Baudžiamoji byla Nr. 1-14-616/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59580-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.8.; 1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,
sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorėms Laimutei Martinavičienei, Eglei Veliulienei,
dalyvaujant kaltinamajai V. Š.,
jos gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,
nukentėjusiajai V. I., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Ligonių kasos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskebtini) Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskebtini), Raseiniuose, teista 2 kartus:1. 2014-06-26 Raseinių rajono apylinkės teismo priimtas baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 str. 2 d. paskirti viešieji darbai dviem mėnesiams; 2. 2015-05-11 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, per du mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, per keturis mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. Š. 2015 m. spalio 26 d., apie 12.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame Raseiniuose, (duomenys neskebtini), konflikto metu, tyčia mušdama savo brolį V. I., t. y. suduodama jam vieną kartą į galvos kairę pusę vandens semtuvu („rundeliu“) padarė nukentėjusiajam V. I. sužalojimus: kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, smegenų skysčio susikaupimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų dangalo uždegimą, muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, veide, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kaktos minkštuose audiniuose, ko pasekoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei smegenų skysčio (likvoro) išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio galvos smegenis, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. V. Š. tyčia sunkiai sutrikdė savo brolio V. I. sveikatą.
Kaltinamoji V. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino. Įvykio dieną ji su broliu V. I. gėrė vyną, kurį ji parnešdavo iš „M.“ degalinės. Mokėjo už vyną brolio duota banko kortele. Kai įvyko įvykis, su broliu buvo išgėrusi butelį. Apie 19 val. ėjo nupirkti dar vyno. Pas M. K. ėjo 20 – 21 val. Brolis jai įpildavo nedaug vyno, visą vyną pats išgėrė. Kai M. K. atėjo pas ją, vynas jau buvo išgertas. Brolis dar nemiegojo. Tą dieną daugiau nieko nebuvo jų namuose. Su sugyventiniu A. S. buvo susipykę, jo 2015 m. spalio 26 d. nebuvo. Įvykio dieną A. nebuvo, jos buvo užėjusios prieš porą savaičių iki įvykio. Nežino, kas nutiko su televizoriumi ir duju balionu. Kai ją apklausė pareigūnai, buvo blaivi, bet kalbėjo nesąmones. Parodymų patikrinimo vietoje nurodė vandens semtuvą, nes jai viskas atsibodo. Advokatei nesakė, kad jai atsibodo, kad negali duoti parodymų. Nurodo, jog ji nemušė savo brolio V. I., kas jį sumušė, nežino. Įvykio naktį nenakvojo namuose, o, grįžusi namo, rado brolį jau sumuštą. Iš namo buvo paimtas dujų balionas ir televizorius. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu sakiusi netiesą, nes jai nusibodo nuolatiniai pareigūnų klausinėjimai, todėl viską išgalvojo. Parodymų patikrinimo vietoje taip pat parodė išgalvotas aplinkybes. Kaltinamoji teigia, jog ji pati paprašė A. S., kad patvirtintų, jog broliui sudavė ji. Nežinojo nei ką, nei kaip sakyti tyrėjams. Kas kiek sudavė smūgių – sugalvojo. Specialisto išvados neskaičiusi, tiesiog matėsi, kad broliui buvo trenkta į kaktą, todėl viską sugalvojo, jokių nurodymų iš tyrėjos negavo. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 3p. pagarsinti V. Š. parodymai, 2016-06-01, 2016-06-22, 2016-08-29 duoti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams ir 2016-06-14 ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiama V. Š. parodė, jog „...iki brolio sumušimo ji su draugais girtavo dvi dienas. Pirmą dieną dalyvavo sugyventinis A. S., A. V., broliai G. ir N., jų pavardės nežino, jų motina A. ir E. A.. Visi gėrė pas ją namuose. Pinigų turėjo G. ir N., nes jie tuo metu dirbo. Buvo brolis V. I.. Visi liko nakvoti. Ji pas K. nenakvojo. Pas K. nakvojo kitą dieną. Kitą dieną vėl nuo pat ryto gėrė pas ją namuose, jos kambaryje. Apie pietus E. A. išėjo. Atėjo E. A.. Jos abi susitikusios nebuvo. Begeriant pritrūko alkoholio. Sugalvojo parduoti televizorių buvusį jos kambaryje ir dujų balioną. Reikėjo pinigų alkoholiui. Matė, kaip G. kažkam skambino, pokalbio gerai negirdėjo, bet suprato, kad kvietė kažką atvažiuoti. Mano, kad televizorių ir dujų balioną pardavė V. R.. Žino, kad jis superka daiktus. Daiktus pardavė jos leidimu. Tuo metu N. ir G. dirbo pas V. R.. Kai atvažiavo tamsi mašina, ir buvo nešami daiktai, į namus sugrįžo jos brolis V. I.. Jis neleido parduoti daiktų, užstojo kelią ir tada ji trenkė virtuvėje vieną kartą su „rundeliu“ per kairį žandą savo broliui V. I.. Brolis stovėjo prie pečiaus. Sudavė vieną kartą. Po jos suduoto smūgio jos brolis liko stovėti, nugriuvęs nebuvo. Kaip sudavė matė draugas A. S., jis stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir jos kambario. Po jos smūgio broliui A. S. išėjo. Visi kiti buvo jos kambaryje, nežino ar jie matė. Po kiek laiko brolis nuėjo į savo kambarį, o jam iš paskos nuėjo ji ir E. A., G. ir N.. Matė kaip G. spyrė broliui sėdinčiam į krūtinę apytiksliai tris kartus, N. spyrė keturis kartus į krūtinę, E. A. spyrė vieną kartą į krūtinę broliui. Brolis tuo metu sėdėjo savo kambaryje ant savo lovos. Nuo smūgių nenugriuvo. Ji broliui daugiau smūgių nesudavė. „Rundelis“ kuriuo sudavė savo broliui yra namuose virtuvėje. Brolis jo sumušimo dieną jai savo banko kortelės nedavė ir neprašė nueiti į parduotuvę. Jai duodavo brolis savo banko kortelę ir ji žinojo PIN kodą. Tą kartą nei vienas asmuo buvęs pas ją namuose nežinojo apie brolio banko kortelę. Niekas jo neprašė banko kortelės. Tą vakarą visi gėrė už pinigus gautus už parduotą televizorių ir dujų balioną. Gėrė pas ją kambaryje ir pas brolį kambaryje. Vėlai vakare visi išsiskirstė, o ji nuėjo pas K. kartu su juo. K. buvo pas ją kai buvo sumuštas brolis. Po brolio sumušimo ji po kažkiek laiko susitiko mieste K. U., gyv. Raseinių m., ir jam pasipasakojo apie įvykį. Pasakė K. U. apie parduotą televizorių ir dujų balioną, tad jis patarė rašyti pareiškimą dėl daiktų vagystės. Pareiškimą rašė tikslu, kad susigrąžinti daiktus, nes G. su N. nesakė, kam tiksliai pardavė. Prieš kelias savaites rado brolio striukėje jo banko kortelę ir paskambinusi pranešė jo dukrai V. I.. Dukra pasakė, kad sąskaita banke yra užblokuota, tad ji kitą dieną patikrino bankomate ir taip kortelę prarado, nes iš bankomato ji nebuvo grąžinta. Banko kortelę būtų atidavusi jo vaikams. Pirmose apklausose neprisipažino, o dabar duoda teisingus parodymus, dėl padaryto nusikaltimo gailisi“ (3 tomas, b. l. 141–142). V. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė tokias pačias V. I. sužalojimo aplinkybes, t.y., kad ji vieną kartą trenkė broliui V. I. vandens semtuvu („rundeliu“) per kairįjį žandą, kai jis neleido jai parduoti televizoriaus ir dėl to su juo kilo konfliktas. daugiau smūgių teigė V. I. nesudavusi. Jos suduotą smūgį galėjo matyti jos sugyventinis A. S., nes jis tuo metu stovėjo tarpduryje, ar matė kiti pas ją buvę asmenys, nežino (3 tomas, b. l. 157–159). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji teigia viską sugalvojusi, nes buvo nusibodusios apklausos.
Nukentėjusioji V. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. I. jos tėvas, apie jo sužalojimą sužinojusi iš tėvo kaimynės maždaug po mėnesio po jo sumušimo. Nuvyko į tėvo namus, kuriuose jis gyveno su seserimi V. Š., paimti tėvui į ligoninę drabužių. Pati V. Š. dėl įvykio jai sakė, kad, grįžusi namo, rado V. I. klūpantį prie lovos sumuštą, bei sakė pasigedusi namuose dujų baliono ir televizoriaus. Tuomet, kai aplankė tėvą ligoninėje, kol jis buvo sąmoningas ir kalbėjo, jai pasakė, kad jį sumušė „V. su bernais“. Dėl tėvo sumušimo reiškia civilinį ieškinį, kadangi su juo pakankamai artimai bendravo, nors kartu ir negyveno nuo tada, kai jai buvo 4 metai, nurodo išgyvenusi dėl to, kad tėvas buvo sumuštas, o po to ir mirė. Tėvas jai pasakojęs, kad sesuo jį nuolat erzino, „koliojo“ visokiais žodžiais, ji agresyvi ir mušdavo jį gulintį. Kaltinamoji tikrai brolio nebijojo. Nukentėjusioji pareiškė 16100 eur civilinį ieškinį (1100 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žaloms atlyginti), nes lankė tėvą tris – keturis kartus per savaitę ligoninėje, tuo metu jis buvo gydomas Kaune, paduodavo jam atsigerti, pirko specialų maistą, atlikdavo higienos paslaugas, teigia patyrusi nemalonius pojūčius, nes tėvas buvo primuštas, buvo nerimas, baimė, jog gali jo netekti. Dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas, neturi.
Liudytoja R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra skubios pagalbos specialistė. Buvo iškviesta į įvykį, ten buvo sumuštas vyras. Nuvykus į įvykio vietą, rado vyriškį, sėdintį ant sofos, jis buvo smarkiai sumuštas, sutinęs, dar kambaryje buvo vyras ir moteris, paklausus, kas atsitiko, šalia esantis vyras sakė, kad jį sumušė sesuo, ir po to buvo teiginys, kad ne sesuo sumušė, bet kas tai pasakė, nežino. Vyriškio sužalojimas vizualiai atrodė sunkus, todėl jį reikėjo vežti į priėmimo skyrių. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja šiuos parodymus patirtino, t. y. jog 2016 m. spalio 27 d., 12.01 val. į VšĮ Raseinių greitosios pagalbos stotį buvo gautas iškvietimas dėl dėl trauminio asmens sužalojimo. Jai informacija perduota 12.04val., vykimo adresas – (duomenys neskelbtini), Raseinių m., 12.05 val. kartu su vairuotoju V. T. GMP automobiliu išvyko minėtu adresu. Gyvenamajame name buvo rastas sėdintis ant lovos vyriškis, ant kurio veido matėsi kraujosruvos. Paklausus vyriškio, kas jam nutiko, jis, būdamas sąmoningas, pasakė, kad jį vakar sumušė sesuo. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne pats nukentėjęs V. I., o kitas name buvęs vyriškis, kuris paaiškino, kad užėjęs pamatė tokios būklės V. I., išsigando ir iškvietė pagalbą. Namuose kartu buvo ir GMP automobilio vairuotojas V. T.. Kai V. I. pasakė, kad jį sumušė sesuo, tuo metu name buvusi moteris, kurios akis buvo sužalota, sakė, kad: „ Ne sesuo sumušė“. Moters vardo ir pavardės nežino. Kai atvyko, name buvo V. I., greitąją medicinos pagalbą kvietęs asmuo, minėta moteris. Pagalbą kvietusio asmens bei ten buvusios moters vardo ir pavardės nežino. V. I. į klausimus atsakinėjo logiškai, atrodė sąmoningas, jis sunkiai ėjo viena koja. V. I. pristatė į VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Kaip atrodė kambarys, neprisimena, nes visą dėmesį sutelkusi kalbėjo su I..
Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba „Greitosios medicinos pagalbos“ vairuotoju. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje darbo metu buvo gautas iškvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), Raseiniai. Kartu vyko felčerė R. Ž.. Pamena, kad buvo sužalotas V. I., kurį pažinojo kaip Raseinių miesto gyventoją. Tuo metu namuose buvo nedidelio ūgio moteris ir vyras, kambaryje V. I. sėdėjo ant lovos, jo veidas buvo labai sutinęs, tačiau jis buvo sąmoningas. Su V. I. bendravo felčerė, nes liudytojas nuėjo atsinešti neštuvų. Tame name dar buvo V., kurį pažįsta, šis sakė, kad užėjęs rado sumuštą V. I. ir iškvietė greitąją.
Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra policijos pareigūnas ir 2015-10-27 dirbo pagal sudarytą grafiką Raseinių mieste. Pamena, kad buvo gautas iškvietimas į ligoninę. Atvyko kartu su pareigūnu A. V.. Ligoninėje vyriškis buvo vienas. Jį atvežė medikai. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, sakė, kad jį sumušė sesuo. Vyriškio girtumą nustatinėjo, jam buvo nustatytas 0,1 promilės girtumas. Vyras buvo sąmoningas, gulėjo ant lovos. Daktarai neprieštaravo, kad su juo bendrautų policijos pareigūnai. Liudytojas teigia žinojęs, kur gyvena V. Š., nes ne kartą ten buvo nuvykęs pagal gautą iškvietimą. Kai atvyko į įvykio vietą, t. y. į nukentėjusiojo namus, prie jų priėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo, jam teko belstis į nukentėjusiojo gyvenamojo namo duris, tačiau durys buvo užrakintos. Po to, atidarius duris, matėsi kambariuose netvarka, visur buvo išmėtyti rūbai, daiktai. V. Š. kažką minėjo apie televizorių, tuo metu ji nebuvo blaivi. Kartu su ja dar buvo vyriškis. Ką jis kalbėjo, neprisimena. Jeigu V. Š. būtų pranešusi apie vagystę būtų tai užregistravę.
Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Raseinių rajono policijos komisariato operatyvinės grupės tyrėju. Pamena, kad buvo iškvietimas į ligoninę dėl sumušto asmens. Su piliečiu bendravo priėmimo skyriuje, jis buvo akivaizdžiai sumuštas ir paklausus, kas nutiko, jis sakė, kad vakar jį sumušė namuose sesuo. Daugiau jokių aplinkybių liudytojas nepamena. Nukentėjusiajam buvo teikiama pagalba, jis nebuvo kalbus, tačiau pasakė, kur gyvena sesuo, sesers vardą, pavardę, nurodė adresą. Vyko nurodytu adresu, rado kaltinamąją ir dar vieną asmenį. Jie buvo dviese namuose, užėjo į kambarį, pamatė kruviną patalynę, liudytojas tai užfiksavo, po to sulaikė V. Š. ir pristatė į policijos komisariatą. Tvarkos namuose nebuvo. Neužfiksavo, kad būtų išdaužyta sekcija.
Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąją V. Š. pažįsta. 2015 m. rudenį, tikslios dienos nepamena, apie pietus, buvo išgėręs alkoholio ir ėjo namo. Pareinant namo dažnai užsukdavo pas V. Š. ir V. I.. Kadangi turėjo dar nusipirkęs alaus, pamatė kieme buvusią V. Š. ir užėjo į jų namus, atsisėdo virtuvėje, paklausė V. Š., kur V.. Įpylė stiklinę alaus, įkišo galvą, paklausė, ar gers alaus, tuomet V. I. kažką suburbuliavo. Liudytojas paklausė, ar jam bloga. Kadangi V. I. atsakė, jog jam bloga, tuomet liudytojas paskambino į greitąją pagalbą, manė, jog V. I. blogai buvo nuo pagirių. Palaukė, kol atvažiuos medikų automobilis. Kuomet išsivežė medikai V. I., jis dar liko su V. Š. ir gėrė alų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė V. Š.. Liudytojas mano, jog tuo metu, kai atėjo pas V. Š., ši buvo blaivi, o kartu su ja išgėrė alaus. Kuomet atėjo pas V. Š., jos namuose, kaip visada, buvo netvarkinga, išmėtyti daiktai, tačiau tai, kad pasigedo televizoriaus, V. Š. jam pasakė vėliau po šio įvykio. V. Š. nesakė, jog iš jos namų išneštas televizorius. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jog atėjęs pas V. Š. pamatė V. I. sumuštą, jo veidas buvo pamėlynavęs, buvo kraujosruvos. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 138–139), liudytojas patvirtino, jog V. I. atvykusiai medikei pasakė, jog jį sumušė sesuo.
Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė nepamenanti tiksliai įvykio datos ir laiko, tačiau pamena, jog tuomet, kai atvažiavo pas V. Š., jos namuose buvo ir liudytojos sūnūs G. ir N. K., A. S. ir seserys E. ir E. A.. V. Š. brolis buvo išėjęs į miestą, o, kuomet grįžo, paprašė pritildyti muziką ir matėsi, jog jis norėjo išgerti, tačiau jam niekas nedavė. Tuomet virtuvėje V. I. pasakė, kad iškvies policją, o V. Š., paėmusi „rundelį“, t. y. aliuminį nedidelį puodą, trenkė juo V. I. per galvą. Jam pasipylė bėgti kraujas iš galvos. Liudytoja stovėjo tarpduryje prie virtuvės, o kiti buvo kambaryje. Išsigandusi liudytoja išėjo iš virtuvės. Kad buvo pavogti iš V. Š. namų daiktai, jai nesakė V. Š., be to, pati kaltinamoji pardavinėja savo daiktus tuomet, kai pritrūksta pinigų alkoholiui. Kartu su liudytoja iš namų išėjo ir jos sūnus G. K.. Iš V. Š. sužinojo, kad V. I. ligoninėje. Ji nieko nesakė, kodėl jos brolis ligoninėje. Daugiau jokių smūgių liudytoja nematė. Pamena, jog įvykis buvo po pietų, apie 14–15 val., lauke buvo šviesu. Tuo metu V. Š. turėjo sugyventinį A. S., jie gyveno kartu. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagal kuriuos ji sakiusi, jog „...V. buvo išėjusi iš namų ir parnešė, kaip ji sakė iš degalinės tris butelius vyno ir alaus. Ji buvo išėjusi viena. Kad jai kas duotų pinigų nematė. Kai V. grįžo, tada visi gėrė toliau. Matė virtuvėje V. brolį V.. Matė, kad brolis buvo nesumuštas. Brolis V. nekoliojo. Jis jai nieko nesakė. Begeriant V. sugyventinis A. labai garsiai leido muziką per televizorių. Jis buvo pagarsinęs televizorių visu garsu. Buvo atėjęs V. brolis V. pas juos į kambarį ir liepė pritildyti televizorių arba iškvies policiją. Jo niekas neklausė. Po kiek laiko V. ir iškvietė policiją, nes atvyko pareigūnai. Tai galėjo būti apie 15 val. Kai atvažiavo pareigūnai V. brolis buvo atėjęs į virtuvę ir kalbėjo su pareigūnais. Atvažiavę pareigūnai liepė pritildyti muziką, nes jeigu dar kartą bus iškvietimas išveš. Pakalbėjęs su pareigūnais V. brolis nuėjo į savo kambariuką. A. pritildė muziką. Kai tik išvažiavo pareigūnai, tada visi buvę kambaryje atsistojo ir nuėjo pas V. į kambarį. Paskui V. išėjo abu sūnūs, E., A. ir V.. Ji liko viena. Kadangi kambaryje garsiai veikė televizorius nieko negirdėjo kas vyko pas V. brolį kambaryje. Pas V. kambaryje prabuvo apie 20 minučių ir tiktai po kokių 20 minučių visi grįžo į kambarį ir gėrė toliau. Nematė, kad būtų kažkieno sužalotos rankos. Niekas nekalbėjo, kad mušė V.. Apie muštynes niekas nekalbėjo, bet po to kai visi grįžo iš V. brolio V. kambario V. kelis kartus nešė vyno stiklinę savo broliui. Ji buvo pas jį nuėjusi į kambarį. Dar pabuvusi apie valandą laiko ji išėjo. Kol ji buvo pas Š. pas ją kitokių asmenų nebuvo atėjusių. Kartu su ja išėjo ir jos sūnus G.. Ji su juo išsiskyrė prie autobusų stoties ir kur jis nuėjo nežino. Kur tuo metu gyveno G. su N. nežino. Žino, kad jie visi trys kartu gyveno tai N., E. ir G.. Ji nuėjo pas savo draugą G. G.. Jis buvo namuose. Pas jį nuėjo apie 17 val. Kai išėjo iš V. Š. namų, tai pas ją paliko N. su E., A. ir V.. Daugiau nei tą dieną, nei kitą dieną nei vieno iš anksčiau nurodytų asmenų sutikusi nebuvo. Po kokio mėnesio iš Š. sužinojo, kad jos brolis sunkios būklės ligoninėje“ (2 tomas, b. l. 32–33). Papildomos apklausos metu A. K. nurodė (2016-05-31), kad 2015 metų spalio mėnesio pabaigoje atvažiavo iš Kėdainių į Raseinius. Nuėjo pas V. Š. apie pietus. Pas ją buvo jos sūnūs N. su G. K., E. A., V. Š. ir A., jos sugyventinis. Š. brolio tuo metu nebuvo. Visi kalbėjo, kad išėjo pas draugą. Jai bebūnant atėjo E. A. ir ji atsinešė daug alaus, kokius 5 bambalius. Tas laikas galėjo būti nuo 12 val. iki 14 val. Apie 16 val. ruošėsi išeiti ir jai išeinant į namus sugrįžo Š. brolis. Jis grįžo su maišeliu rankose. Pas Š. tuo metu labai garsiai grojo televizorius. Jį pagarsino Š. sugyventinis A. S.. Š. brolis pagrasino, kad iškvies policiją, bet jis nespėjo jos iškviesti. Matė, kaip Š. brolis rinko telefono numerį rankoje laikydamas telefoną. Jis stovėjo virtuvėje, o ji stovėjo tarpduryje prie Š. kambario ir viską matė. Prie jo pribėgo V. Š. ir jam iš rankų išplėšė telefoną. Tada ji griebė nuo „pečiaus“ „rundelį“, semtuvą su rankena vandeniui pilti, ir trenkė su juo per galvą savo broliui. Trenkė per viršugalvį, ir jam labai pradėjo bėgti kraujas. Jis nenugriuvo. Jos brolis nuėjo į kambarį, o Š. jam iš paskos, o jai iš paskos visi, kas buvo kambaryje, tai abi A., jos sūnūs ir A.. Buvo didelis triukšmas, tada ji viena iš Š. namų išėjo. Ji nuėjo į pieninės pastatą, kur tuo metu buvo ir gyveno su G.. Tą naktį jis negrįžo. Kitas sūnus N. tuo metu su E. A. gyveno seno viešbučio patalpose. Prieš kelias savaites ji mieste susitiko Š. sugyventinį A. ir jis pasakė, kad jos sūnus N. ir G. nešė televizorių iš Š. namų ir krovė į automobilį. Jai A. sakė, kad jam pasakojo kažkuris Š. kaimynas, kad jis matė, kaip krovė televizorių. Iš A. pasakojimo suprato, kad Š. buvo kartu su jais, kai visi pardavė televizorių. Apie dujų balioną nekalbėjo. Kodėl Š. rašė pareiškimą dėl daiktų vagystės, ji nežino (2 tomas, b. l. 38). A. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2016-05-31 duotus parodymus ir nurodė, kad jai matant V. Š. sudavė metaliniu vandens semtuvu („rundeliu“) broliui V. I. per galvą. Konfliktas tarp jos ir brolio vyko virtuvėje, kai V. susinervinusi griebė nuo „pečiaus“ semtuvą ir trenkė jam per viršugalvį, nuo smūgio V. iš galvos ėmė bėgti kraujas. ji matė smūgį gerai, nes tuo metu stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir kambario, kuriame buvo girtaujama. Kiti asmenys (jos sūnūs, A., A. S.) buvo kambaryje. Po smūgio V. susiėmęs už galvos nuėjo į savo kambarį (2 tomas, b. l. 55–57).
Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog gyvena adresu: Raseiniai, (duomenys neskelbtini), o V. Š. gyvena Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). Jų namai yra greta vienas kito. Liudytojas parodė, jog 2015 m. spalio 26 d. vakare pradėjo loti šuo, išėjo pažiūrėti, ko jis taip pyksta, pamatė, kaip V. Š. namų durys užsidarė, ir matė šešėlius, kažką išeinančius iš V. Š. namų ir viskas. Iš ryto įprastai su V. I. eidavo papjauti žolės triušiams, kiekvieną kartą eidamas belsdavo jam į langą, kad keltųsi. Ryte liudytojui kilo įtarimas, nes V. Š. namo langai buvo užtraukti užuolaidomis, o taip niekada nebūdavo, galvojo, kad V. I. kažkur išėjęs. Po to žmona pasakė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija prie V. Š. namų, buvo pasakyta, jog V. I. sumuštas. Kitos dienos rytą liudytojo žmona matė, kaip V. Š. grįžo vinguriuodama. Tą naktį V. Š. išeinančios nematė, tačiau matė dviejų išeinančių asmenų šešėlius. Įvykio naktį jokio triukšmo negirdėjo. Kai išsivežė policijos pareigūnai V. Š., liudytojas jų namo duris užkalė. Kai V. Š. grįžo, atėjo pas liudytoją ir paprašė, kad atidarytų namo duris, tada, kai atidarė namo duris, paklausė, kur dujų balionas, ten buvo viskas išnešta. Buvo išmėtyti stalčiai, drabužiai. Policija pas juos būdavo dažnas svečias. Sekcijos durys jau buvo anksčiau išlaužytos. Tai galėjo būti du, trys mėnesiai iki įvykio.
Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamąja yra kaimynės. 2015 m. spalio 26 d. ir 27 d. rytą pamena. Kadangi laikė triušius, pas V. Š. pjovė žolę ir pamatė, kad jos namuose užtrauktos užuolaidos, vyras priėjo pažiūrėti prie lango, nieko nesimatė, o po to apie 11–11.30 valandą pamatė, kad atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Nurodo, jog iš vakaro pas kaltinamąją namuose nevyko vakarėlis, nesigirdėjo muzikos.Taip pat nematė, kad iš vakaro pas V. Š. būtų daugiau asmenų, nematė, kaip V. Š. grįžo ryte.
Liudytojas Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog spalio mėnesio viduryje, kartu su V. Š., viena A., jos vardo nežino, ir dar dviem vyrais, kurių nepažįsta, gėrė alkoholį pas kaltinamąją namuose. V. I. buvo namuose, bet kartu su jais negėrė. Vėliau V. Š. sutiko Raseinių mieste 2015 m. lapkričio pradžioje, kurią dieną, neprisimena, ji pasakė, kad „sudaužė V.". Kas sumušė jos brolį, ji nesakė. Sakė, kad V. Kaune, klinikose, sutrenkta galva, jis blogai jaučiasi. Apie V. I. sumušimą sužinojo iš V. Š., ji pasakė, kad įvyko konfliktas su V. I., kad sudaužė galvą. Taip pat V. Š. sakė, kad pavogė televizorių, dujų balioną.
Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, tikslios datos nežino, Raseinių m., vakare, tikslaus laiko nežino, susitiko su buvusia sugyventine V. Š.. V. Š. buvo atėjusi pas jį į namus adresu: (duomenys neskelbtini), Raseiniai, ir kartu su juo gėrė, namuose buvo jo mama S. K., bet ji negėrė. V. liko nakvoti. Apie brolio sumušimą nieko nesakė. Ryte, apie 8:30 val., nuėjo pas ją į namus. Rado V. savo kambaryje lovoje sumuštą. Sakė, kad jį sumušė, nepasakė kas, liudytojas jo neklausė. V. Š. užėjusi į savo kambarį pasigedo televizoriaus. Jis liepė eiti į policiją, bet ji nėjo. V. greitosios pagalbos nekvietė. Jis taip pat greitosios neiškvietė, o nuėjo pas pažįstamą K., tikėjosi, kad pavaišins alkoholiu. K. nerado ir su Š. išsiskyrė.
Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta V. Š., buvusi pas ją kelis kartus. Pas V. Š. buvo 2015 m. spalio pabaigoje, liudytoja atėjo kartu su N. K. ir G. K.. Pas V. Š. buvo jos sugyventinis A. S., bet po to jis išėjo. Visi gėrė. Nuėjo liudytoja pasikviesti V. Š. brolio išgerti, jis atėjo, išgėrė vieną stikliuką ir nuėjo į savo kambarį. Jokių konfliktų tą vakarą nebuvo. Kai išėjo iš V. Š., pas ją pasiliko N. K. ir G. K.. Iš kalbų girdėjo, kad dingo V. Š. televizorius. Tuo metu, kai gėrė, niekas nebuvo dingę. Sesuo pasakojo, kad V. Š. savo broliui davė iš puoduko.
Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji V. Š. pažįsta, žino, kad jos sesuo E. A. kartu su broliais K. pas Š. girtavo, liudytoja ten nebuvo. Pamena, kad kartą, jai būnant pas motiną, sesuo E. kvietė eiti „baliavoti“ pas V. Š., bet ji nėjo. Kas sumušė Š. brolį, nematė. Liudytoja teigia, jog jos sugyventinis N. K. sakė, kad G. K. padėjo V. Š. suduoti V. I.. Nežino, koks tai buvo metų laikas. Dėl daiktų dingimo mano, jog pati V. Š. juos pardavė.
Liudytojas K. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis su V. Š. buvę sugyventiniai, tačiau paskutiniu metu jie nebegyveno kartu. V. turėjo kitą vyrą, pas V. Š. jis nebesilanko. Apie V. I. sužalojimą jis sužinojo mieste, apie tai yra kalbėjęs ir su V. Š.. 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, girtaujant prie „prūdo“ V. Š. jam pasisakė, kad ji sumušė savo brolį. Ji pasakojo, kad pas ją vyko dvi dienas išgertuvės ir ji kartu su N. ir G. sumušė savo brolį. Detaliau jos neklausinėjo. V. Š. jam sakė, kad vieną kartą davė iš šluotos savo broliui V. I., o kada tai darė, nežino.
Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. spalio 26 d. dirbo UAB „M.“ degalinėje, Raseiniuose, operatoriumi. V. Š. matyta. Ar žinojo V. I., negali pasakyti, nes per dieną degalinėje aptarnaudavo apie 500 asmenų. Apmokant už paslaugas klientai įdeda banko kortelę, suveda PIN kodą, vadovai nėra liepę darbuotojams tikrinti kiekvieno dokumento.
Liudytojo V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažinojo V. I. kaip V. Š. brolį. N. ir G. K. pažinojo. Nepirko jokių daiktų, priklausiančių V. I., iš N. ir G. K.. Prieš metus laiko N. K. liudytojui padėdavo atlikti ūkio darbus. Gal kažką E. A. pasakojo, kad V. Š. mušė savo brolį V. I., bet nelabai ką prisimena. Mano, kad jį apkalba dėl televizoriaus įsigijimo iš V. Š..
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis 2015-10-26 V. Š. namuose buvo, atėjo su motina apie 15 val., gal vėliau. Po kiek laiko atėjo brolis N. su sugyventinės E. A. seserimi E., A. S., Š. sugyventinis, kartu negėrė. Lyg buvo atėjęs ir beldė į langą, buvo išėjusi Š., lauke pakalbėjo ir išėjo. Begeriant V. Š. garsiai leido televizorių. Buvo atėjęs V. Š. brolis ir liepė pritildyti muziką, sakė, kad iškvies policiją. Alkoholį gėrė V. Š. kambaryje, jos brolis nedalyvavo. Kai V. Š. brolis pradarė duris, matė jo veidą. Ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo. Kai V. I. paprašė pritildyti muziką, V. Š. atsisakė tai padaryti. Po replikos V. Š. išėjo į virtuvę ir buvo girdėti, kad jie vaidijasi žodžiais. Negirdėjo kalbos apie policijos kvietimą. Nematė, kas vyko virtuvėje. Muzika grojo per televizorių. Išskyrus V. Š. daugiau į virtuvę niekas nėjo. Liudytojo mama buvo kambaryje, sėdėjo prie lango. Po to V. Š. grįžo, kur buvo jos brolis, nematė. Neprismena, ar kas nors ėjo pas V. Š. brolį. Kruvino V. I. nematė. Nežino, kas išnešė V. Š. televizorių ir dujų balioną. Iš V. Š. namų išėjo kartu su broliu N. K.. Daugiau niekas kartu neišėjo. Brolio sugyventinės nebuvo. Po V. I. sumušimo gyveno kurį laiką pas V. Š.. Kartu su jais gyveno A. S., liudytojo brolis N. K. su E. A..
Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Raseinių ligoninėje gydytoja neurologe. Neatsimena aplinkybių, kai buvo atvežtas V. I. į priėmimo skyrių, žino tik tai, kas parašyta medicininiuose dokumentuose. Kiek prisimena, tuomet, kai apžiūrėjo V. I., tomografinis tyrimas jau buvo padarytas. Kuomet V. I. buvo atvežtas į priėmimo skyrių, jo buvo neaiški kalba dėl orientacijos susilpnėjimo. Susilpnėjusi orientacija gali būti ir dėl girtumo, ir dėl sveikatos būklės. Kai atvežė V. I., jo artikuliacija buvo neaiški, tačiau nežinia, ar nuo girtumo, ar nuo galvos traumos. V. I. apžiūrėjo traumatologas, po to buvo sukviesti specialistai, buvo padaryta tomografija ir rasti kontūziniai židiniai. Medicininiuose dokumentuose greitosios pagalbos specialistai nurodė, kad V. I. sąmoningas ir orientuotas. Priklauso nuo to, kaip kas vertina, vertina felčeriai ir vertina gydytojai neurologai. Gal felčeriai vertino tai, kad pasakė pavardę, ir jau žmogus orientuotas. Jie, kaip neurologai, vertina šiek tiek sudėtingiau. V. I. buvo ne visiškas adekvatumas, o dėl kokių priežasčių, negali atsakyti. Asmeniui turint tokius sužalojimus, kaip V. I., ir jį transportuojant iš namų į medicinos įstaigą, jo orientacija gali blogėti. Jeigu kanaluose susidaro edema, tai per 10–15 minučių žmogaus orientacija gali blogėti. Kontūzinis židinys – tai krešuliai, ir, jei dar kraujuoja iš krešuliuko, tai gali lemti orientacijos pablogėjimą. Važiuojant gal ligonis kratėsi. Suaugusiems kad kažkas būtų blogai, taip nėra. Nuo to, kokio didumo židinukas, ar tai sukrėtimas, ar pasidaręs krešulys, ar krešulys kraujuoja iš kraujagyslės, ar ne, priklauso židinuko pakitimo dydis. Ilgai negydant išsiliejimų, vystosi smegenų edema ir dėl edemos gali pablogėti paciento būklė. Jeigu lengva trauma ir žmogus neblaivus, nežinia, ar orientacija nepakankama nuo traumos, ar nuo girtumo.
Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąją V. Š. prisimenu. Atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, o V. Š. buvo įtariamoji. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą V. Š.. Buvo atliekama ir daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo atliekamos akistatos, parodymų patikrinimas, apklausa, papildoma apklausa. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su įtariamąja buvo problema dėl jos girtavimo. Kontaktuodavo su Raseinių pareigūnais, kad jie iškviestų į apklausą V. Š., ir vykdavo į Raseinius. Prieš atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su V. Š. vieną kartą jai buvo nustatytas girtumas. Buvo suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai su ja, kelis kartus ji buvo atvykusi neblaivi, tai atsivežė ir prašė pagalbos krizių centro dėl V. Š. nakvynės, kad rytojaus dieną ji būtų blaivi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje V. Š. kaltės nepripažino, po to ji pripažino kažkokius veiksmus, kuriuos – neprisimena, ji pripažino kaltę, nurodė aplinkybes, buvo atlikta jos papildoma apklausa, buvo filmuojama, su ja buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, ji nurodė daiktą, su kuriuo sudavė savo broliui. Dėl jos duotų parodymų nekilo abejonių, nes tuo metu neatrodė, kad ji nesuvokia savo veiksmų. Tuo metu, kai V. Š. nurodė bylos aplinkybes ir prisipažino, ką padariusi, matėsi iš jos bendravimo ir elgesio, kad ji buvo atsipalaidavusi, iš jos matėsi nuoširdumas ir gailestis, kad ji padarė nusikalstamą veiką. V. Š. joks poveikis nebuvo daromas. Ji pati netikėtai pasakė tokias aplinkybes, kurias užfiksavo. Liudytojai buvo netikėta, kadangi žinojo jos poziciją, kad ji nepripažįsta kaltės, tačiau ji pakeitė parodymus, prisipažino, nurodė aplinkybės, ir iš jos elgesio matėsi, kad ji nuoširdžiai tai pasakojo. Pati įtariamoji, dairydamasi po virtuvę, nurodė, kad su tuo daiktu, t. y. „rundeliu“ sudavė broliui.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. J. parodė, jog yra atlikta ekspertizė ir duotos jo išvados, kokie buvo padaryti sužalojimai V. I.. Prieš tai buvo atliktas tyrimas pagal medicininius dokumentus, kaip nukentėjusiajam gyvam asmeniui, o vėliau buvo atliktas tyrimas mirusiam asmeniui. Atlikus mirusiojo tyrimą nustatyta mirtis įvyko nuo netrauminės kilmės kraujo išsiliejimo į galvos smegenų kairio pusrutulio požievį, tai sukėlė komą, dešinės kūno pusės paralyžių, galvos smegenų dislokaciją, didelį galvos smegenų, smegenų kamieno, smegenėlių pabrinkimą, pūlingą bronchų ir plaučių uždegimą. Mirtis įvyko VŠĮ Raseinių ligoninėje 2016 m. vasario 22 d. 3 val. Remiantis medicinos dokumentų bei lavono tyrimo metu rastais duomenimis V. I. kūne buvo rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai 4 smūgiais, ar trauminiai poveikiais apie 70 parų laikotarpio iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo, tai kvalifikuojama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Krūtinės srityje atsiradusios kraujosruvos atsirado gal teikiant pagalbą. Tai galėjo būti perkeliant mirusįjį. Buvo galvos sumušimas, muštinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai veide, viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, veide, kraujosruvų akių vokų kaktos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų dangalo uždegimu. Padarytos trepanacinės angos, tai yra po operacijų 2015-10-30 ir 2015-10-10. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio remiantis įrašais medicinos dokumentuose, kategoriškai nurodyti nėra galimybės, mažiausiai 5 smūgiais. Nuo kurio smūgio ar smūgių visumos įvyko nurodyti sužalojimai veide, kaukolės ertmėje, galvos smegenyse, nėra galimybės. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodomu ar jam artimu laikotarpiu. Dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą 2015-10-30 ir 2015-11-10 atliktos operacijos, atveriant kaukolės ertmę. Po traumos asmuo tapo neorientuotas, paliepimų nevykdė, pats apsitarnauti negalėjo, buvo nereabilituojamas. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkinę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų dangalo uždegimą (dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, 2015-10-30 ir 2015-11-10 atliktos operacijos, atveriant kaukolės ertmę), atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis medicinos dokumentų duomenimis bei lavono tyrimo duomenimis, nurodomi sužalojimai mirties nesukėlė, įtakos jai neturėjo. Poodinės kraujosruvos dešinėje pusėje padarytos kietais bukais daiktais, galbūt trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais daugiau nei prieš parą laiko iki 2015 m. spalio 27 d. 12.30 val., kada jis pirmą kartą pateko į ligoninę. Tai kvalifikuojama, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Senos poodinės kraujosruvos kūne. Negali identifikuoti, kokios senumo yra kraujosruvos. Senos žaizdos skruoste, pakaušyje, sugijusios randais. Senos potrauminės gliozės – smegenų ramolicijos smegenėlėse, abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse su dešinio pusrutulio skilvelių deformacija. Sena potrauminė neomembrana po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų dangalo uždegimu. Trepanacinės angos kaktikaulyje po operacijų. Apie šios sužalojimus galima pasakyti tiek, kad jie padaryti keletą metų iki mirties ir šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Kokį sveikatos sutrikdymo mastą tai atitiko, negalima atsakyti. Remiantis medicininiais dokumentais bei lavono tyrimo duomenimis, nustatyta, kad V. I. sirgęs aortos, vainikinių arterijų, ateroskleroze, miokardo lipoze, kepenų, kasos lipidoze, nefroskleroze, ūminiu prostatos ir šlapimo pūslės uždegimu, mazgine storuma, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį priklausomybės sindromu. Nustatyta galvos smegenų arteriolių hialinozė, fibrozė, pirminė hipertenzija su hipertenzine kardiomiopatija, židininė kardiomiocitų hipertrofija galėjo turėti įtakos netrauminiam kraujo išsiliejimui į galvos smegenis, dėl to įvyko mirtis. Sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, yra nurodyti specialisto išvadoje, 3.2 punkte, tai visas kompleksas. Atskirti sužalojimo nėra galimybės. Visi sužalojimai padaryti panašiu laiku. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais smūgiais, tai buvo nustatyta pagal lokalizaciją. Buvo pateiktas vandens semtuvas. Semtuve jokių defekte nebuvo. Galima veikti semtuvo plokščiąja dalimi ir briauna. Odos nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti smūgiais arba trauminiais poveikiais. Ekspertai vadovaujasi tik įrašais, ar būdinga griuviminei traumai, negali atsakyti. Odos nubrozdinimai buvo nurodyti medicininiame apraše. Padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, veide, kraujosruvos akių vokų kaktos minkštuosiuose audiniuose. Padarytos šios kraujosruvos identifikuotos kompiuterinės tomografijos metu. Jiems padaryti užteko mažiausiai dviejų smūgių. Jeigu nenurodo odos nubrozdinimų veide, vis tiek yra padaryta ne mažiau nei penki smūgiai, tai yra minimumas. Po tokių sužalojimų nukentėjusysis galėjo būti sąmoningas. Kol neįvyksta smegenų suspaudimas, žmogus gali būti aktyvus, ir niekas negali pajausti, kad jis traumuotas. Padaryti seni galvos sužalojimai yra eliminuoti, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Asmuo buvo adaptavęsis gyventi tos būsenos, kokią jam leido sveikata. Semtuvas yra priskiriamas kietų bukų daiktų kategorijai. Jeigu veikiama semtuvo dugnu, tai kvalifikuojama kaip kietas bukas daiktas, kontakto zonoje turintis plokščią, neribotą paviršių, jeigu veikiama semtuvo briauna, tai yra kietas bukas daiktas, turintis briauną. Šiuo atveju muštinė žaizda antakyje galėjo būti padaryta semtuvo briauna. Dėl kitų sužalojimų negali pasisakyti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui atsakydamas į klausimus pasakė, kad neatmeta galimybės, kad sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviem smūgiais į galvą. Apklausos metu buvo nurodyti tokie duomenys, kad pripažįstami du smūgiai į kažkurias kūno sritis. Ekspertui buvo pagarsinti parodymų duomenys, ir, jis, susipažinęs su šiais duomenimis, neatmetė galimybės, kad tokie smūgiai galėjo sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Iš specialisto išvados Nr. G 420/15(10) matyti, jog V. I. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimais veide, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, veide, kraujosruvomis akių vokų, kaktos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, galvos smegenų sukrėtimu, smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų dangalo uždegimą ir poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje. Nustatyti švieži sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio remiantis medicininių dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti, mažiausiai aštuoniais smūgiais pasėkoje. Sužalojimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu ar artimu jam laiku. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų dangalo uždegimą (dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, 2015-10-30 ir 2015-11-10 atliktos operacijos, atveriant kaukolės ertmę) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 38–39).
Iš specialisto išvados Nr. M 29/2016(10) matyti, jog V. I. mirtis įvyko nuo netrauminės kilmės kraujo išsiliejimo į galvos smegenų kairio pusrutulio požievį, kas sukėlė komą, dešinės pusės paralyžių, galvos smegenų dislokaciją, didelį galvos smegenų, smegenų kamieno, smegenėlių pabrinkimą, pūlingą bronchitą ir plaučių uždegimą.V. I. kūne nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje. Galvos sumušimas: muštinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai veide, viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, veide, kraujosruvos akių vokų, kaktos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų dangalo uždegimu. Poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje. Senos poodinės kraujosruvos ir žaizdos kūne ir galvoje. Sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai penkiais smūgiais. Nuo kurio smūgio ar smūgių visumos įvyko nurodyti sužalojimai veide, kaukolės ertmėje, galvos smegenyse, nurodyti nėra galimybės. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu ar jam artimu laiku (2015-10-26, apie 18.00 val.). Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų dangalo uždegimą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis medicinos dokumentų duomenimis bei lavono tyrimo duomenimis, nurodomi sužalojimai mirties nesukėlė, įtakos jai neturėjo. Poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje padaryti kietais bukais daiktais, galimai trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais daugiau nei para iki apžiūros medicinos įstaigoje (2015-10-27, 12.30 val.), gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 46–52; 68–72).
Iš 2017-11-21 ekspertizės akto Nr. EKM 11/2017(04), matyti, jog suduodant vieną smūgį buku kietu daiktu, vandens semtuvu, į galvos kairę pusę V. I. padaryti sužalojimai : kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairio pusrutulio kaktinę ir smilkininę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų skysčio (livoro) susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų dangalo uždegimą, muštinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kaktos minkštuose audiniuose. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; po patirtų sužalojimų V. I. buvo sąmoningas, bet neorientuotas, nevykdantis paliepimų, negalintis pats apsitarnauti, nereabilituojamas. Rasti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais apytikriai per parą iki 2015-10-27 12.30 val. nukentėjusįjį pristatant į Raseinių ligoninės Priėmimo skyrių (5 tomas, b. l. 111 – 118).
Iš 2015-10-27 tarnybinio pranešimo matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-59580-15 pagal LR BK 140 str. 2 d., dėl to, kad 2015-10-26, apie 18.00 val., Raseiniuose (duomenys neskelbtini), savo brolį V. I. galbūt sumušė jo sesuo V. Š. (1 tomas, b. l. 2).
Iš 2012-10-27įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas namas Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusiojo V. I. gyvenamajame kambaryje ant grindų yra primėtyta šukių, ant lovos apmušalo ir patalynės užfiksuotos kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta (1 tomas, b. l. 11–15).
Iš 2016-11-26 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog namo Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. I. gyvenamajame kambaryje ant sienos prie lovos kabo žemėlapis, ant kurio matomos dvi kraujo dėmės, taip pat kraujo dėmės užfiksuotos ant grindų prie spintos. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta (1 tomas, b. l. 16–25).
Iš specialisto išvados Nr. pM 29/2016(10) matyti, jog teismo medicinos duomenų, leidžiančių kategoriškai patvirtinti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu semtuvu, nepakanka (1 tomas, b. l. 68–72).
Iš GMP kvietimo kortelės 2015-10-27 12.01 – 12.04 val. matyti, jog medikai pagal iškvietimą į įvykio vietą, esančią Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), pas sužalotą V. I. atvyko 12:09 val. Paaiškinimuose nurodyta, kad vakar sumušė sesuo (1 tomas, b. l. 30).
Iš Bendrojo pagalbos centro išreikalautas pagalbos skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2015-10-27, 12.00 val.pagalbos skambutis numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiūrą ir jų stenogramą nustatyta, kad 2015-10-27 dėl V. I. sužalojimo, 12 val. 00 min., BPC skambino vyras, prisistatęs A. V. vardu, kuriam kalbant su BPC operatore fone girdisi moteriškas balsas. A. V. operatoriui nurodo, kad V. I. yra labai sužalotas : „...visas sudaužytas, visas kruvinas guli, vos alsuoja...“ (3 tomas, b. l. 63–67).
Iš 2016-06-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti,jog V. Š. parodė namą, esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje, jos teigimu, 2015-10-26 ji suduodama vieną kartą vandens semtuvu sužalojo brolį. V. Š. nuvedusi į namo virtuvę naudodamasi manekenu parodė, kaip sudavė vieną smūgį vandens semtuvu „rundeliu“ per kairį veido skruostą savo broliui. Parodymų patikrinimo metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, virtuvės paimtas metalinis vandens semtuvas (3 tomas, b. l. 143–145).
Iš 2016-06-29 daiktų apžiūros matyti, jog apžiūrėtas metalinis vandens semtuvas („rundelis“). Ant daikto nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima (3 tomas, b. l. 102–104).
Iš 2016-05-31parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip liudytoja A. K. parodo namą, (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, kur, jos teigimu, 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje išgertuvių metu V. Š. trenkė savo broliui. A. K. parodė namo virtuvę, kur esą vyko V. Š. ir V. I. konfliktas, po to panaudojant manekeną parodė, kaip V. Š., paėmusi nuo krosnies vandens semtuvą („rundelį“) trenkė juo broliui į viršugalvį. A. K. nurodyta vieta sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (2 tomas, b. l. 43–50).
Iš akistatos tarp liudytojo A. V. ir įtariamosios V. Š. matyti, kad V. I. medicinos darbuotojams sakė, jog jį išvakarėse sumušė sesuo V. Š. (3 tomas, b. l. 121–123).
Iš 2017-06-14 d. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK informacijos matyti, jog 2015-10-27 gautas pranešimas, kad į VšĮ Raseinių ligonininės priėmimo skyrių pristatytas sumuštas V. I.. Pagal pirminę informaciją jis sumuštas 2015-10-26 (5 tomas, b. l. 65).
Iš „S.“ ir UAB „M.“ informacijos matyti, jog 2015-10-26 d. tris kartus buvo pirktas vynas „Ruletė“ (8.50 val., 9.22 val., 18.52 val.), atsiskaitant V. I. priklausančia banko kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 26–27, 5 tomas, b. l. 25–27).
Iš 2016-01-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog dėl daiktų: televizoriaus, dujų baliono, kasetinės magnetolos, aliuminio kopėčių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, numatyta BK 178 str. Prie šio nutarimo pridėtas įvykio vietos apžiūros protokolas, bei V. Š. atsisakymas dėl ikiteisminio tyimo tęsimo (3 tomas, b. l. 74–101).
Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina V. Š. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., t. y. sunkų sveiktos sutrikdymą savo broliui V. I.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltės nepripažino, nurodydama, jog nežino, kas primušė V. I., kadangi ji nakvojo pas M. K., o grįžusi ryte namo rado primuštą brolį ir pavogtus daiktus: televizorių bei dujų balioną. Nors kaltinamoji neprisipažino, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta visiškai liudytojų: R. Ž., V. T., M. S., A. V., A. V., A. K., A. J., V. J., M. K., Z. S., V. P., A. R., K. U., G. K., nukentėjusiosios V. I., eksperto A. J. parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, akistatos protokolu, kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nurodytais nuosprendžio 25–37 dalyse. Pagal ekspertizės aktą, nurodytą nuosprendžio 24 dalyje, nustatyta, jog V. I. sužalotas apytikriai laikotarpiu per parą iki 2015-10-27 12.30 val. jį pristatant į Raseinių ligoninės Priėmimo skyrių, t. y. 2015-10-26. Įvykio vieta V. I. ir V. Š. namai, adresu: (duomenys neskelbtini), Raseiniuose. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ganėtinai sudėtinga nustatyti visą nusikalstamos veikos padarymo eigą, kadangi įvykio laikotarpiu buvo nuolat vartojamas alkoholis ir išimtinai tikslių duomenų nustatymas neįmanomas. Tačiau pakanka kitų duomenų visumos pripažinti, jog V. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką: kad V. I. sumušė ji, patvirtino ir pati kaltinamoji, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nurodydama jog semtuvu („rundeliu“), trenkė vieną kartą per galvą savo broliui V. I.. Nors po to kaltinamoji teigė, jog ji viską išsigalvojo, tačiau šie jos teiginiai paneigti liudytojos A. K. parodymais, jog ji mačiusi, kaip V. Š. trenkė semtuvu („rundeliu“) vieną kartą per galvą V. I.. Liudytoja patvirtino, jog V. I. norėjęs iškviesti policiją dėl triukšmo (tuo metu visi gėrė alkoholį), o V. Š. atėmė iš V. I. telefoną ir sudavė „rundeliu“ per galvą. Tai liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Akivaizdu, jog liudytojai A. K. nebuvo žinomi jokie byloje esantys duomenys, nebuvo žinomi ir kaltinamajai V. Š., kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio prašymo susipažinti su byloje esančiais duomenimis, tačiau tiek kaltinamoji, tiek liudytoja A. K. iš esmės vienodai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie V. I. sužalojimą. Atliekant parodymų patikrinimo vietoje kartu su V. Š. dalyvavo advokatas S. J., šis atliekamas procesinis veiksmas buvo filmuojamas ir akivaizdžiai matyti, jog V. Š. nuosekliai parodo sudavusi savo broliui V. I. vieną kartą „rundeliu“ į galvos sritį. Be to, A. K. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o pagarsinus parodymus teisminio nagrinėjimo metu juos patvirtino, jog V. Š. parnešė įvykio dieną 3 butelius vyno, tai patvirtina duomenys, nurodyti, nuosprendžio 36 dalyje, jog V. I. kortele atsiskaityta perkant tris butelius vyno. Tai, kad kaltinamojo naudojosi V. I. banko kortele ir žinojo PIN kodus, patvirtino ir pati kaltinamoji. Apklausta liudytoja tyrėja V. P. patvirtino, jog V. Š. ikiteisminio tyrimo pradžioje neigė sužalojusi savo brolį, tačiau vėliau pati pakeitė parodymus ir patvirtino sudavusi semtuvu (rundeliu) vieną kartą per galvą, tai parodė ir patikrinimo vietoje metu. V. Š. nebuvo žinomos tiriamos bylos aplinkybės, ji parodymus, liudytojos nuomone, davė nuoširdžiai gailėdamasi dėl įvykio. V. Š. 2016-08-29 apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną dalyvaujant gynėjai advokatei Sofijai Kručienei ir pasak liudytojos V. P., visas įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai, kaip jau nurodė liudytoja, susidarė įspūdis, jog gailisi dėl įvykio. Liudytojai G. K., E. A. ir E. A., Z. S. nematė, kaip V. Š. sudavė V. I., tačiau jie patvirtino, jog vartojo alkoholį V. Š. ir V. I. namuose, apie vidurdienį išėję į savo namus, o po to sužinoję, jog V. I. sumuštas guli ligoninėje Kaune. Kaltinamoji V. Š. teigia, jog ji nemušė savo brolio, o buvo pas M. K.. Pastarasis patvirtino, jog naktį V. Š. praleido kartu su juo, liudytojo namuose, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kelintą valandą pas jį atėjo V. Š., abstrakčiai nurodydamas, jog vakare. Tai, kad ji atėjo vakare pas M. K. patvirtina ir jos duoti paaiškinimai, apklausiant V. Š. pagal jos pateiktą pareiškimą policijai dėl daiktų vagystės: V. Š. nurodė, jog iš namų ji išėjo 20.45 val. (3 tomas, b. l. 77) ir akivaizdu, jog šie duomenys nepaneigia anksčiau išdėstytų faktinių duomenų, jog 2016-10-26, tiksliau nenustatytu laiku, apie para laiko iki V. I. patekimo įligoninę, V. Š. sudavė V. I. metaliniu semtuvu („rundeliu“) vieną kartą į galvos sritį. Tiek V. Š., tiek liudytoja A. K., nurodydamos įrankį, kuriuo buvo suduotas smūgis, įvardijo jį analogiškai, o ekspertizės aktas, nurodytas nuosprendžio 24 dalyje, patvirtina, jog, suduodant ir vieną smūgį metaliniu semtuvu („rundeliu“) į galvos sritį sukeliamos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas. Liudytoja R. Ž., skubios pagalbos specialistė, atvykusi pagal iškvietimą dėl V. I. sužalojimo, paklaususi V. I., kas jį sužalojo, pastarasis jai nurodė, jog jį sumušė sesuo. Tai patvirtino ir greitąją medicinos pagalbą iškvietęs A. V., jog V. I. pasakęs medikei, jog jį sumušė sesuo. Tai, kad V. I. buvo sąmoningas greitosios pagalbos medikei sakydamas, jog jį sumušė sesuo, patvirtina ir ekspertizės akte nurodomi duomenys, jog jis po patirtų sužalojimų buvo sąmoningas, bei tai, jog gydytojams leidus, jis buvo apklaustas policijos pareigūnų M. S. ir A. V., kuriems taip pat patvirtino, jog jį vakar sumušė sesuo. Apklausta liudytoja gydytoja neurologė A. R., nurodė, jog medicininiuose dokumentuose įrašė, jog V. I. kalba buvo neaiški dėl orientacijos susilpnėjimo, o ši susilpnėjusi galėjo būti ir dėl girtumo ir dėl sveikatos būklės, todėl ši būklė iš esmės netrukdė V. I. įvardyti jį sumušusį asmenį.
Atsižvelgiant į visumą duomenų, tikslintinas kaltinimas, nurodant, jog V. Š. sudavė V. I. vieną smūgį semtuvu („rundeliu“) į galvos sritį. Šis tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, mažinamas suduotų smūgių skaičius, todėl kaltinamosios teisių nevaržo.
Tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas; ekspertizės akte nurodomas galimai padarytos nusikalstamos veikos laiką, t. y. apie para laiko iki V. I. patekimo į ligoninę. V. I. pateko į ligoninę 2015-10-27 12.28 (1 tomas, b. l. 30), todėl ir tikslintina nurodant, jog įvykis įvyko 2015-10-26 apie 12.30, tiksliau nenustatytu laiku.
Iš kaltinimo taip pat šalinta dalis sužalojimų, neturtinčių tiesioginio priežastinio ryšio su teismo nustatytu V. Š. suduotu smūgiu: odos nubrozdinimus veide, viršutinėje lūpoje.
Pripažintina, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali sužaloti, tačiau nėra jokių duomenų, jog to siekė ir neabejotinai leido tokiems padariniams atsirasti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir V. Š. kaltei pagrįsti. Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
Civiliniai ieškiniai
2016-07-07 Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 8003,89 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį 2017-09-15 patikslino ir sumažino ieškinio reikalavimus iki 3017,66 Eur už nukentėjusiojo V. I. gydymą (1 tomas, b. l. 117–119, 5 tomas, b. l. 108–109) ir prašo šį ieškinį tenkinti.
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį V. I., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. Nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba, Valstybinė ligonių kasa už V. I. gydymą sumokėjo 3017,66 Eur. Šios išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl gydymo išlaidų priteisimo yra tenkintinas ir iš kaltinamosios priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 3017,66 Eur.
Nukentėjusioji V. I. 2016-08-24 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1100 Eur turtinės žalos ir 15000 Eur neturtinės žalos (1 tomas, b. l. 131–132). Ieškinyje nurodo, jog patirtą turtinę žalą sudaro lankymas tėvo ligoninėje, jo gydymo metu pirko įvairias priemones, maistą, vaistus, patyrė kelionės išlaidas. Prie pareikšto ieškinio pateikė kasos pajamų orderį dėl 870 Eur sumos už suteiktas V. I. laidojimo paslaugas. Taip pat nurodo, jog patyrė neturtinę žalą, nes neteko tėvo, su kuriuo buvo artimi ryšiai, jis nukentėjusiąją rėmė finansiškai studijų metais, patyrė dvasinius išgyvenimus, nemiegojo naktimis, slėgė emocinė neigiama būsena, nes prieš mėnesį neteko motinos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog neturtinę žalą sudaro ir išgyvenimai, kuriuos patyrė matydama sužalotą savo tėvą, jausdamą grėsmę dėl jo gyvybės ir dėl to labai išgyveno.
Nukentėjusiosios V. I. civiliniai ieškiniai atmestini. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą matyti, jog V. I. pareikšė ieškinį nepateikdama jokių ieškinį pagrindžiančių dokumentų. Pateiktas kasos pajamų orderis, kuris patvirtina išlaidas, susijusias su V. I. laidojimų, tačiau kaltinamoji V. Š. nebuvo kaltinama dėl V. I. mirties, tai nenustatyta ir teisiamojo posėdžio metu, nes V. I. mirtis nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. Š. padarytais nusikalstamais veiksmais.
Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). V. I. nurodo patyrusi neturtinę žalą dėl tėvo mirties ir jo sužalojimo. Visų pirma dėl V. I. mirties nėra priežastinio ryšio tarp kaltinamosios veiksmų ir V. I. mirties, todėl ši prašymo dalis atlyginti neturtinę žalą nepagrįsta ir atmestina. Dėl V. I. sužalojimo nukentėjusioji V. I. nurodo, jog patyrė neturtinę žalą dėl to, kad su tėvu ją siejo artimas ryšys, patyrė stresą ir išgyvenimus dėl tėvo būklės, išgyveno dėl tėvo sveikatos perspektyvų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Nukentėjusiojo artimiesiems neturtinė žala atlyginama tik gyvybės atėmimo ar itin sunkaus sveikatos sužalojimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir kt. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-222/2005;). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju V. I. nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma priteisti neturtinę žalą, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo dėl jos patirtų išgyvenimų priteisti neturtinę žalą. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 15000 Eur neturtinės žalos V. I. priteisimo atmestinas.
Pats nukentėjęs V. I. nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio, šiam nesant V. I. pagrįstai nebuvo ikiteisminio tyrimo metu pripažinta jo atstove, todėl procesinis teisių perėmimas negalimas, nesant materialinio teisinio reikalavimo (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
Bausmė skyrimas
V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BPK 60 str.1 d. 13 p.). Prokurorė prašė pripažinti kaltinamosios V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-613/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-613/2011">2K-613/2011</a>). Šiuo atveju tai, jog V. Š. buvo vartojusi alkoholio, neginčytina, tai patvirtino ir pati kaltinamoji, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pavartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta tik, kad iki įvykio ji buvo vartojusi alkoholio, pasak pačios kaltinamosios, „ buvo nedaug išgėrusi vyno, nes viską išgėrė brolis V. I.“. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, alkoholio vartojimas V. Š. buvo nuolatinis, praktiškai nepertraukiamas procesas, kaip kaltinamosios pasirinktas gyvenimo būdas. Kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė kaltinamajai agresijos ir šiuo konkrečiu atveju turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vienareikšmiškai pripažinti nėra jokios objektyvios galimybės– neblaivumas buvo 2,32 promilės, tačiau tai nustatyta praėjus parai po įvykio, jai pačiai teigiant, jog visą naktį gėrė su M. K., o pastarasis tai patvirtino. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog nepakanka duomenų neginčijamai tvirtinti, jog kaltinamosios apsvaigimas paskatino V. Š. nusikalstamą elgesį ir šios aplinkybės teismas nepripažįsta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę V. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Kaltinamoji teista (3 tomas, b. l. 191 – 192, 194 – 199), administracine tvarka bausta, baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (4 tomas, b. l. 19–27), registruota psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 tomas b. l. 8); specialisto išvadoje 2015-11-18 Nr. 93TPK-1054 nurodyta, kad V. Š. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (4 tomas, b. l. 11), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, norint pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., teismo nuomone tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į visumą duomenų, t. y. ir į kaltinamosios bei nukentėjusiojo V. I. pasirinktą gyvenimo būdą, abu buvo asmenys nuolat vartojantys alkoholį, registruoti dėl priklausomybės nuo alkoholio, konfliktų ar nesusikalbėjimo sprendimo būdas buvo fizinis smurtas, tai kaltinamoji naudojo ne pirmą kartą, tačiau po šio įvykio kaltinamoji pradėjo stengtis daryti teigiamą poslinkį savo gyvenime, šiuo metu gyvena kartu su savo sugyventiniu A. S., nėra duomenų, jog vartotų alkoholį, registruota Darbo biržoje, todėl, atsižvelgiant į visumą ir bausmės proporcingumo principą, dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo nuomone, tikslinga nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Bausmės vykdymo atidėjimo negalimas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 75 straipsnis). BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123/2008">2K-123/2008</a>, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamajai V. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės taikymas pažeistų teisingumo principą ir būtų tikslinga taikyti BK 54 str. 3d. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, o šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.
Proceso išlaidos
Proceso išlaidos, t. y. liudytojų: Z. S. (4 tomas, b. l. 136–137), V. T. (4 tomas, b. l. 138–139), E. A. (4 tomas, b. l. 140–141), V. J. (4 tomas, b. l. 172–173), A. S. (5 tomas, b. l. 48–49) teismo atlygintos jų turėtos kelionės išlaidos, iš viso 66,81 Eur, išieškotinos iš nuteistosios V. Š. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d.).
Daiktai turintys reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinės plokštelės, 2 vnt., su garso ir vaizdo įrašais (prisegti prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p); vandens semtuvas („rundelis“), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 6–7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas
n u s p r e n d ž i a:
V. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. sulaikymo pradžios vykdant nuosprendį.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-10-27 iki 2015-10-29 (2 paras).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas V. Š., palikti nepakeistas.
Nukentėjusiosios V. I. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. Š. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas: Vilnius, Europos a. 1, 03505), 3017,66 Eur (tris tūkstančius septyniolika eurų, 66 ct.).
Priteisti iš V. Š. 66,81 Eur (šešiasdešimt šešis eurus, 81 ct.) proceso išlaidų valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktines plokšteles, 2 vnt., su garso ir vaizdo įrašais (prisegtus prie bylos viršelio) palikti saugoti byloje; vandens semtuvą („rundelį“), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Ernesta Montvidienė
