Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-489/2023
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00194-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.5; 21.1.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos G. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 4 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 346 straipsnį, pradėta pagal pareiškėjų G. ir E. P. pareiškimą dėl jų kaimynų L. K. ir A. K. laikomo galimai pavojingo šuns – amerikiečių pitbulterjero, neturint tam savivaldybės išduoto leidimo, ir to šuns vedžiojimo be antsnukio.
2. Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir pareiškėjų G. P. ir E. P. skundas netenkintas. Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi iš pareiškėjų G. ir E. P. A. K. priteista atlyginti po 181,50 Eur išlaidų jos advokato teisinei pagalbai apmokėti, šią nutartį neatsiejamai laikant 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalimi.
3. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nutartys buvo paliktos nepakeistos ir pareiškėjo E. P. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos G. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijai, apylinkės teismui arba apygardos teismui. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Panevėžio apygardos teismas padarė esminius proceso teisės normų, nustatytų ANK 563 straipsnyje, 569 straipsnio 2 dalyje, 593 straipsnyje, reikalavimų pažeidimus, dėl šių pažeidimų, šuns savininkams slepiant šuns veislę, buvo panaikinta galimybė nustatyti šuns veislę atliekant DNR tyrimus. Tokia situacija sukėlė ir materialiosios ANK 346 straipsnio normos teisės pažeidimą, nes atsakomybės taikymas tampa neįgyvendinamas ir sudaro pagrindą asmenims tuo piktnaudžiauti, išvengiant administracinės atsakomybės.
5.2. Šuns savininkams slepiant šuns veislę, vienintelė galimybė ją nustatyti yra šuns DNR tyrimas. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje nepagrįstai kontatuota, kad toks DNR tyrimas negali būti atliekamas, jei tam prieštarauja šunų savininkas, kadangi tokia praktika visiškai užkerta galimybes nustatyti tokių šunų veislę. Apygardos teismas, nurodęs, kad šuns veislės DNR tyrimui atlikti yra būtinas šuns savininkų sutikimas, nes kitu atveju reikalinga taikyti specialias procesines prievartos priemones, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 144 straipsnyje nurodytą pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, kuris administracinio nusižengimo teisenoje nėra nustatytas, akivaizdžiai taikė iš esmės netinkamas teisės normas. BPK 144 straipsnio norma susijusi išimtinai su žmogaus lyginamųjų pavyzdžių paėmimu. Šioje byloje iš viso nėra sprendžiamas žmogaus lyginamųjų pavyzdžių paėmimo klausimas. Šios administracinio nusižengimo bylos kontekste šuo laikytinas daiktu, turinčiu reikšmės bylai, o tokio daikto išreikalavimą ar jo poėmį, daikto specialisto tyrimo paskyrimą reglamentuoja ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 569 straipsnio 2 dalis ir 600 straipsnis. Tokiam objekto paėmimui nėra ir negali būti reikalingas daikto savininko sutikimas. Šios nuostatos lemia neabejotinas administracinių nusižengimų tyrimą atliekančių pareigūnų ar kitų organų galimybes, vadovaujantis ANK 563 straipsniu, 567 straipsnio 1 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 593 straipsnio 1 dalies 7, 8 ar 9 punktu, gauti bylai reikšmės turinčius daiktus ir pavesti atlikti jų tyrimą ekspertui ar specialistui.
6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Audrius Micikevičius atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Teismų sprendimai yra pagrįsti. Pareiškėjos reiškiamas reikalavimas atlikti šio šuns DNR tyrimą yra betikslis, nes šis tyrimas leistų nustatyti šuns priklausomybę kovinių ar pavojingų šunų veislei ar šių veislių mišrūnui tik turint duomenis apie jo tėvus arba bent vieną iš tėvų. Pareiškėjos teiginiai yra prieštaraujantys administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nustatytoms aplinkybėms.
7. A. K. ir L. K., dėl kurių administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovė advokatė Justina Murauskaitė-Darvidė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo atmesti pareiškėjos G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje, taip pat priteisti iš pareiškėjos A. K. ir L. K. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į prašymą nurodo:
7.1. Pagal ANK 578 straipsnį asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pati pareiškėja negali nuspręsti ir laikyti savęs nukentėjusiąja. Todėl šis prašymas laikytinas paduotu asmens, neturinčio teisės paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
7.2. Šuns savininkai byloje yra pateikę gyvūno pasą, iš kurio matyti, kad A. K. ir L. K. priklausantis augintinis yra mišrūnė kalė, gimusi 2019 m. rugpjūčio 12 d. Šuo neturi jokių kilmės dokumentų, o augintinio tėvai suinteresuotiems asmenims nežinomi, kadangi šuo įsigytas turguje iš pardavėjo, kuris jiems nepažįstamas ir kuris neatskleidė duomenų apie šuns tėvus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino nematanti galimybių priskirti šuns kovinių ar pavojingų šunų veislei ar jų mišrūnams, esant nežinomiems šuns tėvams. Šuniui buvo atliktas ekspertinis tyrimas, jį atliko Lietuvos kinologų draugija. Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė po ekspertinio tyrimo nurodė, kad šuo turi amerikiečių Stafordšyro terjerų veislės bruožų, tačiau jo priskirti konkrečiai veislei ar veislių mišrūnui negalima, tad šis šuo laikomas tiesiog mišrūnu. Nepagrįsta pareiškėjos pozicija ir dėl šuns kilmės dokumentų slėpimo. Šuns dokumentas bei kiti duomenys (dėl gyvūno ženklinimo, skiepų ir pan.) pateikti ir atskleisti. Suinteresuoti asmenys neturi ir negali turėti kelių to paties šuns dokumentų, tad viską, ką turėjo, pateikė.
7.3. ANK 346 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėja, nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. A. K. yra išduotas šuns dokumentas – gyvūno pasas, šuo ženklintas ir įregistruotas, paskiepytas reikiamomis vakcinomis. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad šuo yra ar buvo sukėlęs grėsmę bet kurio asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, kad dėl šuns atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui ar kad šuo būtų priskirtas pavojingų ar kovinių šunų veislei arba veislės mišrūnui, ar kad gyvūnas būtų kankinamas, nėra pateikta. Pareiškėjos G. P. argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.
7.4. DNR tyrimo atlikimas yra betikslis, kadangi atlikus tyrimą nebūtų galima daryti neginčijamų išvadų. Tam, kad šuo būtų pripažintas koviniu ar pavojingu, jis turi būti grynaveislis atitinkamos veislės šuo. Tam, kad šuo būtų pripažintas veislės mišrūnu, būtina, kad jo vienas iš tėvų būtų tos veislės grynaveislis šuo. Jokių kitų variantų ar nustatymo galimybių arba priskyrimo mišrūnams kriterijų galiojanti teisė nenustato. Net ir atlikus DNR tyrimą bei nustačius, kad šuo turi bet kokį skaičių (ar procentą) kažkurios veislės šuns genų, toks tyrimas, jo rezultatas nelemtų teisinio priskyrimo šio šuns konkrečios veislės pavojingų ar kovinių šunų mišrūnams, nes niekaip nerodytų, kad jo vienas iš tėvų yra grynaveislis tos veislės šuo. Nors, esant bet kokiam skaičiui konkrečios veislės genų, genetine prasme toks šuo būtų tos konkrečios veislės mišrūnas, tačiau teisiškai – ne. Teisine prasme šuo bus kovinio ar pavojingo šuns mišrūnas tik tada, kai jo vienas iš tėvų – grynaveislis tos veislės atstovas. Genetinis tyrimas neatsakys, ar jo vienas iš tėvų yra grynaveislis tos veislės šuo, ar, pavyzdžiui, abu šuns tėvai yra tos veislės mišrūnai (pastaruoju atveju teisiškai toks palikuonis nebūtų laikomas pavojingų (kovinių) šunų mišrūnu). Genetinis tyrimas tik gali konstatuoti, ar tiriamasis šuo turi tam tikrą skaičių konkrečios veislės šuns genų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Pareiškėjos G. P. prašymas atmestinas.
Dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo (ANK 567, 569 straipsniai)
9. Pareiškėja prašyme nurodo, kad teismai pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 1, 2 dalių, 593 straipsnio nuostatų reikalavimus, nes nesiėmė priemonių šuns veislei nustatyti, būtent atlikti genetinio DNR tyrimo. Šie argumentai nesuponuoja bylos atnaujinimo ir yra nepagrįsti.
10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėja kelia šuns priskyrimo kovinių ar pavojingų šunų veislei ar šių veislių mišrūnams klausimą (ANK 346 straipsnis). Šunį pripažinus koviniu arba priklausančiu pavojingų šunų veislei, šiam atitinkamai taikomos specialaus reguliavimo taisyklės, t. y. asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis, privalo turėti savivaldybės, kurioje asmenys nuolat gyvena, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotus leidimus (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).
11. Sprendžiant pareiškėjos keliamas problemas, visų pirma pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
12. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarčių turinio matyti, kad teismai, tinkamai laikydamiesi įstatymo reikalavimų, įvertino visas galimybes nustatyti šuns veislę, be kita ko, ir genetinio DNR tyrimo atlikimo efektyvumą. Utenos apylinkės teismas vadovavosi specialistės R. Kazlauskaitės paaiškinimais dėl galimybių ir sąlygų norint nustatyti šuns priklausymą tam tikrai veislei ar šios veislės mišrūnams, įvertino UAB J pateiktus duomenis. Matyti, kad teismas, remdamasis šiais duomenimis ir įvertinęs informacijos apie šuns vadą stygių, pagrįstai sprendė dėl šuns vados genetinių tėvystės tyrimų tikslingumo – tyrimas leistų nustatyti šuns priklausomybę kovinių ar pavojingų šunų veislei ar šių veislių mišrūnui tik turint duomenis apie jo tėvus arba bent vieną iš tėvų, todėl neturint duomenų apie tėvus šio rezultatas būtų niekinis.
13. Be to, kaip tinkamai pažymėjo Panevėžio apygardos teismas, ANK 595 straipsnyje įtvirtintos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės nenustato teisės priverstiniu būdu išsireikalauti genetiniam tyrimui reikiamo pavyzdžio.
14. Taigi teismų priimtuose sprendimuose nurodyti išsamūs teismų daromų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai proceso teisės reikalavimų nepažeidė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
16. A. K. ir L. K., dėl kurių administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovė advokatė Justina Murauskaitė-Darvidė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą taip pat prašo priteisti šių patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą dėl atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą surašymo, šios išlaidos pagal pateiktus dokumentus sudaro 400 Eur.
17. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos.
18. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
19. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas pareiškėjos G. P.. Nors pagal ANK 662 straipsnio 9 dalį, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, atsiliepimą į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą privalo pateikti tik Institucija, tačiau atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš kitų proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą keliami klausimai tiesiogiai buvo susiję su A. K. ir L. K. interesais byloje, šie buvo priversti kreiptis į advokatus dėl profesionalios pagalbos surašant jiems atsiliepimą. Dėl to A. K. ir L. K. turi teisę į patirtų išlaidų dėl jo surašymo atlyginimą.
20. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, aplinkybes, kad ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas patenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą mažai pavojingų veikų sąrašą, prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą apimtį ir turinį, išnagrinėjimo rezultatą, aplinkybę, kad A. K. ir L. K. atstovė advokatė jiems atstovavo abiejų instancijų teismuose, todėl bylos aplinkybės jai gerai žinomos, prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 150 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš G. P. 150 Eur A. K. ir L. K. patirtų proceso išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Algimantas Valantinas
Tomas Šeškauskas
