Civilinė byla Nr. e3K-3-207-403/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06698-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38;
3.2.8.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. K. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.
2. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės 677,01 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. iš buto (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 6) vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 2) apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, draudėja Ž. A. Pagal VĮ Registrų centro išraše pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto, iš kurio tekėjo vanduo, savininkė yra atsakovė S. K..
4. Ieškovė, kompensuodama dėl buto užliejimo padarytus nuostolius, išmokėjo draudėjai 677,01 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi išmoką, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ant jos buto grindų buvo išsilieję apie 10 litrų vandens, kuris išbėgo per persipildžiusią kriauklę. Atsakovė teigia, kad ji nėra atsakinga už įvykį ir padarytą žalą, nes problema kilo dėl užsikimšusių bendrojo naudojimo vamzdžių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės S. K. 677,01 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
7. Byloje kilus ginčas, ar atsakovė atsakinga už vandens išsiliejimą jos bute ant grindų 2021 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas vertino bylos aplinkybes ir, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. sausio 10 d. pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vamzdynuose nebuvo fiksuoti kanalizacijos užsikimšimai ir nebuvo atliekamas bendrojo naudojimo vamzdynų remontas. Šios nustatytos aplinkybės kartu su proceso dalyvių paaiškinimais pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, kad atsakovė įvykio metu dėl susidariusios situacijos nesikreipė į namą administruojančią bendrovę, niekaip, išskyrus savo asmenines pastangas, nesprendė, jos teigimu, bendrojo naudojimo vamzdynuose kilusios avarinės situacijos.
8. Nors byloje atsakovė teigė, kad dėl įvykio kaltas prastos būsenos bendrojo naudojimo vamzdynų stovas, už kurį atsakomybė tenka visiems namo gyventojams, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, jog byloje nustatyta, kad atsakovė apie vandens išsiliejimą 2021 m. gruodžio 31 d. neinformavo atsakingų tarnybų, situaciją sprendė pati, neužtikrino, kad vanduo nepratekėtų į žemiau esantį butą, taigi pažeidė pareigą elgtis atsakingai, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Atsakovė, be kita ko, turėjo pareigą elgtis atsakingai, naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
12. Kadangi patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, tai ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog buto Nr. 2 apgadinimo priežastis buvo 2021 m. gruodžio 31 d. iš buto Nr. 6 prasiskverbęs vanduo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Mano būstas Neris“ 2022 m. sausio 31 d. sąskaitos duomenis, UAB „Mano būstas Neris“ 2023 m. spalio 2 d. raštą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakomybė šiuo atveju tenka atsakovei, o ne visiems namo gyventojams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesiaiškino visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog butas Nr. 6 buvo užlietas iš bendro namo konstrukcijai priskiriamo vandens stovo. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. vanduo išsiliejo dėl netvarkingo bendrojo naudojimo stovo, ir tai patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kad dėl netvarkingo bendrojo naudojimo stovo jame esantis vandens lygis nuolat pakyla. Teismai atsakovei privalėjo išaiškinti jos teisę pateikti papildomus įrodymus bei teisę prašyti teismo skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės ir nustatyta, ar vandens užliejimo priežastimi galėjo būti netvarkingas bendrojo naudojimo konstrukcijai priskiriamas vandens stovas. Tačiau teismai tik konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieškinį. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, jog ieškovė pati buvo nurodžiusi, kad jeigu atsakovė ginčytų buto užpylimo židinį, tai ieškovė prašytų teismo paskirti ekspertizę. Atsakovė nežinojo, kad ji, nesutikdama su ieškinio argumentais, turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę.
14.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė žalos dydį, neteisingai vertino įrodymus. Ieškovė padarytos žalos dydį grindė netinkamais įrodymais, o teismai žalos dydį nustatė tik remdamiesi prielaidomis bei nuotraukomis, neįpareigojo ieškovės tikslinti žalos dydžio apskaičiavimą.
14.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neužtikrino atsakovei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą. Nors atsakovė byloje teikė įrodymus, pagrindžiančius jos sunkią sveikatos būklę, mažas pajamas, tačiau teismai nepasiūlė atsakovei pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba
15. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kasaciniame skunde nepateikiama naujų argumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovei nebuvo suteikta teisė pagrįsti savo teiginius. Pirmosios instancijos teismas suteikė teisę atsakovei teikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė šia teise nesinaudojo, neprašė teismo atidėti teismo posėdį, kviesti liudytojų, kurie patvirtintų santechnikos įrenginių būklę ir pan. Pirmosios instancijos teismas atsakovei taip pat paaiškino, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes ji privalo įrodyti, atsakovės prašymu paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą.
15.2. Byloje nebuvo ginčo, kad vandens susikaupimo vieta buvo atsakovės bute, taip pat dėl to, kad, užsikimšus bute stovinčiai kriauklei, atsakovė nekvietė avarinės tarnybos, savo jėgomis sėmė vandenį iš kriauklės ir šio proceso metu dalis vandens galėjo nutekėti į apačioje esantį butą. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl vandens susikaupimo židinio, tai nebuvo ir poreikio skirti ekspertizę. Pažymėtina, jog ieškovė buvo nurodžiusi, kad jeigu atsakovė ginčytų vandens susikaupimo užpylimo židinį, tai ieškovė būtų prašiusi teismo skirti ekspertizę, tačiau atsakovė pripažino, kad vandens susikaupimo židinys buvo jai nuosavybės teise priklausančiame bute.
15.3. Teismai neprivalo siūlyti šalims pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, o ir atsakovė tokio prašymo teismui nebuvo pateikusi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovei jos procesines teises, įskaitant teisę vesti bylą per advokatą, atsakovė tokia teise nepasinaudojo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-403/2024 perdavė civilinės bylos pagal atsakovės S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo nagrinėjimą teisminei mediacijai.
17. Atsakovės atstovas advokatas E. Šriupša Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė 2024 m. gruodžio 5 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 5 punkte nurodoma, kad šalys prašo patvirtinti šią taikos sutartį, o civilinę bylą Nr. e3K-3-207-403/2024 nutraukti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo
18. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354/2008">3K-3-354/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2010">3K-3-108/2010</a>; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2010">3K-3-571/2010</a>; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2014">3K-3-361/2014</a>). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-522/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-522/2012">3K-3-522/2012</a>; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateikta patvirtinti taikos sutartimi, vertina, kad iš jos turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Taikos sutarties 8 ir 9 punktuose šalys pareiškė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, nustatytos CK 6.983–6.986 straipsniuose, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai ši taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
21. Teisėjų kolegijai nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2024 m. gruodžio 5 d. šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
22. Teisėjų kolegija nurodo, kad taikos sutartyje išdėstyta preambulė, kurioje nurodytos šios sutarties sudarymo teisinės prielaidos, nėra įtraukiama į teismo nutartimi patvirtinamos taikos sutarties tekstą šios nutarties rezoliucinėje dalyje, nes joje (preambulėje) nėra nurodomos kokios nors patvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties 7 punkte nurodytas šalių susitarimas dėl teismo išlaidų atlyginimo valstybei (šalys prašo jas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, taip pat už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą kasaciniame teisme) yra susijęs ne su šalių tarpusavio įsipareigojimais, o adresuotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir yra išsprendžiamas šia nutartimi, todėl neįtraukiamas į šios nutarties rezoliucinę dalį, kuria tvirtinamas taikos sutarties tekstas.
23. Į nutarties rezoliucinę dalį taip pat neįtraukiamas ir šalių sudarytos taikos sutarties 5 punktas, kuriuo šalys prašo teismo patvirtinti 2024 m. gruodžio 5 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e3K-3-207-403/2024 nutraukti, taip pat 8 punktas, nes jame šalys paaiškina, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebebus galima.
24. Neįtraukus taikos sutarties 5, 7–8 punktų į nutarties rezoliucinę dalį, atitinkamai keičiasi tvirtinamos taikos sutarties punktų numeracija (eiliškumas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Šalys taikos sutarties 6 punktu prašo teismo grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama vėliau negu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą.
26. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
27. Ieškovė už elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. gegužės 10 d. pateiktą ieškinį dėl 677,01 Eur žalos atlyginimo sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už kasacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Vadinasi, už kasacinį skundą turėjo būti mokamas 22 Eur žyminis mokestis, tačiau atsakovei kasaciniame teisme buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atsakovė yra atleista nuo valstybės išlaidų mokėjimo.
28. Ginčo šalims sudarius taikos sutartį pripažintina, kad ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 22 proc., nes atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 150 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, konstatuojama, kad atsakovė, jeigu nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už kasacinį skundą būtų turėjusi mokėti 22 Eur dydžio žyminį mokestį, o sudarius taikos sutartį atsakovei būtų gražinta 14,52 Eur šio žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju iš ieškovės turėtų būti priteista valstybei 14,52 Eur žyminio mokesčio (po taikos sutarties patvirtinimo valstybei liekančio žyminio mokesčio dalis, proporcinga ieškovės atmestų reikalavimų daliai (22 Eur × 88 proc. = 19,36 Eur; 19,36 Eur × 75 proc. = 14,52 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
29. Šalių sudarytos taikos sutarties 7 punkte šalys prašo jas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ne tik valstybei, bet ir už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą kasaciniame teisme.
30. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie tai, kad dėl atsakovei atstovavusio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato pagalbos buvo patirta 475 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pripažinus, kad byloje buvo atmesta 88 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 418 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
31. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šalių elgesį, įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat įvertina tai, kad ieškovė siekė taikiai spręsti ginčą ir taikos sutartimi žymiai sumažino savo reikalavimus, viena iš ginčo šalių (atsakovė) apskritai yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl daro išvadą, kad pirmiau aptartų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovės būtų neproporcingas bei sumažinantis jos naudai priteisto žalos atlyginimo dydį. Dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nepriteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ir naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidų atlyginimas būtų paskirstomas mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę bei rezultatą apskritai, ne tik į pareikštų ir tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).
32. Šalims taikos sutarties 3 ir 4 punktais susitarus, kad jos nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek kasaciniame teisme, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, teisėjų kolegija nesprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.
33. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Patvirtinti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ir atsakovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:
„1. Atsakovė S. K. įsipareigoja sumokėti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškovė nereikalauja iš atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEyMTMtMTEwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11213-1102/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11213-1102/2023">e2-11213-1102/2023</a> ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMzMi04NjYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-332-866/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-332-866/2024">e2A-332-866/2024</a> priteistų 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Šalys supranta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo bus patvirtinta ši taikos sutartis, ir šalims gera valia nevykdant taikos sutarties, ši gali būti vykdoma priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
4. Šalys susitaria, kad šios taikos sutarties sąlygos šalims yra konfidencialios ir tretiesiems asmenims negali būti atskleistos. Pažeidus konfidencialumo sąlygą dėl negalimumo atskleisti taikos sutarties sąlygų trečiosioms šalims, kaltai šaliai gali būti taikoma teisės aktuose nustatyta civilinė atsakomybė.
5. Taikos sutartis sudaryta pasirašant ir apsikeičiant dokumentais elektroninėmis ryšio priemonėmis.
6. Taikos sutarties šalys patvirtina, kad perskaitė Taikos sutartį, suprato jos turinį ir pasekmes, pasirašė šią taikos sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.“
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEyMTMtMTEwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11213-1102/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11213-1102/2023">e2-11213-1102/2023</a> ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMzMi04NjYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-332-866/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-332-866/2024">e2A-332-866/2024</a> ir civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. K. dėl žalos atlyginimo nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas
