Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-63/2012

Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J. ir A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. ir A. J. ieškinį atsakovams A. G., O. E. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką (CK 4.80 straipsnis), bei proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) aiškinimo ir taikymo.

Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso bendraturčiams: atsakovui O. E. – 21/100 dalis, atsakovui A. G. – 37/100 dalys, ieškovams M. J. – 42/200 dalys, o A. J. – 42/200. Šio pastato užstatytas plotas yra 3074 kv. m, bendras plotas 3154 kv. m; pastato baigtumas tik 47 procentai, todėl jo bendras plotas neregistruotas; žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų 2006 m. birželio 1 d. byloje ginčo pastato kadastro duomenyse bendras plotas nurodytas 3040,90 kv. m.

Ieškovai, remdamiesi CK 4.80 straipsniu, nori atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikė patalpų atidalijimo projektą, nurodė, kad jiems bendrai priklausantis pastato plotas yra 1238,9622 kv. m. Pagal ieškovų parengtą patalpų atidalijimo projektą šalims tenkančios pastato dalys labiausiai atitiktų savininkams tenkančias nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, visų savininkų interesus, mažiausiai pažeistų jų teises – pagal jų siūlomą atidalijimo planą ieškovams atitektų tik 1,1678 kv. m ploto daugiau, nei jiems priklauso. Pagal ieškovų parengtą patalpų atidalijimo projektą ieškovams tenka 1240,13 kv. m visų naudojamų patalpų, tai atitinka pastato apskaičiuotą dalį – 41/100, atsakovams – 1797,81 (tai atitinka pastato apskaičiuotą dalį – 59/100). Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovai savavališkai pertvara atitvėrė patalpas, jų pateikiamame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini).

Ieškovai prašė teismo padalyti nurodytą 3074 kv. m ploto pastatą pagal UAB „Vertkada“ 2009 m. gruodžio 2 d. parengtą patalpų atidalijimo projektą: ieškovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini); atsakovams – (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus nugriauti pertvarą, kuria atitvėrė patalpas, UAB „Vertkada“ parengtame patalpų atidalijimo projekte pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad atsakovai savo iniciatyva parengto patalpų atidalijimo projektinio pasiūlymo teismui nepateikė, o ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, visų savininkų interesus, nes mažiausiai pažeidė jų teises, patalpas būtų galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą, nustatė, kad atsakovai, vadovaudamiesi 2002 m. vasario 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, savavališkai pertvara atitvėrė patalpas, jų pateikiamame plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, toks dokumentas negalėjo būti pagrindas atsitverti patalpas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 20 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad ginčo pastato bendras plotas neregistruotas, o nurodytas bendras plotas netikslus; pastato užstatymo plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, yra 3074 kv. m. Kolegija sprendė, kad nebuvo pagrindo teigti, jog teismo atidalytas pastatas ginčo šalims atitiko bendraturčių dalis nuosavybėje; priešingai nuosavybės teisių atidalijimas pagal ieškovų pateiktą projektą keitė bendraturčių turimų nuosavybės dalių proporcijas (ieškovų pateiktas patalpų atidalijimo projektas nepatvirtino, jog atidalijimas atitiko šalių turimas dalis nuosavybėje).

Kolegijos teigimu, byloje buvo atidalytas ginčo pastatas, kurio plotas neatitiko Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti. Dėl to kolegija ieškovų pateiktą atidalijimo būdą pripažino neleistinu ir neatitinkančiu CK 4.80 straipsnio bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kolegija dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą nurodė, kad ginčo pastatas nebaigtas statyti (registruotas baigtumas 47 procentai), byloje nebuvo pakankamai įrodymų, jog pertvara įrengta savavališkai, todėl, nesant galimybės atidalyti ginčo nuosavybės dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą planą, nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias pastato plotų skaičiavimą, nepagrįstai sutapatino pastato bendrą plotą su užstatytu plotu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų pasiūlytas patalpų atidalijimo projektas neatitiko esamo pastato ploto. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 310 patvirtinto Reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 21 punktu, statinio užstatytas plotas ir bendrasis plotas yra du skirtingi skaičiavimai. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ginčo pastato bendrasis, bet ne užstatytas plotas, todėl kasatorių pateiktame atidalijimo projekte ir Registrų centro atliktuose skaičiavimuose nurodytas bendrasis pastato plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodyto užstatyto ploto. Teismas, atmesdamas reikalavimą atidalyti pastato dalis, netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį, nesivadovavo Nekilnojamojo turto registre nurodytais ginčo pastato duomenimis, kuriuose bendras pastato plotas nurodytas 3040,90 kv. m. Pagal analogiją taikant teismų praktiką, nustatant buto savininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsižvelgiama į buto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto, kuris apskaičiuojamas pagal nurodyto Reglamento STR 1.14.01:1999 13 punkte nustatytas taisykles, santykį, todėl pagal CK 4.82 straipsnį, atidalijant negyvenamąjį pastatą, turėtų būti dalijamas bendras plotas.

Dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad kasatoriai neįrodė pertvaros savavališko pastatymo fakto, tačiau atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pertvarą pastatė patys pagal 2002 m. vasario 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Be to, atsakovai nepateikė teismui leidimo ir bendraturčių sutikimo statyti pertvarą.

Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad ginčo pastato bendrą 3040,90 kv. m plotą patvirtino 2006 m. birželio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro matavimų byla, atsakovų užsakymu 2008 m. balandžio 2 d. atliktas pastato dalių skaičiavimas, teismo įpareigojimu kasatorių užsakymu atliktas 2010 m. rugsėjo 30 d. pastato dalių skaičiavimas, ieškovų pateiktas UAB „Vertkada“ 2009 m. gruodžio 2 d. parengtas patalpų atidalijimo projektas, o rėmėsi tik atsakovų pateikta išvada, kad negalima nustatyti ginčo pastato ploto.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įrodymų vertinimo, sprendžiant šį klausimą

CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į konkrečią nuosavybę.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad : 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. I. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2011; kt.).

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą, turi patikrinti, ar teikiamas atidalijimo variantas atitinka prieš tai išdėstytus reikalavimus. Tam būtina ištirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nustatė, kad ieškovų siūlytas patalpų atidalijimo projektas atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus; apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog, nesant aiškaus patalpų bendro ploto, atidalijimas negalimas, nes neįmanoma patikrinti, ar prašoma atidalyti nuosavybės dalis (plotas) atitiko prašančiam atidalyti bendraturčiui tenkančią nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šis teismas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, taip pat sprendė, jog, atidalijant iš bendro turto, gali būti vadovaujamasi tik registre užfiksuotais duomenimis, taip pat ir dėl pastato ploto.

Nagrinėjamu atveju byloje teismai nustatė, kad nekilnojamasis daiktas – gamybinis pastatas, kurio dalį prašoma atidalyti, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000 m., kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. lapkričio 25 d. Pastato baigtumo procentas nurodytas 47 procentai, t. y. pastatas nebaigtas statyti. Tarp šį turto vienetą apibūdinančių duomenų, be kitų, nurodyti: plotas bruto – 3154 kv. m ploto, užstatytas plotas – 3074 kv. m. Pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 8, 18 punktus, be nurodytų pastato bruto bei pastato užimto žemės plotų (skaičiuojami 1 kv. m tikslumu), negyvenamųjų pastatų skaičiuojami pagrindinis, pagalbinis ir bendrasis plotai (skaičiuojami 0,01 kv. m tikslumu). Bendrasis negyvenamojo pastato plotas yra pagrindinio (pagrindinės paskirties patalpų) ir pagalbinio (pagalbinės paskirties patalpų) plotų suma (Reglamento 19–21 punktai). Registruojant pastatą bendrasis plotas dėl statybos neužbaigtumo nebuvo įregistruotas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai, taip pat nebaigti statyti statiniai, kurių statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar jį rekonstruoti. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų, nurodytas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimas. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad statinys nebaigtas statyti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas jo bendrasis plotas, nors pats statinys ir nuosavybės teisės į jį registre įregistruoti, negali būti kliūtis vienam ar keliems bendraturčiams atidalyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Statinio plotas, kaip ir kiti geometriniai statinio parametrai, nustatomi kadastriniais matavimais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. gegužės 30 d. buvo atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai, kuriais, be kitų kadastro duomenų, nustatytas atskirų pastatą sudarančių patalpų ir bendrasis pastato plotai. Ieškovų pateiktas atidalijimo projektas iš esmės rėmėsi šių kadastrinių matavimų duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, sprendime vertindamas ieškovų atidalijimo projektą, taip pat rėmėsi nurodytais kadastrinių matavimų duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas savo abejones dėl atidalijimo projekte nurodyto pastato bendrojo ploto tikslumo grindė tuo, kad jis nesutapo su Nekilnojamojo turto registre nurodytu pastato užimtu žemės plotu, nors nedaug, bet skyrėsi nuo 2008 m. kovo 31 d. vieno iš tuomečių bendraturčių V. G. įmonės „Nomera“ iniciatyva atliktame pastato dalių apskaičiavime nurodyto ploto, bei tuo, kad patys ieškovai ieškinyje skirtingai nurodė dalytiną plotą, o atliktais kadastriniais matavimais nustatytų duomenų nevertino ir dėl šio įrodymo visiškai nepasisakė.

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką bei teisinį įrodymų vertinimo reguliavimą, sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, įvertino ne visus įrodymus, neatsižvelgė į jų visetą ir dėl to galėjo padaryti neteisingą išvadą dėl bylai reikšmingų aplinkybių įrodytumo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl 2006 m. gegužės 30 d. atliktų kadastrinių matavimų įrodomosios reikšmės, būtina atsižvelgti ir į 2009 m. rugsėjo 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10 punkte nurodytas kadastro žymas, kuriose minimi 2006 m. gegužės 30 d. kadastro matavimai, ir nustatyti, kokie nauji kadastro duomenys įrašyti į kadastrą, kokie neįrašyti bei dėl kokios priežasties, ir spręsti, ar jie reikšmingi šio ginčo išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dydis (šiuo atveju – plotas) bei tai, ar pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka bendraturčiams tenkančias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra faktinės aplinkybės, kurių pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenustatinėja ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktų. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą materialiosios (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ir proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis) netinkamą taikymą, konstatuoja, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių ir netinkamai pritaikius teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai, ypač jei tai susiję su techninėmis atidalijimo natūra galimybėmis, negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį.

Kadangi reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti pertvarą iš dalies susijęs su ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės baigtimi, tai ši teismo sprendimo dalis taip pat naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai teismo sprendimu proceso šaliai nustatomas įpareigojimas vykdyti teismo sprendimą aktyviais veiksmais, tai, siekiant vykdymo proceso sklandumo, paprastai nustatomas ir jo įvykdymo terminas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 45,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti tiek nurodytų bylinėjimosi išlaidų, tiek ginčo šalių išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis