Kasacinio skundo Nr. DOK-860/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40616-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zaleckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios I. P. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistoji I. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktus, 187 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus.
Teismai netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdami bausmę nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad dėl gaisro nekilo jokių padarinių asmenų sveikatai ir gyvybei, o žala turtui buvo labai nedidelė, tik 2500 Eur ir ji tuoj pat buvo atlyginta. Teismų sprendimai grindžiami prielaidomis ir spėliojimais, nesiaiškinant dėl ko buvo uždegtos dėžės ant viryklės, nesigilinant į tai, kad nuteistoji savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretino kaip siekimo nužudyti, bet nuolat nuosekliai teigė, kad norėjo iškviesti medikų pagalbą suveikus dūmų detektoriams. Taigi, teismai išnagrinėjo bylą paviršutiniškai ir formaliai, nesigilindami į esmines bylos aplinkybes ir nevertindami to, kad kasatorė neturėjo jokio motyvo nužudyti savo artimus žmones.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-860/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40616-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zaleckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios I. P. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistoji I. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktus, 187 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus.
Teismai netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdami bausmę nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad dėl gaisro nekilo jokių padarinių asmenų sveikatai ir gyvybei, o žala turtui buvo labai nedidelė, tik 2500 Eur ir ji tuoj pat buvo atlyginta. Teismų sprendimai grindžiami prielaidomis ir spėliojimais, nesiaiškinant dėl ko buvo uždegtos dėžės ant viryklės, nesigilinant į tai, kad nuteistoji savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretino kaip siekimo nužudyti, bet nuolat nuosekliai teigė, kad norėjo iškviesti medikų pagalbą suveikus dūmų detektoriams. Taigi, teismai išnagrinėjo bylą paviršutiniškai ir formaliai, nesigilindami į esmines bylos aplinkybes ir nevertindami to, kad kasatorė neturėjo jokio motyvo nužudyti savo artimus žmones.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su savo nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 7 punktus ir 187 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, pakartotinai analizuoja ir vertina liudytojų L. S., L. B., nukentėjusiųjų L. S., A. S. parodymus, kvestionuoją jų įrodomąją reikšmę ir pateikia savą įrodymų bei situacijos vertinimą. Kasaciniame skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika dėl pasikėsinimo nužudyti (BK 22 straipsnis, BK 129 straipsnis) nesusiejant jos su šioje byloje priimtais teismų sprendimais ir deklaratyviai nurodant, kad teismai nukrypo nuo cituojamos praktikos. Nors kasatorė teigia, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (BK 31 straipsnis), tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų šį teiginį.
Pažymėtina, kad nuteistoji I. P. kasaciniame skunde teigdama, kad ji neturėjo jokio motyvo ir tikslo nužudyti savo mylimus ir artimus žmones, iš esmės atkartoja savo apeliacinio skundo argumentus į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė. Apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų dėl kaltės ir motyvo nebuvimo nuteistosios veiksmuose yra išdėstytos nuosprendžio 13–15.7 punktuose. Teisinių argumentų, kuriais teisės aspektu būtų kvestionuojamos minėtos apeliacinės instancijos teismo išvados, kasatorė nepateikia. O tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinai įvertinti įrodymus ir to pagrindu padaryti kitokias išvadas dėl I. P. kaltės ar ginčijamas tam tikrų faktinių aplinkybių (ne)nustatymas, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka būtinumo.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai neteisingai skyrė kasatorei bausmę, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį nepateikiama.
Taigi, pagal skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo manyti, kad galimai padarytas esminis BPK nuostatų pažeidimas, kuris sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios I. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
