Baudžiamoji byla Nr. 2K-269-697/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08735-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.5; 2.8.9.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
išteisintojo D. K. gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio.
Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsniu, kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: D. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 6 val. ties namu, esančiu Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, t. y. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa). Po šio eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo D. K. vartojo alkoholį ir alkoholio kiekio matuokliu 7.37 val. jam buvo nustatytas 3,22 promilės neblaivumas (be paklaidos), o 7.52 val. nustatytas 3,39 promilės neblaivumas (be paklaidos).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neatskleidė D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės.
3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad D. K. vairuojamo automobilio nuvažiavimas nuo kelio į šalia esantį griovį nėra laikomas eismo įvykiu, nes šiais veiksmais V. kaimo bendruomenės valdybai nebuvo padaryta materialinė žala, nuo kurios kiltų baudžiamoji atsakomybė.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Lomonienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jį išteisindamas, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad D. K. vairuojamo automobilio nuvažiavimas nuo kelio į šalia esantį griovį nėra laikomas eismo įvykiu, nes šiais veiksmais nebuvo padaryta žalos.
4.3. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 10 d. ryte D. K., vairuodamas automobilį atbuline eiga, jo nesuvaldė ir, nuvažiavęs nuo kelio į šalia esantį griovį, apgadino kelio kelkraštį (sankasą, t. y. šlaitinio grunto įrenginio apatinę dalį), o po šio įvykio vartojo alkoholį. Tai, kad D. K. tokiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už D. K. padarytą pažeidimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
4.4. Kasatorės nuomone, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šis įvykis yra laikomas eismo įvykiu, nes D. K. vairuojamas automobilis sugadino kelio dalį, taip pat buvo apgadintas ir pats automobilis. Tai, kad V. kaimo bendruomenės valdyba nurodė, jog keliui (gatvei) materialinė žala nebuvo padaryta, nereiškia, kad nebuvo eismo įvykio. Tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai, kai baudžiamąsias bylas nagrinėja kaip apeliacinė instancija (Vilniaus apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020).
4.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, eismo įvykio sąvoką aiškino ir ją siejo su ANK 426 straipsniu. Tačiau toks teisės normų aiškinimas ir lyginimas kelia pagrįstų abejonių.
4.6. Kasatorės nuomone, aiškinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtą eismo įvykio sąvoką ir baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste pagal BK 281¹ straipsnį, turėtų būti formuojama vienoda teismų praktika. Šios sąvokos aiškinimo prieštaringumas leidžia asmenims rasti abejotinų pasiaiškinimų, siekiant išvengti atsakomybės, o teisėsaugos pareigūnams iškyla klausimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. Lomonienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo
6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
7. Nagrinėjamu atveju yra aktuali trečioji (alternatyvi) aptariamame baudžiamajame įstatyme nurodyta nusikalstama veika – vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad šios alternatyvios veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.). Kartu aktualus ir KET 221 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
8. Byloje kilęs ginčas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo, nustatant šios alternatyvios nusikalstamos veikos – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, – sudėties būtinąjį požymį – ar asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį.
9. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Kelių eismo taisyklių 3.7 punkte kelias apibrėžiamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas, o 3.8 punkte kelkraštis apibrėžiamas kaip šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
10. Byloje nustatyta, kad D. K. 2023 m. kovo 10 d. apie 6 val. ties namu, esančiu Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį, dėl to buvo apgadintas kelio kelkraštis (sankasa). Po šio įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo D. K. vartojo alkoholį ir alkoholio kiekio matuokliu 7.37 val. jam buvo nustatytas 3,22 promilės neblaivumas (be paklaidos), o 7.52 val. nustatytas 3,39 promilės neblaivumas (be paklaidos).
11. Abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė skirtingas išvadas dėl D. K. veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad D. K. atlikti tokie veiksmai, kaip vairuojamo automobilio nesuvaldymas ir nuvažiavimas nuo kelio į šalia esantį griovį bei kelio kelkraščio (sankasos) apgadinimas bandant iš jo išvažiuoti, sukėlė eismo įvykį.
12. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu D. K. veiksmų teisiniu vertinimu, nusprendė, kad automobilio nuvažiavimas nuo kelio į šalia esantį griovį nėra laikomas eismo įvykiu. Todėl šis teismas, nenustatęs visų BK 281¹ straipsnio 1 daliai taikyti būtinųjų požymių, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir D. K. išteisino. Tokia teismo išvada buvo pagrįsta tuo, kad šiais D. K. veiksmais nebuvo padaryta žala V. kaimo bendruomenės valdybai dėl tariamai apgadinto kelio kelkraščio (sankasos).
13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
14. Pažymėtina, kad, pagal nustatytas bylos aplinkybes įvertinus D. K. veiksmus (t. y. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį, o nepavykus iš jo išvažiuoti, paliko automobilį įvykio vietoje ir vartojo alkoholį), liudytojų G. B.-R., A. B., R. B., R. K., J. Š. parodymus apie įvykio aplinkybes, t. y. dėl automobilio įstrigimo griovyje ir jo sudėtingo ištraukimo tik su specialia technika, kelio kelkraščio (sankasos) apgadinimo, taip pat daiktų ir įvykio vietos apžiūros, eismo įvykio fiksavimo bei automobilio apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuoti tiek kelio kelkraščio (sankasos), tiek D. K. įvykio metu vairuoto automobilio apgadinimai, kitą rašytinę bylos medžiagą, daroma išvada, jog šis įvykis, kurio metu D. K., vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir, nuvažiuodamas į šalia esantį griovį, apgadino kelio kelkraštį (sankasą), laikytinas eismo įvykiu, nes atitinka pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sąlygas.
15. Svarbu paminėti ir tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog šiais D. K. veiksmais nebuvo padaryta žala V. kaimo bendruomenės valdybai, tačiau, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, t. y. kelio kelkraščio (sankasos) apgadinimo. Pažymėtina, kad žalos požymis yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas nebūtinai turi priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą (šiuo nagrinėjamu atveju – apgadinus kelią) negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Taigi, tai, kad V. kaimo bendruomenės valdyba po septynių mėnesių nuo įvykio informavo D. K. gynėją, jog žala keliui nebuvo padaryta, šiuo atveju D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas nepašalina. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad eismo įvykis negali būti siejamas tik su atsiradusia žala. Vertinant šią aplinkybę baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tai sudarytų visą kompleksą eismo įvykį sukėlusio asmens veiksmų, kurie atskleidžia, ar saugaus eismo keliais taisyklių pažeidimas sukėlė pavojų eismo dalyviui ar dalyviams bei turtui, taip pat svarbu tai, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo ėmėsi priemonių padariniams pašalinti ir saugiam eismui toje vietoje užtikrinti. Pagal byloje išnagrinėtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, D. K., nuvažiavęs nuo kelio, ne tik apgadino kelio sankasą ir automobilį, bet ir paliko jį griovyje, tamsiu paros metu iš dalies išsikišusį į kelkraštį, nesiėmė veiksmų, kad pažymėtų šią vietą šviesą atspindinčiomis priemonėmis ar įjungtų avarinį šviesos signalą, nesikreipė į techninės pagalbos tarnybą, kad būtų ištrauktas automobilis ir atlaisvintas kelkraštis, o nuėjo svaigintis alkoholiu, dėl to jam buvo nustatytas sunkus girtumas – 3,39 promilės neblaivumas (be paklaidos). Visos šios aplinkybės apibūdina eismo įvykio ir D. K. veiksmų pavojingumą.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir D. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisindamas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
