J. B. pagal BK 137 str., 282 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-23-628/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00119-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija

2.2.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinį skundą J. B. baudžiamojoje byloje dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, nustatant trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau? BK) 137 straipsnio 1 dalį trisdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. B. paskirtos trisdešimties parų arešto bausmės vykdymas atidėtas keturiems mėnesiams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigą nuo 23 val. iki 5 val. būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, įpareigojant J. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Bylos esmė

1. J. B. buvo kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 15.30 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), javų lauke, atlikdamas ūkio darbus javų pjovimo kombainu „Massey Ferguson 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali būti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. Z. sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėdamas bei galėdamas tai numatyti, įjungė kombainą ir neužtikrino, kad pašaliniai asmenys nepatektų prie veikiančių kombaino mechanizmų, o kombainui dirbant, javų pjaunamosios sraigtas įtraukė į agregatą nukentėjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo J. B. gynėjo advokato S. Š. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžino bylą prokurorui, nustatydamas trijų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kuizinas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ir grąžino bylą prokurorui. Cituodamas BPK 219 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas visiškai atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis klausimas nebuvo keliamas nei bylą nagrinėjusios teisėjos, nei J. B. ir jo gynėjo. J. B. nepripažino savo kaltės, tačiau neminėjo, kad kaltinimas jam neaiškus. Baigiamųjų kalbų metu kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė prašė pripažinti J. B. kaltu dėl pareikšto kaltinimo, o pats J. B. ir jo gynėjas prašė jį išteisinti. Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimo esmė, ko siekiama byloje. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti tariamieji kaltinamojo akto trūkumai nesutrukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės ir priimti joje apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

3.2. Apeliaciniame skunde J. B. gynėjas taip pat nebuvo nurodęs argumentų, susijusių su neaiškiu kaltinimu ir (ar) kaltinamojo akto trūkumais. Nesutikdamas su J. B. priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, gynėjas akcentavo nusikaltimo sudėties požymių nebuvimą jo veiksmuose ir pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sakydami baigiamąsias kalbas, J. B. ir jo gynėjas prašė tik išteisinimo, jokių abejonių dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams nebuvo išsakyta.

3.3. Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, tačiau ir šiame procesiniame sprendime nebuvo kalbėta apie kaltinamojo akto trūkumus. Remiantis minėta nutartimi, įrodymų tyrimas buvo atnaujintas kilus abejonių dėl galimo J. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, bet, atnaujinus įrodymų tyrimą, įrodymai tiriami nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas tik pagarsino byloje gautą J. B. gynėjo prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, taip pat buvo išklausytos gynėjo ir prokurorės nuomonės dėl kaltinimo keitimo, veiką perkvalifikuojant iš BK 137 straipsnio 1 dalies į 282 straipsnio 1 dalį. Su tuo motyvuotai nesutiko tiek prokurorė, tiek gynėjas.

3.4. Kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pagrįstai nurodė, kad BK 282 straipsnio dispozicijoje nustatyta, jog šios veikos subjektas yra asmuo, kuris nėra tam tikros transporto rūšies darbuotojas, o pašalinis: pėsčiasis, vadeliotojas, dviratininkas, transporto priemonės keleivis. Šio nusikaltimo subjektai gali būti tik asmenys, kurie nevairuoja transporto priemonės. Kartais tai gali būti ir to paties transporto darbuotojai, tačiau tiesiogiai nesusiję su šios transporto rūšies eismu (pvz., traukino palydovai ir kt.). Nevairuojantys transporto priemonės yra asmenys: pėstieji, asmenys, dalyvaujantys eisme su priemonėmis, nelaikytinomis transporto priemonėmis BK 281 straipsnio prasme (dviratininkai, vadeliotojai ir pan.), taip pat ir vairuojamos transporto priemonės keleiviai. Kai transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles pažeidžia eismo dalyviai, nevairuojantys BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodytų transporto priemonių, ir dėl to žūsta žmogus ar sunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 282 straipsnį. Jeigu, eksploatuojant transporto priemonę, baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai neatsargiai sukeliami ne dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet pažeidus kitais teisės aktais nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles ar bendruosius reikalavimus kitose veiklos srityse (pvz., atliekant statybos, žemės ūkio darbus, remontuojant transporto priemonę, pilant degalus, pakraunant ar iškraunant krovinį), veika kvalifikuojama priklausomai nuo kilusių padarinių pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, neatsargų sveikatos sutrikdymą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą (pagal BK 132 straipsnį, 137 straipsnį, 139 straipsnį ar 188 straipsnį).

3.5. Nagrinėjamu atveju J. B. negalima priskirti prie asmenų, nevairuojančių transporto priemonės, kadangi jis buvo javų pjovimo kombaino vairuotojas, nors dėl kombaino gedimo atliko tik grūdų išpylimo iš bunkerio darbus, savo veiksmais jis nepažeidė jokių kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, o tik pažeidė bendruosius reikalavimus, tai yra atlikdamas žemės ūkio darbus – grūdų išpylimą – neužtikrino, kad prie kombaino veikiančių agregatų nepatektų pašalinių asmenų, dėl to jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes dėl neatsargaus J. B. elgesio nukentėjusiajam M. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. B. veiksmuose galbūt yra ne BK 137 straipsnio 1 dalyje, o BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių.

3.6. Nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo nurodytais kaltinamojo akto trūkumais, kasaciniame skunde pažymima, kad: byloje yra gynėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame detaliai užfiksuoti J. B. parodymai, patikrinant juos įvykio vietoje; kombaino naudojimosi instrukcija nėra įstatymo ar poįstatyminio teisės akto leidėjo patvirtintas dokumentas, todėl šios instrukcijos pridėjimas prie bylos, kaip ir kombaino gedimų, jam nustatytų techninių reikalavimų aiškinimasis, neturi reikšmės profesionalaus plataus profilio mechanizatoriaus J. B. veiksmų kvalifikavimui; teigti, kad J. B. pažeidė ne tik bendruosius visuotinai žinomus saugumo reikalavimus, bet ir specialias teisės normas, dėl ko jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo, nes J. B. ir nukentėjusiojo M. Z. nesiejo jokie darbo sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat byloje nenustatyta jokių oficialiai patvirtintų ar žinybinių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų.

3.7. Grąžindamas bylą prokurorui, apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nes apeliantai nebuvo pareiškę tokio pobūdžio prašymo apeliaciniame skunde. Gavęs baudžiamąją bylą, kurioje nėra akivaizdžių ir aiškiai matomų kaltinamojo akto trūkumų, apeliacinės instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės. Kartu pažymėtina, kad nors kaltinamasis aktas ir yra pagrindinis kaltinimo dokumentas, kuriuo apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, vis dėlto būtent teismas yra atsakingas už išsamų bylos išnagrinėjimą iš esmės, apimantį tiek tinkamą faktinių bylos aplinkybių nustatymą, tiek ir jų teisinį įvertinimą. BPK suteikia teismui plačias galimybes išsamiai ištirti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes: pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos šio kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos; vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą (kuris atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas bendrąsias įrodymų tyrimo taisykles); to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, suteikianti apeliacinės instancijos teismui galimybę įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus ir kt.

3.8. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, naudojantis šios instancijos teismui BPK suteiktais įgalinimais, faktinės bylos aplinkybės, kurios nebuvo pakankamai ištirtos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo ir kurios skundžiamoje nutartyje nurodomos kaip kaltinamojo akto trūkumai, galėjo būti tiriamos ir įvertintos apeliacinės instancijos teismo. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, kasaciniame skunde daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sprendimą – bylą perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, priėmė nesant tokio sprendimo priėmimo pagrindų, taip pažeisdamas šios normos nuostatas, o tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

4. Atsiliepime į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Gylys nurodo, kad palaiko kasacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Taip pat pažymi, kad nagrinėjama byla yra svarbi teismų praktikos formavimui.

5. Atsiliepime į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinį skundą J. B. gynėjas S. Šuminas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Priimdamas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, kuria iš esmės įspėjo J. B. dėl galimybės jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą, jo teisinę padėtį sunkinantį, BK straipsnį (BK 282 straipsnio 1 dalį), apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Nustatęs, kad nuteistojo veiksmuose galbūt yra (buvo) kitos, jo padėtį galinčios pasunkinti nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. veika galėjo (ar turėjo) būti kvalifikuota pagal nuteistojo padėtį sunkinantį BK straipsnį ir šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, turėjo (galėjo) priimti sprendimą panaikinti teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė.

5.2. Atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, J. B. buvo priverstas gintis ir nuo naujo, pakeisto bei jo teisinę padėtį sunkinančio, kaltinimo. Jis atsisakė duoti parodymus, nes įrodymų tyrimo metu būtų siekta kryptingai rinkti duomenis apie tai, ar J. B. veiksmuose nėra jo teisinę padėtį sunkinančios nusikaltimo sudėties požymių.

5.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra išaiškinta, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (lot. non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI0LTQ5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-224-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-224-495/2020">2K-224-495/2020</a>).

5.4. Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, pavyzdžiui, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-511/2019">2K-202-511/2019</a>, 2K-7-71-458/2020).

5.5. Šioje byloje buvo paduotas tik vienas, J. B. gynėjo, apeliacinis skundas, kuris negalėjo būti nagrinėjamas J. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, 2021 m. gruodžio 29 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos naujos aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte, – įvardijami galimi J. B. galimo veikimo ir neveikimo aspektai, galbūt jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, vertinamas J. B. valdytos savaeigės mašinos priskyrimas transporto priemonių kategorijai ir kt. Šios aplinkybės net nebuvo analizuojamos ir nustatomos ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad tokiai išvadai iš esmės pritaria ir kasatorius.

5.6. Kasaciniame skunde yra dėstomi argumentai dėl J. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, tačiau jie net neturėtų būti nagrinėjami kasacinės instancijos teisme, nes toks procesas, pažeidžiantis J. B. teises, jau vyko apeliacinės instancijos teisme. Dėl tos pačios priežasties byla negalėtų būti grąžinta apeliacinės instancijos teismui, nes tokiu atveju procesas būtų tęsiamas nuo pranešimo J. B. apie galimybę jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą, griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nustatantį BK straipsnį, o tokia situacija yra negalima. Taigi toks kasatoriaus prašymas atmestinas. Esant šioms aplinkybėms, bylos negalima perduoti ir pirmosios instancijos teismui, nes, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, J. B. jau buvo pranešta apie galimą jo veiksmų kvalifikavimą pagal kitą, pirmiau nurodytą, BK straipsnį.

5.7. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo teiginiu dėl galimo J. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, tačiau ir šie argumentai neturėtų būti nagrinėjami ir vertinami kasacinės instancijos teismo. Toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas nebuvo inkriminuotas J. B. kaltinamuoju aktu, taip pat šis klausimas niekada nebuvo svarstytas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apie tokią J. B. veiksmų kvalifikavimo galimybę apeliacinės instancijos teismas užsiminė tik skundžiamoje nutartyje.

5.8. J. B. surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo jis yra kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Iš J. B. pareikšto kaltinimo neaišku, kokiu konkrečiai veikimu ir (ar) neveikimu jis pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta klaidų, kurios trukdo bylą nagrinėti teisme pagal J. B. pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, nustatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kuriuose teigiama, kad kaltinimas yra aiškus ir suprantamas.

5.9. Kasatorius nurodo, kad J. B. ir jo gynėjas neprašė grąžinti baudžiamosios bylos prokurorui dėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, tačiau tokie argumentai neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos.

5.10. 2022 m. sausio 18 d. apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas, kuriame dėl pirmiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų ir dėl neaiškaus J. B. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo gynyba prašė perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

5.11. Apibendrinant, atsiliepime teigiama, kad J. B. sutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų, tačiau mano, kad tolesnis baudžiamasis procesas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir (ar) BK 282 straipsnio 1 dalį nagrinėjamu atveju yra negalimas dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kuizino kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 219 straipsnio taikymo

7. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Toks sprendimas gali būti priimamas tik esant minėtoje normoje nurodytoms dviem būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) tai trukdo nagrinėti bylą. Be to, BPK 332 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat šio BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.

8. Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis. Šioje teisės normoje išdėstytas išsamus ir baigtinis kaltinamajame akte nurodytinų duomenų sąrašas. Taigi, priimdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turėtų nurodyti, kurie konkrečiai duomenys neišdėstyti ar netinkamai išdėstyti kaltinamajame akte, ir pateikti motyvus, kodėl ir kaip nustatyti BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodytus pažeidimus, be kita ko, siejo su BPK 219 straipsnio 3 punktu, kuris nustato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

10. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad iš J. B. pareikšto kaltinimo neaišku, kokiu konkrečiai veikimu ir (ar) neveikimu jis pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu; kyla pagrįstų abejonių, ar J. B. veiksmai neturėtų būti vertinami kaip specialių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai ištirtos įvykio aplinkybės (neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, nesiaiškinta dėl paties kombaino (ne)veikimo, byloje nėra kombaino naudojimosi instrukcijos ir tuo pagrindu įvardytų J. B. veiksmų galbūt pažeidžiant kombaino saugaus naudojimosi reikalavimus, duomenų apie kombaino agregatų veikimo principus, t. y. nenustatyta jo agregatų veikimo sąsaja su savaeigės mašinos vidaus degimo variklio veikimu, nėra duomenų, ar išvis kombainas atitiko jam keliamus techninius reikalavimus). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tikrosios, objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstos, nusikaltimo padarymo aplinkybės nagrinėjamu atveju gali būti nustatytos tik grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui. Šių aplinkybių teismas pats tikslinti neturi įstatyme nustatytų galimybių, nes, nustačius jas ir galbūt kilus būtinumui kvalifikuoti J. B. veiką pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ar pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, būtų sunkinama jo teisinė padėtis.

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstyti apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti.

12. Kaltinamuoju aktu J. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamajame akte buvo aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, atitinkančios šios, J. B. inkriminuojamos, veikos požymius, t. y. aiškiai nurodyti veiksmai, kuriais J. B. kaltinamas padaręs BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, pasekmės, kurios kilo dėl šių jo veiksmų, nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta. Toks aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 137 straipsnio 1 dalies, dispoziciją. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, atitinkantis jam įstatymo, taip pat ir BPK 219 straipsnio 5 punkto, keliamus reikalavimus bei nepažeidžiantis kaltinamojo teisių į gynybą. Pritartina kasatoriaus argumentams, kad šią išvadą netiesiogiai taip pat patvirtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu išteisintasis, padedant jo gynėjui, naudodamasis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, aktyviai gynėsi nuo baudžiamojoje byloje pareikšto kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašymas grąžinti bylą prokurorui J. B. gynėjo buvo pareikštas tik tuomet, kai 2021 m. gruodžio 29 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, kuria iš esmės įspėjo J. B. dėl galimybės jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį (BK 282 straipsnio 1 dalį).

13. Teismų praktikoje susiformavusi ir nuolat pabrėžiama nuostata, jog teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. ir kiti nutarimai). Kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, šiam tikslui pasiekti BPK 324 straipsnio 6 dalis suteikia apeliacinės instancijos teismui galimybę atlikti įrodymų tyrimą, atlikti bet kokį šio kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą (BPK 287 straipsnis). Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai pasunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiamoje nutartyje pakankamai argumentų, kodėl, pasinaudojus pirmiau nurodytomis įstatyme nustatytomis galimybėmis, išvardytų duomenų negalima būtų gauti neperduodant bylos prokurorui, nepateikta.

14. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, jog byla perduotina prokurorui dėl BPK 219 straipsnio 3, 5 punktų reikalavimų pažeidimo, iš paties procesinio sprendimo turinio vis dėlto galima daryti išvadą, kad pagrindinė bylos perdavimo prokurorui priežastis susijusi su J. B. veiksmų kvalifikavimu. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad J. B. galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios reikėtų sunkinti jo teisinę padėtį, o dėl veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir teisėtumo skundą padavė tik paties nuteistojo gynėjas, todėl teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali jos išnagrinėti teisingai, nepasunkindamas J. B. teisinės padėties.

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato galimybę panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, be kita ko, d papunktyje nustatyta, kad tokį sprendimą galima priimti ir tada, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad ši norma galėtų būtų taikoma tik tais atvejais, kai yra nustatytos visos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-976/2020, 2K-10-719/2021). Taigi, šioje normoje nustatyti ir aiškiai apibrėžti savarankiški nuosprendžio panaikinimo pagrindai, kurie iš esmės skiriasi nuo BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų nuosprendžio panaikinimo pagrindų. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai kaip nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo prokurorui motyvą nurodė tai, jog teismas negali išnagrinėti bylos, nepasunkindamas J. B. padėties, t. y. neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Tokiu motyvu nuosprendis gali būti naikinamas tik vienu – BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje – nurodytu atveju ir tik esant visoms šioje normoje nurodytoms sąlygoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-719/2021).

16. Nepasisakydama dėl bylos esmės ir J. B. veiksmų kvalifikavimo, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) išlieka svarbiausiais apeliacijos, t. y. teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos, principais. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi būtent dėl šių principų. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-733/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-733/2007">2K-733/2007</a>, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-215-976/2020). Todėl pirmiau nurodyta norma gali būti taikoma tik tada, kai kitaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Svajūno Kuizino kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alenas Piesliakas

Sigita Jokimaitė