Civilinė byla Nr. B2-1089-440/2016
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00466-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.2.2.; 3.4.2.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2016 m. gruodžio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GINTLITA“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GINTLITA“. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui buvo 3 966,41 Eur. Nors ieškovas įspėjo atsakovę, kad nepadengus įsiskolinimo VSDFV kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovo manymu, atsakovė nėra pajėgi vykdyti bei plėtoti ūkinės veiklos, sumokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 1–2).
Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės vadovas. Nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „GINTLITA“ kreipėsi jos kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTQ1LTM3MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2145-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2145-370/2016">2-2145-370/2016</a>).
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę (b. l. 19-20).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Apie teismo posėdžio datą paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 21), todėl darytina išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka ir ji yra tinkami informuota apie bankroto procesą.
Atsižvelgiant į tai, kad nepateikti duomenys apie finansinę įmonės būklę, todėl vertindamas įmonės mokumą ar nemokumą teismas vadovaujasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei remiasi valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis registrų duomenimis atsakovė UAB „GINTLITA“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2004 gegužės 13 d., finansinės atskaitomybės dokumentai registrui paskutinį kartą teikti 2014 m. gegužės 26 d.
Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „GINTLITA“ turėjo turto už 127 280 Lt (t. y. 36 863 Eur), kurį sudarė 9 809 Lt (t. y. 2 841 Eur) ilgalaikis turtas ir 117 471 Lt (t. y. 34 022 Eur) trumpalaikis turtas (116 849 Lt (t. y. 33 842 Eur) per vienerius metus gautinos sumos ir 622 Lt (t. y. 180 Eur) pinigai ir pinigų ekvivalentai). Per vienerius metus mokėtinos sumos – 15 688 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 m. finansiniais metais įmonė patyrė 32 185 Lt nuostolių, tačiau 2013 m. finansiniais metais įmonė turėjo 2 398 Lt (t. y. 695 Eur) pelno. Nepaskirstytas įmonės pelnas buvo 101 592 Lt (t. y. 29 423 Eur), kurį sudarė 99 194 Lt (t. y. 28 729 Eur) praėjusiais finansiniais metais nepaskirstytas pelnas bei 2 398 Lt (t. y. 695 Eur) grynojo pelno. VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta.
Vertinant atsakovės turtą, nurodytą pateiktame 2013 m. finansinių metų balanse, matyti, kad didžiąją dalį jo sudaro per vienerius metus gautinos sumos (116 849 Lt (t. y. 33 842 Eur)). Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTMxMi00NjQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1312-464/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1312-464/2015">e2-1312-464/2015</a>). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1938/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1938/2014">2-1938/2014</a>, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDczLTQwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1473-407/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1473-407/2015">2-1473-407/2015</a>). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę(pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTQ1LTM3MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2145-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2145-370/2016">2-2145-370/2016</a>).
Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „GINTLITA“ skola buvo 3 672,19 Lt (t. y. 1 063,54 Eur) (b. l. 9, 10), 2014 m. gruodžio 4 d. – 9 702,40 Lt (t. y. 2 810,01 Eur) (b. l. 11, 12), 2016 m. lapkričio 30 d. – 3 966,41 Eur, iš kurių 3 686,20 Eur yra nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 280,21 Eur delspinigiai (b. l. 3-4, 6), taigi atsakovės skola vis auga. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2016 m. gruodžio 15 d. atsakovės skola yra 38 535,81 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose atsakovei UAB „GINTLITA“ būtų reiškiami turtiniai reikalavimai.
VSDFV viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys), todėl darytina išvada, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veiklos.
Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės UAB „GINTLITA“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 42 501,92 Eur (t. y. 3 966,41 Eur skola VSDFV Šiaulių skyriui + 38 535,81 Eur skola Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai), 2015 m. finansiniai metais įmonės turėjo ilgalaikio turto už 9 809 Lt (t. y. 2 841 Eur) ir trumpalaikio turto už 622 Lt (t. y. 180 Eur), transporto priemonių ar nekilnojamojo turto įmonė neturi, nėra duomenų, kad įmonė vykdytų ūkinę – komercinę veiklą, todėl darytina išvada, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis daroma išvada, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „GINTLITA“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.
Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinktas bankroto administratorius S. B. pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę UAB „GINTLITA“, kad remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių S. B. negalėtų būti UAB „GINTLITA“ administratoriumi, bei, kad bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra, įmonės administratoriumi skirtinas S. B., sąrašo eilės Nr. B-FA407.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Iškelti bankroto bylą UAB „GINTLITA“, juridinio asmens kodas 300026037, buveinės adresas Šiaulių m. sav. teritorija.
Bankrutuojančios UAB „GINTLITA“ administratoriumi paskirti S. B., sąrašo eilės Nr. B-FA407, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.
Areštuoti atsakovės UAB „GINTLITA“, juridinio asmens kodas 300026037, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti bankroto administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl UAB „GINTLITA“ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.
Uždrausti atsakovei UAB „GINTLITA“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti UAB „GINTLITA“ turtą.
Nustatyti terminą UAB „GINTLITA“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
Įpareigoti bankroto administratorių sužinojus apie iškeltas bylas UAB „GINTLITA“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „GINTLITA“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti UAB „GINTLITA“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „GINTLITA“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
Apie iškeltą UAB „GINTLITA“ bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Vilija Valantienė
