Dėl materialinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo

Teisminio proceso Nr. 2-08-01161-2011-6

(S)

Procesinių sprendimų kategorija: 94.5

NUTARTIS

2012 m. kovo 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo 10774,80 Lt materialinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. Atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Tuo pačiu nuosprendžiu iš ieškovo buvo priteista 3000 Lt vienam iš nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Pagal tarp ieškovo ir draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ sudarytą taikos sutartį ieškovas bendrovei sumokėjo 7091,43 Lt sumą, kurią sumokėjęs turi teisę išsiieškoti iš atsakovo regreso tvarka. Dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ieškovas patyrė 683,37 Lt žalos.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš ieškovo 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų A. P. bei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Ieškovas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas – Lietuvos kariuomenė reiškia atsakovui ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo sugadinus ieškovo turtą, taip pat regreso tvarka reikalauja iš atsakovo grąžinti tai, kiek ieškovas sumokėjo žalos atlyginimo draudikui, tretiesiems asmenims. Atsakovas autoįvykio metu buvo profesinės karo tarnybos kariu, t.y. turėjo kario statusą, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą yra taikomas LR karių materialinės atsakomybės įstatymas, nustatantis tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kario padaryta materialinė žala, esant visiškos materialinės atsakomybės sąlygoms, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos arba kitų institucijų, kuriuose kariai tarnauja, ieškinius. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t.1, b.l. 216). Vadovaujantis Karių materialinės atsakomybės įstatymo 22 straipsniu, karys, padaręs žalą tretiesiems asmenims, kuri buvo atlyginta krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, atlygina krašto apsaugos sistemos institucijai padarytą žalą šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių materialinės atsakomybės įstatyme konkrečiai nėra įvardijama, kuris – bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas nagrinėja tokio pobūdžio ginčus. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, priimtą byloje Lietuvos kariuomenė v. R.K., ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalį, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Byloje ginčas kilo dėl materialinės žalos atlyginimo sugadinus ieškovo turtą, taip pat regreso tvarka reikalaujama grąžinti ieškovo sumokėtas sumas draudikui, tretiesiems asmenims. Ieškovas – Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ 2 straipsnio 19 dalis). Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą (KASOKTĮ 11 straipsnio 2 dalis). Atsakovas – buvęs profesinės karo tarnybos karys, žalos padarymo metu Lietuvos kariuomenėje tarnavęs profesinės karo tarnybos sutarties pagrindu (KASOKTĮ 2 straipsnio 26 dalis, 31 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad karių padarytos materialinės žalos klausimus reglamentuoja Karių materialinės atsakomybės įstatymas (toliau – KMAĮ). Šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kario padaryta materialinė žala, esant visiškos materialinės atsakomybės sąlygoms, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius. Įstatyme konkrečiai nėra įvardijama, kuris – bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas nagrinėja tokio pobūdžio ginčus.

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant nurodytas viešosios teisės aktų – KASOKTĮ, KMAĮ nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant dėl atsakovo (kario) materialinės atsakomybės, visų pirma, aktualios specialiame teisės akte KMAĮ (Karių materialinės atsakomybės įstatyme) įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios karių materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką, aptariamasis ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a:

Bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo perduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Janina Stripeikienė

Romanas Klišauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

Dainius Raižys