nustačius, jog T. T. veiksmai prisidėjo prie M. P. sužalojimo, tai turėtų reikšmės M. S. veiksmų vertinimui, bausmės skyrimui. Prokurorei kaltinamuoju aktu T. T. neperdavus teismui, teismas neturi galimybės vertinti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir spręsti dėl T. T. prieš nukentėjusįjį M. P. galimai atliktų smurtinių veiksmų, jų priežastinio ryšio su M. P. kritimu, jo sveikatos sužalojimu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, ir šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, iš esmės pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad byla turi būti nagrinėjama dėl tų kaltinamųjų ir tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teismui.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nepakankamai išanalizavo bylos medžiagą ir M. S. kaltę pagrindžiančius duomenis. Byloje nesant pareikštų įtarimų (kaltinimų), teismo nuomone, galimai prie nukentėjusiojo M. P. sužalojimo prisidėjusiam T. T., nebuvo jokių kliūčių tinkamai teisiškai įvertinti išteisintojo M. S. veiksmus, nustatyti jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ne)buvimą. Ikiteisminio tyrimo, taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apklausiant proceso dalyvius, atliekant jų akistatas, buvo aiškinamasi tiek M. S., tiek T. T. atliktų veiksmų įtaka nukentėjusiojo M. P. sveikatos sutrikdymui, todėl įtarimų (kaltinimų) T. T. nepareiškimas nėra teisėtas pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Be to, nors apygardos teismas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti T. T. atlikti veiksmai, tačiau, teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jis pats nesiėmė priemonių to padaryti, nesutiko papildomai apklausti R. G., T. T. ir M. S., atlikti kitus procesinius veiksmus.
3.3. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pacitavo aptariamu aspektu aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos išaiškinimus, tačiau pats jų nesilaikė, nepagrįstai nurodė, kad neturi galimybės įvertinti M. S. atliktų veiksmų, kol kaltinamuoju aktu teismui nėra kartu perduotas ir T. T..
3.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus. Prokurorė neprašė teismo įvertinti T. T. atliktų veiksmų, jų įtakos M. P. sveikatos sutrikdymui. Prokurorės pozicija buvo tokia, kad T. T. veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Prokurorė prašė, atlikus įrodymų tyrimą, išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes ir ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas, įvertinti M. S. kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, o tik formaliai konstatavo kaltinamojo akto trūkumus.
3.5. Dabartinėje procesinėje situacijoje nėra pakankamo faktinio pagrindo T. T. pareikšti įtarimus (kaltinimus), bendrininkaujant su M. S. bendrais veiksmais padarius M. P. sveikatos sutrikdymą. Toks pagrindas galėtų atsirasti tik išnagrinėjus M. S. baudžiamąją bylą ir apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, motyvuota nutartimi pranešus prokurorui apie kito asmens nusikalstamą veiką. Nesant šiuo metu faktinio pagrindo pareikšti įtarimus (kaltinimus) T. T., tam nėra ir teisinio pagrindo. Be to, tai pažeistų M. S. teisę į operatyvų jo bylos nagrinėjimą.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasatorius skunde išdėstė pakankamai išsamius, bylos duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo galimai padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie nulėmė nepagrįsto sprendimo grąžinti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto priėmimą. Kasatoriaus argumentai yra teisingi ir pagrįsti, todėl su jais sutinka ir juos palaiko.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 219 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo
6. Nagrinėjamoje byloje surašytu kaltinamuoju aktu M. S. buvo perduotas Plungės apylinkės teismui, kaltinant tuo, kad jis sunkiai sužalojo žmogų, dėl to šis prarado didelę dalį bendrojo darbingumo: M. S. 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 1.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, trečiame aukšte, priešais buto Nr. 12 duris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio nesutarimo, kilusio tarp R. G. ir M. P., metu, sėdėdamas dėl įgimtos negalios ant aikštelės, rankomis kelių ir šlaunų srityje pastūmė sunkiai ant laiptų antros / trečios pakopos stovintį neblaivų M. P. (nustatytas 2,6 promilės girtumas), dėl to šis, krisdamas aukštielninkas, galva atsitrenkė į aikštelės tarp trečio ir antro aukšto grindų betoninį pagrindą ir patyrė galvos sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei dėl to prarado 85 proc. darbingumo (BK 135 straipsnio 1 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kaltinamojo akto trūkumų, 2020 m. liepos 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas M. S. priėmė išteisinamąjį nuosprendį – jį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog nuo kaltinamojo M. S. stumtelėjimo M. P. nukrito nuo laiptų ir buvo sunkiai sužalotas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma M. S. dėl sunkaus M. P. sveikatos sutrikdymo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
8. Kasatorius, nesutikdamas su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, teigia, kad apygardos teismas iš esmės pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Byloje įtarimų (kaltinimų) galimai prie nukentėjusiojo M. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo prisidėjusiam T. T. nepareiškimas nėra teisėtas pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių tinkamai teisiškai įvertinti išteisintojo M. S. veiksmus. Nurodyti, taip pat su jais susiję kiti prokuroro kasacinio skundo argumentai atmetami.
9. Baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nagrinėjantis bylą (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas tuo atveju, kai nustato, kad kaltinamasis aktas neatitinka esminių jam keliamų BPK reikalavimų, sprendžia klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui pažeidimams (trūkumams) pašalinti.
10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
11. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą nutartį, turi aiškiai nurodyti BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, kurį turi pašalinti prokuroras (BPK 332 straipsnio 9 dalis), bei išdėstyti motyvus, kodėl šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.
12. BPK 219 straipsnyje, nustatančiame kaltinamojo akto turinį, pateiktas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Pagal šio straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuotos BK nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius sudarančios faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis). Be to, baudžiamojo proceso paskirties, kaltinamojo teisės į gynybą kontekste itin reikšminga yra tai, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir išdėstyti kaltinimą pagrindžiantys duomenys ne tik sietųsi tarpusavyje, bet ir iš esmės atitiktų faktines bylos aplinkybes. Aptariamame procesiniame dokumente, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyti visi duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu kaltinamas asmuo.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-280-648/2018). Taigi esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019, 2K-77-489/2022). Pagal teismų praktiką teismas turi apsvarstyti bylos perdavimo prokurorui klausimą, kai kaltinamajame akte kaltinamajam inkriminuojamos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra procesinės galimybės pagal tokį kaltinamąjį aktą tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-214-139/2015).
14. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumus iš esmės siejo su tuo, jog prie nukentėjusiojo M. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo galimai prisidėjo ir byloje kaip liudytojas apklaustas T. T., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad prieš nukentėjusįjį M. P. naudojo fizinį smurtą (sudavė smūgį alkūne į veidą / žandikaulį). Byloje kaip liudytojai apklausti R. G. ir G. V., kuris aplinkybes sužinojo iš T. T., ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad, prieš M. P. nukrentant nuo laiptų, T. T. sudavė jam smūgį. Liudytoja R. G., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad arčiau turėklų stovintis T. T. sudavė ant trečios laiptų pakopos stovinčiam M. P., o M. S. stumtelėjo su rankomis per šlaunis. Teisme ši liudytoja parodė, kad M. S. ant trečios laiptų pakopos stovintį M. P. stumtelėjo, šis bandė įsikibti į turėklus, T. T. ir pastarasis sudavė su alkūne M. P. smūgį į petį. Liudytojas G. V. proceso metu parodė, kad jam iš T. T. pasakojimo žinomos dvi įvykio versijos – kad įvykio metu M. P. T. T. pastūmė į turėklus, po to T. T. iš karto smogė M. P. ir šis nukrito nuo laiptų žemyn; kad į koridorių buvo išėjęs ir M. S., pastarasis sėdėdamas rankomis pastūmė M. P., o šis nukrito žemyn, po to T. T., nusileidęs laiptais, gulinčiam M. P. sudavė kelis kartus. Įvertinęs šiuos byloje užfiksuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamiai ištirtos, nebuvo tiriami T. T. prieš nukentėjusįjį M. P. atlikti smurtiniai veiksmai (kokiu tiksliai metu, kiek smūgių ir į kurią vietą (vietas) T. T. nukentėjusiajam sudavė), aiškinamasi jų galima įtaka M. P. sveikatos sutrikdymui, priežastinis ryšys tarp T. T. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo.
15. Nors neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), tačiau kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2011, 2K-298-696/2017).
16. Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios.
17. Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės. Todėl nusikalstamų veikų išaiškinimą, baudžiamųjų bylų tyrimą reglamentuojančių normų sistema demokratinėse valstybėse pagrindžiama lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teismo ir kitų baudžiamojo proceso subjektų funkcijų atskyrimo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais.
18. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2, 164 straipsnius, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Būtent prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų. Prokuroras, gindamas dėl nusikalstamos veikos pažeistas asmens, visuomenės ar valstybės teises bei teisėtus interesus, privalo baudžiamosiose bylose palaikydamas valstybinį kaltinimą veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę priedermę, nes valstybinio kaltinimo palaikymas yra valstybės funkcija, kuri įgyvendinama tik per prokurorus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
19. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudaro kliūtį teisingo sprendimo priėmimui, ir pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje nustačius, jog abiejų asmenų veiksmai galėjo lemti įvykį ir pasekmių kilimą, bei priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl vieno iš asmenų būtų užkertamas kelias pakeisti įtarimus (kaltinimus) abiem asmenims. Papildomai ištirtos aplinkybės dėl galbūt T. T. ir (ar) M. S. padarytos nusikalstamos veikos gali pakeisti kaltinamojo akto turinį ir tai reikšminga bylos išnagrinėjimo rezultatui. Ištaisyti nustatytus esminius BPK 219 straipsnio pažeidimus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (taip pat ir pirmosios instancijos teisme), nebuvo jokių galimybių, šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, todėl apygardos teismas pagrįstai, pasinaudodamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta galimybe, perdavė bylą prokurorui tikrosioms nusikaltimo padarymo aplinkybėms nustatyti.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. pateiktame kaltinime nurodyta, jog jis, sėdėdamas dėl įgimtos negalios ant aikštelės, rankomis kelių ir šlaunų srityje pastūmė sunkiai ant laiptų antros / trečios pakopos stovintį neblaivų M. P., todėl tikslinga patikrinti, ar M. S., būdamas nustatytoje buvimo vietoje, dėl savo negalios apskritai galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus – rankomis kelių ir šlaunų srityje pastumti M. P..
21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai pagrindžia priimtą sprendimą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
Albinas Antanaitis
