Dėl atidalijimo iš bendro turto

Civilinė byla Nr. 3K-3-101/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.5; 30.9.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., M. B., S. B. ieškinį atsakovei E. K. ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovams M. B., L. B., S. B. dėl atidalijimo iš bendro turto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovai L. B., M. B. ir S. B. prašė atidalyti natūra jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis iš bendro 11,30 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal jų pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypas priklauso: L. B. – 310/1000, M. B. - 310/1000, S. B. - 70/1000, E. K. - 310/1000 dalių. Šiame sklype yra L. B., M. B. gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, sodas ir daržas. Ieškovai pažymėjo, kad šią žemę valdė jų tėvai, jų atidalijimo planas-pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą.

Atsakovė E. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti natūra jai priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro sklypo pagal jos pateiktą atidalijimo planą-projektą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovų pasiūlytu žemės sklypų atidalijimo projektu, nes jai priklausanti žemės sklypo dalis yra suformuota iš atskirų sklypų, nutolusių vienas nuo kito, įsiterpusi tarp ieškovų žemės sklypų dalių. Be to, bendram žemės sklypui tenkantys apribojimai dėl elektros linijų, bendro naudojimo kelio daugiausia patenka į jai siūlomų sklypų dalis, todėl ieškovų pasiūlytas atidalijimo projektas yra ydingas. Pagal jį atidalijus sklypą atsakovei būtų apsunkintas naudojimasis žeme pagal paskirtį, būtų sunku privažiuoti prie sklypų, dėl apribojimų sklypuose ji negalėtų vykdyti jokios veiklos, negalėtų nieko statyti. Atsakovės nuomone, jos siūlomas žemės sklypo atidalijimo projektas labiausiai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimą daiktą padalyti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas turi būti atidalytas pagal ieškovų pateiktą projektą, nes šiame projekte, atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą, suprojektuoti pakankamai taisyklingų ribų, racionaliai išdėstyti, patogūs naudotis žemės sklypai. Teismas nurodė, kad bendraturčiai, naudodamiesi šiame projekte suformuotais sklypais, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir interesų, kiekvienam bendraturčiui tenka dalis bendram žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų – pelkių ir šaltinynų, apribojimų dėl sklype nutiestų žemos ir aukštos įtampos elektros linijų, vidaus kelių. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktas ginčo žemės sklypo atidalijimo projektas neatitinka racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo principų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 12 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs bylos šalių faktinį žemės naudojimą, viso žemės sklypo netaisyklingą išsidėstymą, esančius nepatogumus ir galimybes racionaliai juo naudotis, kiekvieno bendraturčio teises ir teisėtus interesus, atidalijo kiekvienam bendraturčiui jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą žemės atidalijimo projektą. Kolegija pažymėjo, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Byloje nustatyta, jog ieškovai ginčo žemės sklype turi statinius, namų valdas, dalį žemės sklypo yra įdirbę ir naudoja pagal jo paskirtį. Atsakovė žemės sklypo neįdirbo, ji nenurodė, kokiai veiklai vykdyti trukdytų žemės sklypų atidalijimas pagal ieškovų projektą. Rengiant atsakovės pateiktą projektą, nebuvo atsižvelgta į bendraturčių faktinį naudojimąsi žemės sklypu, todėl pirmosios instancijos teismas juo pagrįstai nesirėmė. Argumento, kad, atidalijus žemės sklypą pagal ieškovų projektą, atsakovei atiteko mažesnės vertės žemės sklypai, pagrindu negali būti tenkinamas apeliacinis skundas. Šį argumentą atsakovė nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau juo nebuvo grindžiamas apeliacinis skundas, atsikirtimai į ieškinį pirmosios instancijos teisme ir nepateikta įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 12 d. nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

Teismai nenustatė, ar šalims atidalijami sklypai yra lygiaverčiai, ir todėl nesprendė klausimo dėl kompensacijos už mažesnės vertės sklypą priteisimo. Ieškovei paskyrus mažiausios vertės žemės sklypą ir nepriteisus piniginės kompensacijos, pažeistos jos, kaip bendraturtės, teisės ir teisėti interesai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-1067/2003, kurioje pasisakyta dėl būtinybės nustatyti atidalijamų sklypų vertę.

Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 12 d. nutartį. Ieškovai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-1067/2003 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šia nutartimi išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas skirtingose vietose esančių žemės sklypų atidalijimo klausimai. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl sklypų vertės, apeliaciniame skunde taip pat nebuvo keliamas sklypų skirtingos vertės klausimas, todėl teismai, vadovaudamiesi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo principais, pagrįstai tenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas. Jis paduoda apskrities viršininkui prašymą leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą ir gauna planavimo sąlygas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punktas). Apskrities viršininkas tvirtina žemės planavimo dokumentus. Ieškovai pareiškė ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo geodezinį planą – pasiūlymą (b. l. 103), tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismai išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o geodezinį planą – pasiūlymą prilygino tokiam projektui ir atleido ieškovus nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas priėmė ieškinį, nepareikalavęs pateikti privalomų tokiais atvejais ieškinio priedų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Padaryti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą kasacine tvarka, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini, byla grąžintina nagrinėti pirmąja instancija apylinkės teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnis, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys