Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 45 MGL (1 694,70 €) bauda

Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-332/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19630-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

gynėjui advokatui Sauliui Alysui,

nuteistajam E. G.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V., A. V. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

nukentėjusiajam A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 45 MGL (1 694,70 €) bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 45 MGL (1 694,70 €) bauda sumažinta 1/3 ir skirta sumažinta 30 MGL (1 129,80 €) bauda.

30 MGL (1 129,80 €) baudos mokėjimas atidėtas 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios nepilnametės ir civilinės ieškovės V. V. 2017-08-28 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir iš E. G. priteista 15 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Kita jos civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. 2017-08-28 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš E. G. priteista 300 € neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. 2017-08-28 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir jo naudai iš E. G. priteista 100 € neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. 2017-08-28 civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai V. V., atlyginimo priteisimo palikta nenagrinėta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. G. priklausantį turtą: 1) 250/1001 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti, kol jis visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 15 400 €, leidžiant E. G. šį turtą valdyti ir juo naudotis, bet draudžiant juo disponuoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

E. G. nuteistas už tai, kad jis 2017-04-24, apie 736 val. kelio (duomenys neskelbtini) 15 km ties (duomenys neskelbtini), esančioje šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126-127 punktus, nes, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), neatsižvelgė į pasirinktą važiavimo greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 126 p.), važiavo ne mažesniu kaip 88 km/h greičiu ir viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį; pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių, kai sankryžoje užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas ir priekyje ta pačia kryptimi važiavęs A. V. vairuojamas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prieš sankryžą, nesulėtino greičio ir nesustojo (KET 127 p.), todėl atsitrenkė į automobilį „Renault Laguna“. Tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Renault Laguna“ keleivei A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, o to paties automobilio keleivei V. V. buvo padaryti šie sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

2018-02-07 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi.

2018-03-05 Šiaulių apygardos teisme gautas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės prašymas dėl rašymo apsirikimų apeliaciniame skunde ištaisymo, kuriame nurodoma, kad po apeliacinio skundo išsiuntimo nukentėjusieji pastebėjo apeliaciniame skunde padarytus rašymo apsirikimus, kuriuos ir prašo ištaisyti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių tenkinimo klausimas ir civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš E. G. nepilnametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. V. 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. 20 000 neturtinės žalos atlyginimo

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti išlaidas advokato pagalbai proceso išlaidomis ir priteisti iš E. G. 423,50 Eur nukentėjusiajai A. V..

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė advokatė nurodo, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. V., A. V., mažametė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V., kurios interesus atstovauja atstovai pagal įstatymą – tėvai, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimus, todėl Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kurioje išspręstas klausimas dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių, negalima laikyti visiškai teisėta ir pagrįsta, tad nuosprendis turėtų būti pakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BPK) 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai bei nukentėjusieji A. V. ir A. V. neturi teisės į atlyginimą neturtinės žalos, kuri buvo patirta, sužalojus jų mažametę dukrą (kai sužalojimas yra nusikalstamos veikos pasekmė). Tokia teismo išvada prieštarauja įstatymui ir kasacinio teismo praktikai, taigi yra neteisėta. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimus, todėl teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Teigia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius teismas sumažino, atsižvelgdamas į kaltinamojo kaltę ir turtinę padėtį: nurodė, jog nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, padarytas dėl neatsargumo, t. y. kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų. Tačiau šis teismo argumentas, apeliantės nuomone, nėra tinkamas ir tai nėra pakankamas teisėtas pagrindas taip ženkliai mažinti neturtinės žalos dydį, nes nukentėjusiųjų iki šiol patiriama neturtinė žala nagrinėjamuoju atveju objektyviai nepriklauso nuo kaltinamojo kaltės formos, o patirtos pačios nukentėjusiosios V. V. ir jos artimųjų kančios, išgyventos ir išgyvenamos iki šiol dėl mažametės sužalojimo, gijimo proceso, sužalojimo padarinių niekaip nėra susiję su kaltininko tyčia ar neatsargumu.

Nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-129/2009). Vertinant asmens patirtos neturtinės žalos dydį, be anksčiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina ir į žalos padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybės pobūdį. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas nepakankamai įvertino ginamos vertybės (mažamečio vaiko sveikata) svarbą ir neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ji buvo pažeista. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad eismo įvykio metu nepilnametė V. V. buvo sunkiai sužalota. Teismas nuosprendyje išvardino objektyvius duomenis, bylos dokumentus, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti, priimant sprendimą dėl padarytos žalos atlyginimo ir dėl nusikaltimo padarinių.

Nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad tiek įvykio metu, tiek ir šiuo metu nukentėjusioji V. V. yra mažametė. Tokio amžiaus vaikai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Teismas skundžiamame nuosprendyje vertino nuteistojo turtinę padėtį ir lygino ją su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms, tačiau teismas, atlikęs palyginimą, padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas, reikšmingas civilinių ieškinių išsprendimui.

Teigia, kad nukentėjusieji pateikė daug ir svarių įrodymų, nurodė pakankamai kriterijų, kuriuos įvertinti ir kuriais remtis privalėjo teismas, spręsdamas žalos dydžio bei žalos atliginimo klausimus. Tačiau teismas, atlikdamas minėtą vertinimą, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas nukentėjusiųjų nenaudai ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei netinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas pats pripažino, jog nusikalstamos veikos padariniai iki šiol nepašalinti ir, remiantis objektyviais duomenimis, nebus visiškai pašalinti niekuomet; teismas nustatė, kokie yra stebimi mažametės nukentėjusiosios sužalojimo liekamieji reiškiniai; teismas pripažino, jog visiškai nėra aišku, kiek ir kokių išgyvenimų, skausmo, nepatogumų ir kitų neigiamų pasekmių patirs ateityje mažametė nukentėjusioji (o kartu ir jos tėvai), tačiau konstatavo, jog mažametės patirta žala įvertinama 20 000 Eur, iš kurių 5000 Eur jau yra atlyginti draudimo bendrovės. Apeliantės nuomone, toks teismo vertinimas yra neteisingas, o teismo padarytos išvados nepagrįstos bylos duomenimis, kurie, beje, yra nurodyti skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantė nurodo, kad pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad 2018-01-08 V. V. buvo atlikta dar viena kojos operacija, kurios metu buvo išimta metalinė plokštelė. 2018-01-17 LSMU Kauno klinikų Medicinos dokumentų išraše/siuntime skyriuje „Diagnozė“ nurodoma: tolesnė priežiūra, kai atliekamas lūžgalius fiksuojančios plokštelės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų pašalinimas; šlaunikaulio lūžio padariniai; kiti sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis. V. V. rekomenduota po 2 sav. šalinti siūlus (jie buvo pašalinti), ji siunčiama nuo 2018-01-22 į reabilitaciją, atleista nuo kūno kultūros pamokų iki mokslo metų pabaigos, rekomenduota ortopedo konsultacija po 6 mėn., mamai išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Pažymi, kad mažametės nukentėjusiosios dešiniajame smilkinyje nėra kaulo, ar reikės šioje vietoje dėti plokštelę, ar reikės dar vienos galvos operacijos šiuo metu medikai prognozuoti negali. Kiekvieną dieną po 2 valandas mažametė nukentėjusioji praleidžia reabilitacijoje. Po kojos operacijos V. V. išsiųsta reabilitacijai į VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos sanatoriją „(duomenys neskelbtini)“, kur turi būti gydoma iki 2018-02-13. Ne tik dėl sužalojimo, bet ir viso aukščiau aprašyto gydymo metu nukentėjusioji patyrė ir neišvengiamai iki šiol patiria fizinį skausmą. Be to, nukentėjusioji V. V. ne tik patyrė didelių dvasinių sukrėtimų, bet ir patiria juos iki šiol bei patirs ateityje. Tėvams ypač skaudu, kai dukra kenčia ir išgyvena dėl to, kad iki šiol ji negali bėgioti, žaisti judrių žaidimų, važiuoti dviračiu, vaikščioti, slidinėti, išeiti viena pati į miestą, viena pati eiti į mokyklą, bendrauti su draugais ir užsiimti tokia veikla, kokia užsiima bendraamžiai. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad vienas mažametės nukentėjusiosios akies vyzdys iki šiol yra išlikęs didesnis už kitą, tačiau šis faktas tinkamai neįvertintas: akių vyzdžių skirtumas yra akivaizdus, tai iš karto atkreipia aplinkinių dėmesį ir kelia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus nukentėjusiajai V. V.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad toks sužalojimo padarinys padarė žalą nukentėjusiosios išvaizdai, ateityje šis akių skirtumas sukels dar didesnių neigiamų padarinių, dvasinių išgyvenimų, nes nukentėjusioji greitai bus paauglė, mergina, kuri, protinga ir logiška tikėtis, nebus abejinga savo išvaizdai.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) centro pradinės mokyklos direktoriaus 2018-01-29 pasirašytoje ir mažametės nukentėjusiosios mokytojos paruoštoje pažymoje apie V. V. mokymąsi konstatuojama, kad pablogėjo mokinės mokymasis: šio pusmečio mokinės pasiekimai atitinka patenkinamą bei pagrindinį lygį. Nors mokinė po truputį reabilituojasi po sunkios 2017-04-24 traumos, tačiau įvykis vaikui paliko didžiulę vidinę baimę, V. V. negali būti judrioje, triukšmingoje aplinkoje, greitai pavargsta, nuliūsta, vaikiškai supyksta dėl nesėkmių, tapo kategoriška. Taip pat šioje pažymoje nurodoma, kad V. V. reikalinga nuolatinė kvalifikuota specialistų pagalba, jog ji susigrąžintų ankstesnę psichologinę ir fizinę būseną. Šeima, stengdamasi sudaryti dukrai palankias sąlygas mokytis, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mergaitę į mokyklą atlydi mama, močiutė.

Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai siekia 84 000 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis 3K-3-402-421/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais buvo priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2008-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 konstatavus 60 proc. darbingumo netekimą priteista 200 000 Lt (57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2007-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 konstatavus 100 proc. darbingumo netekimą priteista 290 000 Lt (83 989,80 Eur).

Byloje nustatyta, kad V. V. patirti sužalojimai yra itin sunkūs. Šiuo metu dar nėra aišku, ar daug kančių patyrusi V. V. ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, bus nepriklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų V. V. ne tik patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo jos bendravimo galimybės, bet tai neigiamai veikia ir jos socialinę raidą, lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes, susijusias tiek su fiziniais, tiek ir su dvasiniais išgyvenimais ateityje. Todėl prašomas neturtinės žalos dydis - 45000 Eur -nėra per didelis, bet yra protingas ir adekvatus padarytos veikos pavojingumui bei jos pasekmėms.

Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog prielaidomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, o pats kaltinamasis neatskleidė tikrųjų eismo įvykio priežasčių, kaltinamojo veika vertinama kaip itin didelis neatsargumas ir labai aukšto laipsnio nerūpestingumas, nes kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, negalėjo nurodyti, kodėl jis visiškai nestabdė ir nesumažintu greičiu atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Šios aplinkybės tinkamas įvertinimas, apeliantės nuomone, taip pat turi lemti padarytos neturtinės žalos didinimą. Pažymi, kad 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas reiškiamas įvertinus tai, kad 5000 Eur ja yra atlyginusi draudimo bendrovė.

Teigia, kad A. V. ir A. V. neturtinė žala atsirado dėl jų pačių tiesiogiai patirtų išgyvenimų eismo įvykio metu, tačiau daug didesnė žala jiems atsirado dėl mažametei dukrai padarytų sveikatos sužalojimų, dėl jos kančių, išgyvenimų, dėl baisios patirties po eismo įvykio, kai medikai prognozavo tragišką baigtį ir visą savaitę tėvam teigė, jog nėra didelės tikimybės, kad jų dešimtmetė dukra apskritai išgyvens, po to, ar ji bus bent iš dalies savarankiška ir jeigu bus, tai kiek. A. V. pati patyrė fizinį skausmą, nes jai įvykio metu buvo sutrenktos kojos bei visas kūnas, tačiau žymiai didesni yra jos dvasiniai išgyvenimai dėl sunkiai sužalotos dukros V. V. sveikatos tiek įvykio metu, tiek po jo, tiek dabar, tiek ir ateityje. Lygiai tie patys argumentai nurodytini ir dėl A. V. padarytos neturtinės žalos.

Pažymi, kad V. V. yra vienintelis nepilnametis vaikas šeimoje ir apskritai vienintelė A. V. ir A. V. dukra. A. V. ir A. V. turi suaugusių vaikų (dukras) iš kitų santuokų, tačiau jie yra pilnamečiai ir kartu nebegyvena. Nukentėjusiųjų tarpusavio ryšiai, tėvų ir dukros V. V. tarpusavio ryšys buvo ir yra labai stiprus, nes mažametė nuo gimimo augo pas tėvus, gyveno su jais, nuo gimimo tėvai ją iš šeimos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) vežiojo į (duomenys neskelbtini): iš pradžių į darželį, vėliau - į mokyklą. Dukra su tėvais praleisdavo atostogas, savaitgalius, jų tarpusavio ryšys buvo ir tebėra labai glaudus, o santykiai itin artimi. Po patirtų sužalojimų A. V. ir A. V. buvo su dukra ne tik visą gydymo laikotarpį, tačiau ir dabar, savaitę po įvykio mažametė nukentėjusioji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) klinikose, o tėvai buvo reanimacijos palatoje tiek, kiek leisdavo gydytojai. Tris savaites nuo 7 val. ryto iki 21 val., vakare jie išeidavo nakvoti į išsinuomotą kambarį, ryte vėl atvykdavo į ligoninę, kai tik juos būdavo galima įleisti į dukros palatą. Mano, jog nereikia įrodinėti ir papildomai aiškinti, kokie buvo tėvų jausmai, skausmas, išgyvenimai, kai dukrą gydantys gydytojai prognozavo, jog mergaitė greičiausia neišgyvens ir kad yra didelė tragiškos baigties tikimybė. Po to, kai V. V. sveikatos būklė pradėjo gerėti, medikai nesuteikė tėvams jokių pagrįstų vilčių dėl mergaitės ateities: gydytojai nesuteikė jokių garantijų dėl mergaitės išgijimo ir darė prielaidas, kad ji gali būti visiškai nesavarankiška. V. V. pabudus iš komos, abu tėvai, ypač A. V., išgyveno nežinią dėl to, ar dukra sugebės pati kvėpuoti, ryti maistą (dalį laiko kaip, matyti iš pridedamų dokumentų ir byloje esančių dokumentų, V. V. buvo maitinama per zondą), ar bus pakankamai savarankiška, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada jos bus atkurtos. Tokie tėvų išgyvenimai sunkiai įvertinami pinigais.

A. V. po įvykio tapo ypač jautri, ypatingai pergyveno dėl dukters sveikatos ir praleido ypač daug laiko slaugydama dukrą. A. V. buvo išduodamas ir tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas dukros slaugymui, taigi neabejotinai nukentėjo A. V. profesinė veikla. Iki šiol A. V. lydi dukrą į gydymo įstaigas ir yra priversta dėl to prašyti nedarbingumo pažymėjimo, kad galėtų neatvykti į darbą. Be kita ko, A. V. iki šiol jaučia ir tiesiogines neigiamas įvykio pasekmes: ji bijo važiuoti automobiliu, o iki 2017 m. gruodžio net nevairavo, bijojo atsisėsti prie vairo. Baimė vairuoti iki šiol nedingo, todėl A. V. vengia vairuoti, į šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini), pati vairuodama nebevažiuoja, nors jos vairavimo stažas yra virš 20 metų ir iki įvykio ji važiuodavo ilgas distancijas, dabar tik būtiniausiais atvejais nuvažiuoja iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) į darbą (duomenys neskelbtini) g., t.y. apie 3 km.

V. V. pradėjus sveikti, iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas. Iki eismo įvykio šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau važiodavo dukrą į mokyklą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dėl susiklosčiusių aplinkybių (dukrai skirtas mokymas namuose, o (duomenys neskelbtini) centro pradinės mokyklos mokytojai į (duomenys neskelbtini) važiuoti neturi galimybių, be to, dukra po įvykio bijo važiuoti automobiliu) šeima buvo priversta nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė lėmė, kad šeima savo tikruosiuose namuose apsilanko tik savaitgaliais, o tai lemia ne tik dvigubas išlaidas už būstą, bet ir didelius nepatogumus: iš esmės šeima kaip ir nebeturi tikrųjų namų, tikrosios nuolatinės gyvenamosios vietos.

Be to, pažymi, kad A. V. ir A. V. yra tiesioginiai eismo įvykio dalyviai, t. y. A. V. eismo įvykio metu vairavo automobilį, į kurį atsitrenkė nuteistojo vairuojamas automobilis, o A. V. buvo minėto automobilio keleivė, ir būdami eismo įvykio dalyviais tiesiogiai patyrė visas minėto eismo įvykio neigiamas pasekmes: fizinius skausmus, buvo nepataisomai sugadintas jų turtas, sunkiai sužalota jų dukra, visa tai rodo, kad jie patyrė neturtinę žalą. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog dėl įvykusio įvykio A. V. ir A. V. patyrė stiprius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kurių neigiamos pasekmės atsilieps dar ilgą laiką.

Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose neturtinė žala, patirta išgyvenimu, skausmu, neigiamomis emocijomis dėl artimųjų, kurie nukentėjo dėl nusikalstamos veikos, yra priteisiama toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstamą veiką padaręs asmuo pripažįstamas kaltu (2016-01-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016, 2016-06-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Savo sprendimo nenagrinėti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinių dalies teismas nemotyvavo, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas civilinių ieškinių dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė įstatymo suteiktą nukentėjusiojo teisę į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl bet kokios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teisę į nusikalstama veika padarytos žalos priteisimą baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos BPK 109-115 str.). Įstatymas neriboja ir neapibrėžia civilinio ieškinio konkrečių ribų, taigi teismas privalo išnagrinėti ir išspręsti visus civiliniame ieškinyje keliamus klausimus, jeigu reikalaujama žala yra susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios ir nagrinėjama baudžiamoji byla.

Taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, mažindamas priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į kaltinamojo kaltę, bet ir į jo turtinę padėtį. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką atsakovo finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, nėra jokių duomenų apie kokius nors jam nustatytus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų jam dirbti. Kaltinamojo profesija yra ypač paklausi ir paprastai gerai atlyginama. Nekvestionuojant byloje esančių dokumentų apie kaltinamojo turtinę padėtį pažymi, jog siekis pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, žmogaus teisių gynimas, siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekis teisingai nubausti kaltus asmenis yra vieni iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo tikslų ir uždavinių. Teismo nuosprendyje nurodoma, jog didesnis žalos priteisimas sukels kaltininkui neigiamus padarinius, tačiau mano, jog bausmės paskirtis ir yra tam tikrų neigiamų padarinių sukėlimas. Nagrinėjam atveju teismas apsiribojo šiuo metu kaltininko gaunamo uždarbio įvertinimu, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis turi galimybes gauti didesnes pajamas, juo labiau, kad teismas, neribodamas E. G. teisės į naujai įsigytą automobilį, sudarė jam visas sąlygas ir galimybes dirbti, uždirbti, gauti didesnes pajamas tam, kad būtų pašalinta nusikalstama veika padaryta žala, todėl prašo šią aplinkybę įvertinti.

Mano, kad visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusiųjų ir civilių ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, teismų praktiką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.).

Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinį skundą nuteistasis E. G. prašo iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio dalį, priteisiant iš jo (E. G.) nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. V. 800 eurų, o nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. V. 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiajai A. V. iš nuteistojo E. G. bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis E. G. nurodo, kad su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimais iš dalies sutinka. Mano, kad šioje byloje tikslinga išspręsti A. V., A. V. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos, kilusios dėl jų dukters sunkaus sužalojimo, atlyginimo. Neabejoja, kad abu nukentėję A. V. ir A. V. papildomai išgyveno ir dabar baiminasi dėl nepilnametei dukrai autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Supranta, kad mergaitė patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, didelių nepatogumų, tačiau nesutinka su civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde įvardintu mergaitei padarytos 50 000 eurų neturtinės žalos dydžiu. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis - 20 000 eurų - protingas, teisingas, adekvatus sukeltoms pasekmėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėka gydytojų, tėvų pastangų nepilnametė V. V. geba vaikščioti, savarankiškai atsisėsti ant žemės, atsikelti, lipti laiptais, nusirengti, apsirengti, pavalgyti, pasinaudoti tualetu, sumažėjo veido asimetrija, nuotaikų labilumas (nepastovumas), yra (duomenys neskelbtini) centro pradinės mokyklos 4 c klasės moksleivė, mokosi namuose. Gydytojai rekomenduoja jai reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius liemens, kojų, nugaros raumenis, tempimo pratimus, taip pat atlikti intelektines užduotis. Šios aplinkybės rodo, kad mergaitė po truputi integruojasi į visuomenę, tampa savarankiškesnė, neigiami avarijos sukelti reiškiniai mažėja.

E. G. teigia, kad jis eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo. Automobilį vairavo blaivus. Po automobilių susidūrimo iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Per 21 metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas tik du kartus, nuo 2011-06-08 dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre autošaltkalviu. 2013 baigė 33 savaičių trukmės autotransporto priemonių remonto šaltkalvio mokymo programą ir įgijo autotransporto priemonių remonto šaltkalvio kvalifikaciją. 2016 metais baigė 1 savaitės trukmės automobilių keltuvo operatoriaus mokymo programą ir įgijo teisę dirbti automobilių keltuvo operatoriumi. Drausminių nuobaudų neturi, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Mano, kad sprendžiant neturtinės žalos nustatymo klausimus būtina atsižvelgti ir į jo sunkią turtinę padėtį, į realaus išieškojimo tikimybę. Dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre, vidutiniškai gauna po 537,53 eurus per mėnesį darbo užmokesčio. Su sutuoktine augina 3 metų sūnų. Gyvena (duomenys neskelbtini), tad į darbą (duomenys neskelbtini) ir atgal vykstu automobiliu, dėl ko patiria papildomų išlaidų. Nuosavybės teise turi 250/1001 dalį žemės sklypo ir ¼ dalį statinių (gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, malkinės, kiemo statinių), adresu (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., bei automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2017 metų vasaros 36 mėnesius moka po 55,90 eurų vartojimo kredito įmokų. Kreditą ėmė, kad galėtų už 1500 eurų nusipirkti automobilį, kuris reikalingas susisiekimui į darbovietę. Taip pat kas metus moka po 120 eurų už turto draudimą (už gyvenamąjį namą, kitus statinius).

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo, priteisti iš E. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. V. 34500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. 7500 neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė iš nuteistojo E. G. priteisti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš E. G. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. V. ir A. V. papildomai priteisti po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinių ieškinių išsprendimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, E. G. kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ji nesutinka su byloje pareikštų nukentėjusiųjų V. V., A. V. ir A. V. civilinių ieškinių išsprendimu ir prašo padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai V. V. bei tenkinti nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai V. V.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl E. G. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. V. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Mažametės nukentėjusiosios V. V. įstatyminis atstovas A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį 45 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 62-64 b. l.), tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eismo įvykio metu V. V. padarytos žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, turtinę padėtį, ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 20000 Eur dydžio suma, iš kurios atėmus 5000 Eur, kuriuos atlygino draudimo kompanija, iš E. G. V. V. priteisė likusią 15000 Eur dydžio neturtinės žalos dalį.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Lietuvos Respublikos CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas parinko tinkamus kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje bei kitus, kuriais remiantis ir į kuriuos atsižvelgdamas sprendė dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo V. V., tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis priteistas nepakankamai išsamiai įvertinus visas aplinkybes bei nevisiškai atsižvelgus į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobūdžio bylose.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. V. buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolimesniam jos gyvenimui, kokybei. Pritartina pirmosios instancijos teismo išsamiai nurodytoms aplinkybėms dėl V. V. kilusių pasekmių, tačiau be visa to, kas išdėstyta apkaltinamajame teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija dar pažymi, jog neturtinės žalos dydžiui įtakos šiuo atveju turi ir tai, jog sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra nepilnametis (mažametis). Patirtos traumos padariniai įtakoja jauno asmens tolimesnį vystymąsi – tiek psichologinį, tiek fizinį. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra žymiai svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai, todėl tai turi reikšmės ir neturtinės žalos dydžio vertinimui.

Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji be patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo, kuomet jos sveikatos būklė ilgą laiką buvo ir išliko ne tik sunki, bet ir grėsminga jos gyvybei dėl nuteistojo E. G. veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos, kitus nepatogumus. Gana plačiai ir įtikinamai apeliaciniame skunde nurodytos kilusios pasekmės bei jų pagrindu nukentėjusiosios V. V. patiriama ne tik kančia, bet ir kiti išgyvenimai bei nepatogumai. Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia civilinio ieškinio dalyką, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, tačiau kaip jau minėta, tai vertinamasis procesas ir apylinkės teismas šiuo aspektu nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), nes eismo įvykio metu kilę padariniai yra sunkūs, labai stipriai pakeitę tiek pačios nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tiek jos tikslus, mokymosi ir poilsio zonas.

Analizuojant neturtinės žalos dydžio pagrįstumą būtina įvertinti šio instituto kitą būtiną sąlygą, t. y. neturtinę žalą padariusio asmens kaltę. E. G. kaltė, nors ir padarius neatsargų nusikaltimą, tačiau ji nėra ta, kuri eliminuotų neturtinės žalos atlyginimo priteisimą ar ženklų jos sumažinimą. V. V. sveikata sutrikdyta sunkiai, gydymo laikotarpis ilgas ir jis vis dar tęstinas, V. V. nuo 2017-09-27 iki 2018-09-26 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nukentėjusiosios atstovė advokatė skunde nurodė, kas nepaneigta ir skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kad 2018-01-08 V. V. buvo atlikta dar viena kojos operacija, kurios metu buvo išimta metalinė plokštelė, ji buvo siunčiama nuo 2018-01-22 į reabilitaciją, atleista nuo kūno kultūros pamokų iki mokslo metų pabaigos, rekomenduota ortopedo konsultacija po 6 mėn., mažametės nukentėjusiosios dešiniajame smilkinyje nėra kaulo, ar reikės šioje vietoje dėti plokštelę, ar reikės dar vienos galvos operacijos šiuo metu medikai prognozuoti negali, kiekvieną dieną po 2 valandas mažametė nukentėjusioji praleidžia reabilitacijoje, iki šiol ji negali bėgioti, žaisti judrių žaidimų, važiuoti dviračiu, slidinėti, išeiti viena pati į miestą, viena pati eiti į mokyklą, bendrauti su draugais ir užsiimti tokia veikla, kokia užsiima bendraamžiai, vienas mažametės nukentėjusiosios akies vyzdys iki šiol yra išlikęs didesnis už kitą, pablogėjo V. V. mokymasis, ji negali būti judrioje, triukšmingoje aplinkoje, greitai pavargsta, nuliūsta, vaikiškai supyksta dėl nesėkmių, tapo kategoriška, jai reikalinga nuolatinė kvalifikuota specialistų pagalba, jog ji susigrąžintų ankstesnę psichologinę ir fizinę būseną. Taigi be fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, V. V. patiria ir psichologinius išgyvenimus, juos patiria ir šalia jos esantys artimieji. Visa tai piniginiu ekvivalentu neįvertintina, tačiau protinga ir teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltininko yra galima. Šioje byloje kilusios pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik pačios V. V. ir jos artimųjų pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, mokymosi ir darbinei veiklai yra akivaizdi.

Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat negali būti laikoma lygiaverčiu kriterijumi, kuomet kilusios pasekmės itin sunkios. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, kur atlyginimas bus ženkliai didesnis, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį vertintina ne tik nuteistojo dabartinė turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. G. yra vidutinio amžiaus, galintis dirbti ir dirbantis asmuo, turintis vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra.

Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant kažkiek kompensuoti V. V. patirtus išgyvenimus, patirtą skausmą, liūdesį, kitas kančias bei sudaryti sąlygas sugrįžti į daugiau ar mažiau visavertį socialinį gyvenimą, jei tik tai įmanoma, nenukrypstant nuo teisminės praktikos, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo, į nuteistojo E. G. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo neatsargią kaltę, į tai, kad bylos duomenimis 5000 Eur neturtinės žalos V. V. atlygino draudimo kompanija, o 500 Eur – nuteistasis E. G., teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajai V. V. iš nuteistojo E. G. priteistos neturtinės žalos dydį didina iki 29 500 Eur.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems A. V. ir A. V.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. V. ir A. V. pasinaudojo savo teise ir pareiškė byloje civilinius ieškinius, prašydami priteisti iš E. G. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. V. naudai ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. V. naudai (2 t. 53-55, 78-80 b. l.). Savo civilinius ieškinius nukentėjusieji A. V. ir A. V. grindė tuo, kad dėl eismo įvykio patyrė fizinį skausmą (A. V.) ir neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl savęs ir dėl mažametės dukters sunkaus sveikatos sužalojimo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant A. V. 100 Eur neturtinės žalos dydį, o A. V. – 300 Eur neturtinės žalos dydį.

Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip jau minėta, įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. V. ir A. V. dėl nusikalstamų nuteistojo E. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą (A. V.), emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Nukentėjusysis A. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė didelį išgąstį, per eismo įvykį nukentėjo jo sutuoktinė ir mažametė dukra, kuri patyrė labai rimtus sužalojimus, padariniai sveikatai itin sunkūs ir negrįžtami, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl dukters V. V. fizinės sveikatos, dėl jos galimybės gyventi visavertį gyvenimą, jos emocinės būsenos, bendravimo ir judėjimo galimybių sumažėjimo. Visa tai neigiamai paveikė jo sveikatą, sutriko miegas. Nukentėjusioji A. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji eismo įvykio metu labai išsigando ir patyrė fizinį skausmą – buvo sutrenktos kojos ir visas kūnas. Iki šiol ji jaučiasi nesaugi, jaučia baimę kaip vairuotoja ir/ar keleivė. Jos mažametė dukra V. V. per eismo įvykį patyrė labai rimtus sužalojimus, padariniai sveikatai itin sunkūs ir negrįžtami, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ji iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl dukters V. V. fizinės sveikatos dabar ir ateityje, dėl jos galimybės vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą, jos emocinės būsenos, bendravimo ir judėjimo galimybių sumažėjimo. Nuo pat įvykio yra su dukterimi, kartu išgyvena dėl jos sužalojimų, palaiko ją morališkai, padeda jai apsirengti, nusiprausti, iš naujo mokytis vaikščioti. Visa tai neigiamai paveikė jos (A. V.) sveikatą, sutriko miegas. Nukentėjusiųjų įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas tiesiogiai patirtos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam A. V. - 100 Eur, o nukentėjusiajai A. V. – 300 Eur nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nekeistina.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nevertina ir plačiau nepasisako apie nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. civilinių ieškinių argumentus, susijusius su jų, kaip teigiama, netiesiogine neturtine žala, kylančia iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų nepilnametei dukrai. Šią nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. civilinių ieškinių dalį pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad laikosi pozicijos, jog nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. V. ir A. V. neturi teisės į ieškinį dėl netiesioginės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų nepilnametei dukrai V. V., atlyginimo priteisimo klausimas turi (gali) būti sprendžiamas civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Taigi jiems gali būti padaroma neturtinė žala. Tokiais atvejais jie gali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Moralinė žala yra neturtinės žalos atmaina. Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, įgyja visas procesines teises, kartu ir teisę į žalos atlyginimą. Asmeniui, tiesiogiai nenukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, turtinė žala nepadaroma, tačiau jam gali būti padaroma neturtinė žala. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas nedraudžia nukentėjusiais pripažinti asmenis, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-61-696/2016).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nagrinėjamas atvejis atitinka anksčiau minėtas išimtinumo sąlygas, todėl A. V. ir A. V. turi teisę į neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo atlyginimą ir jis nepagrįstai nepriteistas iš nusikaltimą padariusio nuteistojo E. G..

Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo sunkai sužalota 10 metų V. V., todėl neabejotinai neturtinė žala dėl to padaryta ir jos tėvams – A. V. ir A. V.. Nors A. V. ir A. V. patys labai nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau neturtinė žala tėvams dėl sunkaus vaiko sužalojimo buvo tikrai padaryta ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. civilinių ieškinių dalį, susijusią su neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų nepilnametei dukrai, atlyginimu paliko nenagrinėtą. Byloje esantys duomenys rodo, kad A. V. ir A. V. neabejotinai išgyveno dėl mažametės dukters patirto skausmo, dėl jos galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės, todėl konstatuotina, kad A. V. ir A. V. dėl įvykusio eismo įvykio bei dukrai patyrus sunkius sužalojimus patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos, jai esant komos būsenos, vėliau dėl sužalojimų pasekmių.

Nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. atstovė advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. V. ir A. V. neturtinė žala atsirado dėl jų pačių tiesiogiai patirtų išgyvenimų eismo įvykio metu, tačiau daug didesnė žala jiems atsirado dėl mažametei dukrai padarytų sveikatos sužalojimų, dėl jos kančių, išgyvenimų, dėl baisios patirties po eismo įvykio, kai medikai prognozavo tragišką baigtį ir visą savaitę tėvam teigė, jog nėra didelės tikimybės, kad jų dešimtmetė dukra apskritai išgyvens, po to, ar ji bus bent iš dalies savarankiška ir jeigu bus, tai kiek. V. V. pabudus iš komos, abu tėvai, ypač A. V., išgyveno nežinią dėl to, ar dukra sugebės pati kvėpuoti, ryti maistą, ar bus pakankamai savarankiška, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada jos bus atkurtos. V. V. pradėjus sveikti, iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas. Iki eismo įvykio šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tėvai vežiodavo dukrą į mokyklą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dėl susiklosčiusių aplinkybių (dukrai skirtas mokymas namuose, o (duomenys neskelbtini) centro pradinės mokyklos mokytojai į (duomenys neskelbtini) važiuoti neturi galimybių, be to, dukra po įvykio bijo važiuoti automobiliu) šeima buvo priversta nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė lėmė, kad šeima savo tikruosiuose namuose apsilanko tik savaitgaliais, o tai lemia ne tik dvigubas išlaidas už būstą, bet ir didelius nepatogumus. Nukentėjusiųjų tarpusavio ryšiai, tėvų A. V. ir A. V. ir dukros V. V. tarpusavio ryšys buvo ir yra labai stiprus, glaudus, o santykiai itin artimi. Po patirtų sužalojimų A. V. ir A. V. buvo su dukra ne tik visą gydymo laikotarpį, tačiau ir dabar. A. V. po įvykio tapo ypač jautri, ypatingai pergyveno dėl dukters sveikatos ir praleido ypač daug laiko slaugydama dukrą. A. V. buvo išduodamas ir tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas dukros slaugymui, taigi neabejotinai nukentėjo A. V. profesinė veikla. Iki šiol A. V. lydi dukrą į gydymo įstaigas ir yra priversta dėl to prašyti nedarbingumo pažymėjimo, kad galėtų neatvykti į darbą. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji A. V. ir A. V. dėl dukros sveikatos sužalojimo patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi daroma išvada, kad dėl E. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji A. V. ir A. V. patyrė neturtinę žalą dėl dukters sveikatos sutrikdymo, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.), į E. G. turtinę padėtį, jo kaltę, į negrįžtamas padaryto nusikaltimo pasekmes, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. V. ir A. V. 2017-08-28 civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai V. V., atlyginimo mažintinos, priteisiant iš E. G. A. V. 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o A. V. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šios sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems A. V. ir A. V. bus proporcingos jų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui, išgąsčiui ir nepatogumams, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. civilinių ieškinių dalių dėl neturtinės žalos, kylančios iš fizinės ir neturtinės žalos padarymo jų dukrai V. V., atlyginimo palikimo nenagrinėtomis keistina (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nusprendė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. G. priklausantį turtą: 1) 250/1001 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti, kol jis visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 15 400 €, leidžiant E. G. šį turtą valdyti ir juo naudotis, bet draudžiant juo disponuoti. Taigi teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė konkretų priteistos neturtinės žalos dydį (15 400 €), kurį atlyginus laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. G. priklausantį turtą bus panaikintas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V., A. V. ir A. V. priteistos neturtinės žalos dydis buvo padidintas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi, rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. G. priklausantį turtą: 1) 250/1001 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti, kol jis visiškai atlygins priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, leidžiant E. G. šį turtą valdyti ir juo naudotis, bet draudžiant juo disponuoti.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovė advokatė apeliaciniu skundu prašo pripažinti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai proceso išlaidomis ir priteisti iš E. G. 423,50 Eur nukentėjusiajai A. V.. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t. 226, 227 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovės advokatės apeliacinį skundą, nuteistasis E. G. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V., A. V. ir A. V. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė. Advokatė paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą bei dalyvavo jo nagrinėjime, todėl prašoma 423,50 Eur suma yra pagrįsta ir reali, šios proceso išlaidos, kurias A. V. patyrė dėl advokatės suteiktų teisinių paslaugų, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, priteistinos iš nuteistojo E. G..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi, pakeisti:

iš E. G. nukentėjusiajai V. V. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 29500 Eur.

iš E. G. nukentėjusiajam A. V. priteisti 7500 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl dukters V. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti.

iš E. G. nukentėjusiajai A. V. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl dukters V. V. sveikatos sutrikdymo, atlyginti.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-11 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-15 nutartimi, rezoliucinę dalį, nurodant, kad laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. G. priklausantį turtą: 1) 250/1001 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti, kol jis visiškai atlygins priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, leidžiant E. G. šį turtą valdyti ir juo naudotis, bet draudžiant juo disponuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. 423,50 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė