Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-52-489/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00665-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.8; 1.5.1;

1.5.3; 12.1; 12.8.1; 21.11.9; 21.11.10; 21.12.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos transporto priemonės savininkės UAB „Švarista“ direktoriaus D. Š. (D. Š.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą D. B. (D. B.) administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 21 d. surinko (veiklos kodas S1) 15,51 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekos kodas 17 09 04) iš lauko, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), ir sunkiasvore transporto priemone „Mercedes Benz 1832“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė (veiklos kodas S2) į teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten 10.30 val. neteisėtai 15,51 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekos kodas 17 09 04) išvertė ant žemės (atliekų šalinimo veiklos kodas D1), taip užteršdamas aplinką ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1, 8 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 punktų ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. D. B. už ANK 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 2300 Eur bauda. Taip pat jam už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto – sunkiasvorės transporto priemonės „Mercedes Benz 1832“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jos registravimo liudijimo konfiskavimas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. ir transporto priemonės savininkės UAB „Švarista“ įgaliotos atstovės skundus, Institucijos nutarimas pakeistas ir D. B. už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, neskirta administracinio poveikio priemonė – sunkiasvorės transporto priemonės „Mercedes Benz 1832“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (savininkė UAB „Švarista“), bei jos registravimo liudijimo konfiskavimas. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismas sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės ir jos registracijos liudijimo priėmė įvertinęs transporto priemonės savininkės UAB „Švarista“ įgaliotos atstovės skunde išdėstytus motyvus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pažeidėjo asmenybę ir atsižvelgdamas į tai, kad, pagal ANK 247 straipsnio 53 dalį, už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas nėra imperatyvus (privalomas).

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. įgaliotos atstovės apeliacinį skundą ir patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis panaikina ir paliktas galioti Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas. Taip pat patikslinta Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo nustatomoji dalis – vietoj „15,51 kubinio metro mišrių statybinių ir griovimo atliekų“ nurodant „10 kubinių metrų mišrių statybinių ir griovimo atliekų“. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad nors administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas nėra imperatyvus (privalomas), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad D. B. neteisėtai veikė ne paklusdamas UAB „Švarista“ nurodymams, o A. D. prašymu.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos transporto priemonės savininkės UAB „Švarista“ direktoriaus D. Š. prašymas priimtas ir D. B. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Institucija ir apygardos teismas, skirdami administracinio poveikio priemonę – daiktų (sunkiasvorės transporto priemonės ir jos registracijos liudijimo) konfiskavimą, nesilaikė ANK 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalių nuostatų.

5.2. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU4LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-58-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-58-697/2017">2AT-58-697/2017</a>, 2AT-38-895/2019).

5.3. Institucija, priėmusi 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą, kuriuo buvo nemotyvuotai paskirta griežčiausia ir neprivaloma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės ir jos registracijos liudijimo konfiskavimas, ir apygardos teismas, palikęs šį nutarimą galioti, neatsižvelgė į proporcingumo principą. Transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir jomis atsikratoma, konfiskavimas, vadovaujantis ANK 247 straipsnio 53 dalimi, gali (tačiau neprivalo) būti skiriamas. Transporto priemonės konfiskavimas už ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodytą nusižengimą taikomas, nustačius ypatingas ir išskirtines atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, priešingai, byloje buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi šioje byloje administracinio poveikio priemonė buvo paskirta nesivadovaujant proporcingumo principu ir pažeidžiant ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5.4. Apygardos teismas padarė ANK 34 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimą, t. y. neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes – vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

5.5. Be to, teismas, spręsdamas dėl neprivalomai skirtinos ir vienos griežčiausių administracinio poveikio priemonių taikymo, turėjo taikyti ir ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles. Sunkiasvorės transporto priemonės konfiskavimas ekonomiškai yra griežtesnė sankcija net už gana didelę (2300 Eur dydžio) baudą, taigi, esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turto konfiskavimas neturėjo būti taikomas, nes tai iš esmės neatitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

5.6. Apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir palikdamas galioti Institucijos nutarimu nemotyvuotai paskirtą turto konfiskavimą, padarė procesinį ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Šioje dalyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda.

5.7. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat pažeidė ANK 563 straipsnį ir ANK 618 straipsnio 2 dalį.

5.8. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad UAB „Švarista“ direktorius žinojo apie vykdomus neteisėtus veiksmus, susijusius su aplinkos užteršimu mišriomis statybinėmis atliekomis, anksčiau paminėtos transporto priemonės konfiskavimas yra tinkama bei proporcinga priemonė, kuri užkirstų kelią naujų administracinių nusižengimų darymui. Taigi, pateikdamas šiuos motyvus, apygardos teismas iš esmės pripažino, kad administracinio nusižengimo byloje baudžiamas yra ne atsakomybėn traukiamas asmuo D. B., o jo darbdavė – UAB „Švarista“. Taip buvo pažeistas ANK 563 straipsnis, nes faktiškai konfiskavimu siekta atsakomybėn patraukti ne administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o jo darbdavę – įmonę, kurios atsakomybė yra nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme.

5.9. Apygardos teismo paliktame galioti Institucijos nutarime nebuvo išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios griežčiausios administracinio poveikio priemonės (konfiskavimo) taikymą, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Priešingai, Institucijos nutarime buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o konfiskavimo (kaip ypač griežtos administracinio poveikio priemonės) taikymas nebuvo motyvuotas.

6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Aidas Jakimavičius atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Švarista“ direktoriaus D. Š. prašymą prašo pareiškėjos prašymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime pažymėjo, kad turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Laikinasis turto naudotojas ar valdytojas, priešingai sudarytai sutarčiai, daikto paskirčiai ar savininko interesams, tyčiniais ar neatsargiais veiksmais daiktą gali sugadinti, sunaikinti ar kitaip prarasti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 152 straipsnyje yra nustatyta, kad atsitiktinio daikto žuvimo rizika tenka savininkui. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

6.2. Iš pareiškėjos UAB „Švarista“ prašymo matyti, kad turto, konfiskuoto administracinio nusižengimo byloje, savininko prašymas pateiktas ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, tačiau šiais pagrindais prašymą gali pateikti tik nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, jų atstovai (ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju pareiškėja UAB „Švarista“ nėra byloje pripažinta nukentėjusiąja ir į bylą yra įtraukta. UAB „Švarista“ prašyme bando save įvardyti kaip įmonę, patrauktą administracinėn atsakomybėn (prašymo 2.2 punktas).

6.3. Pareiškėjos UAB „Švarista“ prašyme nurodytas teiginys, kad šiuo atveju atsakomybėn patrauktas ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o jo darbdavys, yra tik jos daroma nepagrįsta prielaida. Apygardos teismas akcentavo UAB „Švarista“ direktoriaus žinojimą apie vykdomus neteisėtus veiksmus, susijusius su aplinkos užteršimu mišriomis statybinėmis atliekomis, tik tiek, kiek tai būtina siekiant pagrįstai pasiremti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Prašyme nėra iš esmės nesutikimo su apygardos teismo patvirtinta aplinkybe, kad UAB „Švarista“ direktorius žinojo apie vykdomus neteisėtus veiksmus, susijusius su aplinkos užteršimu mišriomis statybinėmis atliekomis.

6.4. Iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, kad turto konfiskavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl pareiškėjos UAB „Švarista“ prašyme iškelti klausimai, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, turi būti sprendžiami civiline tvarka, reikalaujant iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

6.5. Taigi UAB „Švarista“ byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja, į bylą buvo įtraukta, taip pat nėra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl savo galimai pažeistas teises turi ginti civiline tvarka. Pareiškėja iš esmės neturėjo teisės teikti prašymo ir nėra kompetentinga, įgaliota spręsti ir (ar) kreiptis į teismą dėl D. B. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės (ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi nutraukti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kadangi prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 11 dalis).

6.6. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad byloje, skiriant administracinio poveikio priemonę, buvo pažeistos ANK bendrosios dalies, t. y. ANK 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalių, nuostatos.

6.7. Šioje byloje administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusi ANK 247 straipsnio 53 dalies redakcija nenustatė privalomo turto konfiskavimo už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas šioje įstatymo normoje nustatytas kaip papildoma administracinio poveikio priemonė, paliekant bylą neteismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, ar ją taikyti.

6.8. Pareiškime nepagrįstai teigiama apie ANK 34 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjai nebuvo pagrindo vadovautis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, kadangi, priešingai negu kiti ANK straipsniai (pavyzdžiui, ANK 481 straipsnio 2 dalyje, ANK 482 straipsnio 1, 2 dalyse yra nurodytos kelios administracinio poveikio priemonių rūšys), įstatymas siūlo vieną administracinio poveikio priemonių rūšį – transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir jomis atsikratoma, konfiskavimą.

6.9. Institucijos priimtas sprendimas iš esmės atitinka ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kadangi: 1) vykdomas neteisėtas didelio masto atliekų apdorojimas – įrengtas nelegalus sąvartynas, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEwNy04OTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-107-891/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-107-891/2024">AN2-107-891/2024</a> bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-898/2024 nustatytos aplinkybės, t. y. kad teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi neteisėti veiksmai, susiję su aplinkos užteršimu mišriomis statybinėmis atliekomis; 2) veikos padarytos tiesiogine tyčia; 3) asmuo baustas administracine tvarka; 4) nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi asmuo prisipažino padaręs nusižengimus (tačiau kartu yra taip pat akivaizdus jo parodymų bylos metu nenuoseklumas, prieštaringumas; apygardos teismui nustačius, kad UAB „Švarista“ direktorius žinojo apie vykdomus neteisėtus veiksmus, susijusius su aplinkos užteršimu mišriomis statybinėmis atliekomis, D. B. parodymai laikytini melagingais).

6.10. Institucijos nutarimu yra aiškiai nustatytas D. B. prisipažinimas padarius nusižengimus bei pirmieji jo parodymai, kai jis, sustabdytas aplinkos apsaugos pareigūnų, teigė, kad dirba ir paskambins direktoriui, nurodė: „Mes čia rūšiuojame.“ D. B., atsiliepęs mobiliuoju telefonu, pasakė: „D. [D. Š.], dabar atvyko kažkokia apsauga, surašinės protokolą, dokumentų prašo.“ Kai pareigūnas išlaipino D. B. iš transporto priemonės, šis pasakė: „Tuoj direktorius privažiuoja, baikit, ką aš padariau.“ Į klausimą, kas liepė atvežti atliekas, atsakė: „Ta prasme, mes čia rūšiuojame, išvežame šiukšles“, pakartojo, kad dirba vairuotoju įmonėje „Švarista“, direktorius D. (D. Š.). Institucijos darbuotojui sakė: „Aš legalų darbą dirbau, ką aš padariau, kad mane ištraukėt kaip katiną iš mašinos.“ Tačiau D. B. 2023 m. vasario 21 d. taip pat nurodė, kad atliekas atvežė iš (duomenys neskelbtini) g. 2023 m. vasario 22 d. paaiškinime jis jau nurodė, kad atliekas atvežė iš vietovės, esančios už (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pievose. 2023 m. kovo 22 d. posėdžio byloje metu nurodė, kad tikslios vietos, iš kur atvežė atliekas, nurodyti negali, jam atsiųstos koordinatės neišliko. 2023 m. vasario 22 d. paaiškinime ir 2023 m. kovo 22 d. posėdyje D. B. nurodė, kad atliekas atvežė A. prašymu. A. jam už tai pažadėjo 50 Eur. D. B. teigimu, įmonės, kurioje jis dirba, vadovas apie tai nežinojo.

6.11. Turto konfiskavimas nėra laikomas nubaudimu, tai administracinio poveikio priemonė, kuri tik padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymų leidėjas nustatė transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, konfiskavimą siekdamas atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

6.12. Teismų praktikoje pažymėta, kad tai, jog konfiskuotinas automobilis yra brangus (didelės vertės), savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jo konfiskavimas yra neadekvati (neproporcinga) priemonė, nes paprastai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausančios (visiškai ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise) nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-942/2022">2K-16-942/2022</a>).

6.13. Taigi, pareiškėjos UAB „Švarista“ atstovo prašyme yra nepagrįstai nurodoma, kad Institucija, nutarimu paskirdama administracinio poveikio priemonę (transporto priemonės ir jos registracijos liudijimo konfiskavimą), ir apygardos teismas, palikdamas galioti šį nutarimą, administracinio poveikio priemonę skyrė nesivadovaudamas proporcingumo principu ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą.

6.14. Vilniaus apygardos teismas nepadarė esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl tinkamo įrodymų vertinimo. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.15. Transporto priemonė „Mercedes Benz 1832“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 2 d. turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjos transporto priemonės savininkės UAB „Švarista“ direktoriaus D. Š. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 32 straipsnio 2 dalies, ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodoma, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai).

9. Imperatyvas taikant įvairias poveikio priemones vadovautis proporcingumo principu kildinamas iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų nuostatų. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

10. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

11. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apsauga garantuojama taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Šio protokolo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams, ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje turto, kuris panaudotas kaip uždraustos ir pavojingos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas paprastai vertinamas kaip nuosavybės naudojimo kontrolė pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B. K. M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Slovėniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 38, su tolesnėmis nuorodomis). Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalis aiškinama atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatytą principą, taigi kiekvienu nuosavybės teisių apribojimu pagal šią nuostatą turi būti nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir asmens pagrindinių teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, kuri reiškia, kad turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02). Valstybė turi plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Pripažįstant kovos su pavojingomis ir uždraustomis veikomis svarbą, kartu, be kita ko, nurodoma, kad turto, panaudoto pavojingoms veikoms padaryti, konfiskavimas gali sukelti žymią naštą tretiesiems asmenims, kuriems jis priklauso. Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas šioje situacijoje reiškia, kad tokios naštos uždėjimas turto savininkui gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesą dėl turto grąžinimo nusveria tai, kad grąžinimas palengvins naujų nusikaltimų darymą ir pakenks kovai su nusikalstamumu (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B. K. M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Sloveniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 47).

13. Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, EŽTT praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S. C. Fiercolect Impex S. R. L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.).

14. Nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje konfiskuotas juridiniam asmeniui bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, įmonės gamybinėje veikloje naudojama sunkiasvorė transporto priemonė „Mercedes Benz 1832“, kurios vertė 10 920 Eur, taigi aktualus šio juridinio asmens nuosavybės teisių apribojimo proporcingumo tinkamas teisinis įvertinimas.

15. Pagal ANK nuostatas, administracinio poveikio priemone, turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU4LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-58-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-58-697/2017">2AT-58-697/2017</a>, 2AT-39-1073/2019).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik administracinė nuobauda, bet ir administracinio poveikio priemonė skiriama laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Neprivaloma skirti pagal ANK nuostatas administracinio poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatydami, kad, pagal ANK, administracinio poveikio priemonė (turto konfiskavimas) skiriama pažeidėjui, tačiau konfiskuojant, o trečiojo asmens (šiuo atveju juridinio asmens), žinojusio, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui padaryti, teismai privalo laikytis pirmiau nutartyje nurodytų teisės aktų ir ANK 22, 32, 34 straipsniuose nustatytų poveikio priemonės skyrimo taisyklių, taip pat motyvuotai argumentuoti turto konfiskavimo taikymo proporcingumą. Turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas administracinio nusižengimo byloje turi ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 5 dalis). Nusprendus turtą konfiskuoti, tretiesiems asmenims suteikta teisė reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-2-2013 ir kt.).

17. Pagal teismų praktiką administracinių nusižengimų atnaujintose bylose, teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Taikant turto konfiskavimą svarbu apsvarstyti ir tai, ar tokiu konfiskavimu nenustatoma neprotingai didelė atsakomybė už padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-7-42-2014). Ši taisyklė aktuali ir taikant ANK 247 straipsnio nuostatas, sprendžiant dėl transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir tokiomis atliekomis atsikratoma, konfiskavimo.

18. Pareiškėja prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagrįstai nurodo, kad ir Institucija, ir jai pritaręs Vilniaus apygardos teismas, nuspręsdami, kad būtina skirti administracinio poveikio priemonę – turto (sunkiasvorės transporto priemonės ir jos registracijos liudijimo), priklausančio ne pažeidėjui D. B., o juridiniam asmeniui UAB „Švarista“, konfiskavimą, padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, nes nepakankamai apsvarstė proporcingumo principą ir neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės turto konfiskavimo institutui taikyti.

19. Teisėjų kolegija atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje konstatuoja, kad išties apygardos teismo nutarties turinys, susijęs su transporto priemonės konfiskavimo taikymu (nutarties 21–25 punktai), iš esmės išimtinai skirtas ne turto konfiskavimo proporcingumui svarstyti, o ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte esančiai aplinkybei konstatuoti, išdėstant išvadas, kad bendrovės direktorius D. Š. žinojo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui padaryti. Šią aplinkybę išties būtina nustatyti taikant ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimą, tačiau, pagal ANK nuostatas, ne vien ji lemia administracinio poveikio priemonės taikymo teisingumą, jos proporcingumo vertinimą.

20. Vertinant teismo nutarties motyvus dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo, pažymėtina, kad nors UAB „Švarista“ vadovas D. Š. nepatrauktas šioje byloje administracinėn atsakomybėn, tačiau nutarties 25 punkte teismas netiesiogiai patvirtina išvadą, jog D. B. išpiltos atliekos priklausė UAB „Švarista“, ir dėl to imasi svarstyti konfiskuotino turto savininkės bendrovės vadovo D. Š. asmenybę. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju svarbūs yra kiti ankstesni turto savininko nubaudimo atvejai už pažeidimus aplinkai, ir atkreipiamas dėmesys, kad UAB „Švarista“ direktorius ne kartą buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 235 straipsnį, ANK 247 straipsnio 25 dalį už tai, jog atliekos buvo tvarkomos neturint tam išduoto taršos leidimo, buvo vykdoma neteisėta atliekų apdorojimo veikla (Institucijos 2019 m. birželio 27 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai). Išties, nors šios aplinkybės turi reikšmės bylos aplinkybėms atskleisti, tačiau, pagal pirmiau nutartyje minėtas ANK nuostatas, šios aplinkybės nepatenka į tas aplinkybes, kurios būtinos apsvarstyti parenkant pažeidėjui administracinio poveikio priemonę. Ir tik apygardos teismo nutarties 26 punkte dėstomos išvados dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo, nurodoma, jog aplinkybės, kad UAB „Švarista“ vairuotojui D. B. paskirta ženkli bauda, taip pat kad bendrovė negalėjo transporto priemonės naudoti savo darbinėje veikloje, patyrė finansinių nuostolių, yra nepakankamai atgrasančios tiek pažeidėją, tiek juridinio asmens vadovą nuo analogiškų nusižengimų aplinkai padarymo ateityje.

21. Kitas apygardos teismo nutarties skyrius (nutarties 10–20 punktai) nesusijęs su transporto priemonės turto konfiskavimo taikymu ir yra skirtas trims D. B. iškeltoms versijoms dėl atliekų priklausomybės vertinti, išpiltų atliekų kiekio sumažinimui tikslinti, koks (duomenys neskelbtini) teritorijoje išpiltų atliekų kiekis buvo sutvarkytas (t. y. priduotas UAB „Ekobazė“), taip pat paskirtos D. B. baudos dydžio teisingumo analizei.

22. Tik tokia apimtimi apygardos teismui įvertinus parenkamosios, o ne privalomos skirti administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumą, protingumą ir proporcingumą, nuošalyje buvo paliktas ANK 34 straipsnyje nurodytų būtinų aplinkybių vertinimas, t. y.: 1) paties administracinio nusižengimo pobūdis (šiuo atveju vertinant aplinkos užteršimo mišriomis statybinėmis ir griovimo atliekomis mastą, atliekų kenksmingumą (pavojingos ar nepavojingos), padarytą galimą turtinę ir kitokią žalą aplinkai, pažeidėjo ar kitų asmenų pastangas tvarkant aplinką, atliekų išpylimo vietą, atliekų išpylimo tikslą (ar stengtasi jas paslėpti, ar tik laikyti, ar kitaip (pavojingai ar nepavojingai) panaudoti); 2) nusižengimo pavojingumas susijęs su paties atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo šiurkštumu. Šiuo atveju būtinas vertinimas, visų pirma lyginant pažeidėjo nustatytos veikos konkretų pavojingumą su kitais nusižengimais, pagal pavojingumo požymį išdėstytais skirtinguose ANK 247 straipsnio dalyse. Tiesa, apygardos teismas nutarties 13 punkte vertino nusižengimo pavojingumą, tačiau baudos dydžio teisingumo vertinimo kontekste, ir kažkodėl lygino D. B. veiką su baudžiamosios atsakomybės, nustatytos įvykio metu negaliojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2704 straipsnio 1 dalyje, taikymo galimybe.

23. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka nagrinėjo du apeliacinius skundus, tačiau, nuosekliai nesilaikydamas ANK 652, 653 straipsnių reikalavimų, įžanginėje dalyje nurodė nagrinėjantis tik vieną (Institucijos) apeliacinį skundą, nutarties rezoliucinėje dalyje priėmė sprendimą tik dėl vieno skundo, nenurodė, kokį sprendimą priėmė dėl D. B. atstovės paduoto apeliacinio skundo. Galima tik suprasti, kad šis skundas atmestas nurodant tokį veiksmą aprašomojoje nutarties dalyje, tačiau, realiai tenkinant dalį atstovės skundo argumentų, buvo sumažintas Institucijos nutarime nustatytas išpiltų atliekų kiekis. Teismas, net trečdaliu nusprendęs sumažinti D. B. (duomenys neskelbtini) teritorijoje išpiltų atliekų kiekį, nepadarė jokių išvadų dėl konstatuoto aplinkos užteršimo masto ženklaus sumažinimo įtakos taikomai administracinio poveikio priemonei.

24. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina bendra išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje, iš esmės netinkamai taikant ANK 32 straipsnio 2 dalies, ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo nuosekliai, išsamiai patikrintos visos trečiojo asmens turto konfiskavimui taikyti ar netaikyti būtinos ir reikšmingos aplinkybės. Pažeidimai laikytini esminiais, turinčiais įtakos šios administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi yra pagrindas panaikinti šią nutartį ir perduoti bylą iš naujo pagal abu skundus nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Danutė Jočienė

Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas