Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-99/2006

Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Dariaus Stakeliūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui antstoliui D. Stakeliūnui, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB draudimo kompanijai „PZU Baltija“, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybai, dėl žalos atlyginimo ir atsakovo antstolio D. Stakeliūno priešieškinį ieškovei G. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. Š. prašė priteisti jai iš atsakovo antstolio D. Stakeliūno 1835,39 Lt žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2003 m. gegužės 6 d. nutarimą skirti jai 30 Lt baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nepatikrino, ar nutarimą priėmusi institucija pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, todėl nepagrįstai priėmė dokumentą vykdyti, areštavo jos sąskaitą ir nurašė 335,39 Lt (30 Lt baudos ir 305,39 Lt atlyginimo antstoliui). Ieškovė nurodė, kad ji tuo metu dirbo viešojoje įstaigoje „DAL projektai“. Antstolis pažeidė CPK 652 straipsnio reikalavimus ir, neteisėtai nurašydamas pinigus nuo sąskaitos, padarė ieškovei 335,39 Lt turtinę žalą. Be to, ieškovė patyrė 1500 Lt nuostolių, nes turėjo apmokėti advokato paslaugas iki kreipimosi į teismą. Šie nuostoliai taip pat pripažintini turtine žala. Ieškovė taip pat nurodė, kad antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto ji negavo, todėl praleido terminą apskųsti antstolio veiksmus CPK 512 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsakovas antstolis D. Stakeliūnas nurodė kad 2003 m. liepos 2 d. buvo gautas vykdomasis dokumentas ir pradėtas vykdymo procesas, nes, antstoliui pagal CPK 652 straipsnio reikalavimus kreipusis dėl ieškovės darbovietės, jam buvo pranešta, kad skolininkė nedirba. 2004 m. balandžio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl lėšų arešto, kuris buvo nusiųstas skolininkei, patvarkymo ji neskundė. Pagal CPK 661 straipsnio l dalį raginimas įvykdyti sprendimą geruoju šiuo atveju nesiunčiamas.

Priešieškiniu antstolis D. Stakeliūnas prašė priteisti jam iš ieškovės G. Š. 137 Lt žalą. Antstolis reikalavimą grindė tuo, kad, ieškovei kreipusis į teismą dėl antstolio veiksmų, jo draudikas UAB draudimo kompanija „PZU Baltija“, apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę, 137 Lt padidino draudimo įmokos sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei G. Š. 2003 m. gegužės 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 30 Lt bauda pagal ATPK 134 straipsnį. Ant protokolo ir nutarimo skirti baudą yra ieškovės parašai, kad jos teisės išaiškintos ir kad nutarimo nuorašą ji gavo. Protokole nurodyta, kad ieškovė niekur nedirba. 2003 m. liepos 2 d. nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Antstolio 2004 m. balandžio 29 d. patvarkyme dėl lėšų arešto nurodyta, kad areštuojama 335,39 Lt ieškovės lėšų AB „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelėje. Teismas nurodė, kad pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį pažeidėjas turi sumokėti jam paskirtą baudą per 15 dienų. Tais atvejais, kai įstatyme yra nurodyti įvykdymo terminai, pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui nesiunčiamas, priverstinio vykdymo veiksmai pradedami iš karto pasibaigus terminui. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad ieškovė baudos laiku nesumokėjo. Teismas, iš ieškovės pateikto socialinio draudimo pažymėjimo nustatęs, kad ji dirbo, padarė išvadą, kad ji suklaidino protokolą rašiusius pareigūnus, dėl to nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Jokių kliūčių priimti nutarimą vykdyti nebuvo. CPK 651 straipsnyje nėra numatyta, kad antstolis privalo dar kartą patikrinti, skolininkas įsidarbino ar ne. Be to, ieškovė privalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga, pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 644 straipsnis). Kadangi antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto ieškovei buvo išsiųstas jos pačios nurodytu adresu, kuriuo tuo metu ji nebegyveno, tačiau apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė, tai teismas pripažino, kad dokumentas jai buvo įteiktas tinkamai. Teismas taip pat konstatavo, kad skolos, vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlyginimo antstoliui apskaičiavimas yra patvirtintas vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jis neturi atlyginti ieškovei už teisinę pagalbą ir kitų su šia vykdomąja byla susijusių išlaidų bei grąžinti išieškotas sumas. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės G. Š. apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeitė: įpareigojo antstolį D. Stakeliūną sugrąžinti iš depozitinės sąskaitos ieškovei G. Š. 335,39 Lt sumą, nurašytą nuo ieškovės sąskaitos AB Vilniaus banke, priteisė iš antstolio D. Stakeliūno ieškovei 623,70 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolis D. Stakeliūnas, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr.1-8093, kurį išdavė Vilniaus m. VPK, ir priimdamas 2004 m. balandžio 29 d. patvarkymą Nr. 32-2107 „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, nesilaikė CPK 652 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų ir pažeidė ieškovės teises. Teisėjų kolegija nustatė, kad vykdomojoje byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004 m. balandžio 1 d. atsakymas į antstolio 2004 m. kovo 29 d. paklausimą dėl skolininkės G. Š. darbo. Jame nurodyta, kad G. Š. dirba UAB „Iterija“. Tiek administracinės nuobaudos paskyrimo ieškovei metu, tiek antstolio 2004 m. balandžio 29 d. patvarkymo Nr. 32-2107 surašymo metu ieškovė darbo santykių su UAB „Iterija“ nebuvo nutraukusi, ši aplinkybė antstoliui buvo žinoma, todėl antstolio patvarkymas priimtas pažeidžiant CPK 652 straipsnio 2 ir 3 dalis. Teisėjų kolegija pripažino iš dalies nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti jai 1500 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų iki bylos iškėlimo teisme, ir, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, pripažino, kad ieškovės patirta žala yra 623,70 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas antstolis D. Stakeliūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 29 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas nesilaikė CK 1.5 straipsnio nuostatų dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė į teisingą apmokėjimą už darbą.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį D. Stakeliūną grąžinti visą 335,59 Lt sumą, taip pat 30 Lt baudą, kurios skolininkė iki šiol nėra sumokėjusi.

3. Antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, laikydamasis CPK 652 straipsnio reikalavimų, kreipėsi į Vilniaus m. VPK viešosios policijos kelių eismo priežiūros tarnybą, kuri pranešė, kad skolininkės G. Š. darbovietės nerasta. Be to, nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti dėl to, kad ieškovė pati suklaidino protokolą rašiusius pareigūnus. CPK 651 straipsnyje nėra nustatyta, kad antstolis privalo dar kartą patikrinti, ar skolininkas įsidarbino. Teismas taip pat nevertino, kad G. Š. antstolio veiksmų neskundė CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad civilinė atsakomybė nėra taikytina, kai nukentėjusysis pats prisiima riziką arba yra kaltas dėl savo veiksmų. Be to, teismas nenustatė nei antstolio kaltės (CK 6.248 straipsnis), nei priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2957,50 Lt atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. Š. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis procesas nutrauktinas.

Šioje civilinėje byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, tačiau byla buvo iškelta ne pagal skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (CPK 510-513 straipsniai), o pagal ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su antstolio veiksmais, atlyginimo. Tai reiškia, kad šioje byloje ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra turtinis ginčas. Ieškovė prašė priteisti iš antstolio 1835,39 Lt turtinės žalos atlyginimą, antstolis priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 137 Lt žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo antstolį grąžinti nuo ieškovės sąskaitos nurašytą 335,39 Lt sumą ir priteisė ieškovei 623,70 Lt žalos atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš šių aplinkybių matyti, kad ginčijamos sumos dydis kasaciniame teisme yra 959,09 (335,39 + 623,70) Lt.

CPK 341 straipsnyje nustatyti atvejai, kada bylos nagrinėjimas kasacine tvarka yra negalimas. Pagal CPK 341 straipsnio 2 punktą kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų; šis apribojimas netaikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išlaikymo priteisimo, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Ginčas tarp skolininko ir antstolio dėl antstolio veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo nepatenka į nustatytas kategorijas turtinių ginčų, kuriems nėra apribojimų dėl ginčijamos sumos dydžio, t. y. pagal CPK 341 straipsnio 2 punktą yra taikoma bendrosios taisyklės dėl kasacijos negalimumo išimtis. Iš to išplaukia, kad byloje dėl turtinės žalos, padarytos antstolio veiksmais, atlyginimo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) gali būti apskųstas kasacine tvarka tik tokiu atveju, jeigu ginčijama suma yra ne mažesnė nei penki tūkstančiai litų (CPK 341 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje pagal CPK 341 straipsnio 2 punktą kasacija yra negalima, todėl pradėtas kasacinis procesas turi būti nutrauktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 341 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą nutraukti.

Teisėjai Romualdas Čaika

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys