A. Š. pagal BK 1981 str., 168 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-697/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16235-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.16.4.1; 2.1.7.5; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š.-G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š.-G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1981 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 168 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, A. Š.-G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Iš A. Š.-G. nukentėjusiojo D. G. naudai priteista 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nuteistosios A. Š.-G. apeliacinį skundą, panaikinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š.-G. nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo. Dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis ir A. Š.-G. išteisinta pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad A. Š.-G. prie kompiuterio informacinės sistemos prisijungė „techninėmis priemonėmis“. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. Š.-G. nusikalstama veika iš BK 1981 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paliekant už šią veiką jai paskirtą 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą nepakeistą. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š.-G. nuteista pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte esančiame kabinete, ant kurio durų buvo skaičiai „302“, tyčia pažeidė ten esančio D. G. kompiuterio informacinės sistemos apsaugos priemonę – kompiuterio įeigos slaptažodį ir taip neteisėtai prisijungė prie kompiuterio informacinės sistemos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, dar kartą išnagrinėjusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, konstatavo, kad A. Š.-G. pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 168 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktos informacijos turinio, jos apimties ir pobūdžio, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. Š.-G. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nukentėjusiojo D. G. duomenys, atsižvelgiant į duomenų turinį, jų rinkimo tikslą, duomenų siuntimo adresatą, nesudaro pagrindo A. Š.-G. veikos pripažinti nusikalstama ir kvalifikuoti ją pagal BK 168 straipsnio 1 dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Š.-G. nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo ir dėl šios dalies priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad kaltinimas A. Š.-G. dėl neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo taip pat nepasitvirtino. Kaip pažymėjo teismas, nors ir nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d. A. Š.-G. prie D. G. darbo kompiuterio prisijungė pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, tačiau šio prisijungimo vienkartinis pobūdis, nurodytas prisijungimo tikslas nerodo išankstinio ir tikslingo siekio rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, po neteisėto prisijungimo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (beveik vieneriems metams), minėta informacija buvo panaudota teikiant ją valstybinėms institucijoms, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtų interesų apsaugą. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad tokie A. Š.-G. veiksmai negali užtraukti jai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

4. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad BK 1981 straipsnio 1 dalies dispozicija iš esmės nereikalauja nurodyti konkrečių techninių priemonių panaudojimo neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos kontekste. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalino įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad A. Š.-G. prie kompiuterio informacinės sistemos prisijungė „techninėmis priemonėmis“.

5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 1981 straipsnio 1 dalis (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes yra bausmę švelninantis ir nuteistosios teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, perkvalifikavo A. Š.-G. nusikalstamą veiką iš BK 1981 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) į BK 1981 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija). Teismas iš naujo išsprendė ir bausmės, paskirtos už šį nusikaltimą, paskyrimo klausimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistosios A. Š.-G. gynėjas advokatas N. Strazdas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžių dalis dėl A. Š.-G. nuteisimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai dėl A. Š.-G. nuteisimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį yra neteisėti ir nepagrįsti, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendruosius baudžiamosios atsakomybės pagrindus, (BK 2 straipsnio 4 dalį) ir BK specialiosios dalies normą, nustatančią atsakomybę už nuteistajai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistosios procesinės teisės į gynybą ir sukliudyta priimti teisingus procesinius sprendimus.

6.2. Šioje baudžiamojoje byloje A. Š.-G. buvo kaltinama trijų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad visų nuteistajai pateiktų kaltinimų formuluotės neatspindėjo inkriminuotų veikų aplinkybių, t. y. kaltinamoji buvo priversta gintis ne tik nuo neaiškių, nekonkrečių, bet ir objektyvios tikrovės neatitinkančių kaltinimų. Teisiamajame posėdyje prokurorės pateiktas ir teismo priimtas prašymas pakeisti dalį kaltinimų BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka sukėlė dar daugiau teisinės sumaišties, dėl to, nors ir pakoregavęs dalį A. Š.-G. pateiktų kaltinimų, pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nuteisdamas ją pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl BK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo ir dėl šios bylos dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nors apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl A. Š.-G. nuteisimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, tačiau keitė šio kaltinimo formuluotes (faktines aplinkybes). Tai darydamas apeliacinės instancijos teismas neišvengė esminių prieštaravimų tarp atskirų nuosprendžio dalių, padarydamas prieštaringas išvadas dėl tų pačių aplinkybių.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo A. Š.-G. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktos informacijos turinio, apimties, t. y. elektroniniuose laiškuose dėstomos informacijos pobūdžio. Šis teismas konstatavo, kad didžioji dalis elektroninių laiškų prieduose pateiktos informacijos yra iš interneto svetainės „Pažintysxxx“, kurioje minėtą informaciją pateikė pats nukentėjusysis D. G., atitinkamai prisiimdamas ir tokios informacijos viešo matymo riziką. Teismas pažymėjo, kad šių priedų turinys leidžia spręsti, jog tai nebuvo nuotraukos, paimtos išimtinai tik iš nukentėjusiojo darbo kompiuterio, kaip suformuluota kaltinime, kadangi pateiktos nuotraukos tiek iš telefono ekrano vaizdinių atitinkamose susirašinėjimo platformose, „Facebook“ paskyrose esančios informacijos fotografija, kuri prieinama viešai, taip pat kompiuterio ekrano vaizdiniai. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. Š.-G. pirmiau minėtą informaciją apie D. G. privatų gyvenimą pagal kaltinime nurodytas aplinkybes rinko neteisėtai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Nepaisydamas nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl informacijos, pateiktos santuokos nutraukimo byloje, gavimo iš viešų šaltinių ir paties padarytų išvadų apie informacijos, pateiktos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, gavimo šaltinius, apeliacinės instancijos teismas kitoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad A. Š.-G. neteisėtai, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie nukentėjusiojo darbo kompiuterio, tokie neteisėti prisijungimo prie informacinės sistemos veiksmai sudarė jai galimybes prieiti prie kompiuteryje esančių duomenų, šiuos duomenis ji persikopijavo ir, radusi itin jautrią D. G. asmeninę informaciją, susijusią su asmens lytiniu gyvenimu, ją panaudojo, t. y. pateikė tiek santuokos nutraukimo procese, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams (nuosprendžio 22 punktas).

6.4. Be to, žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 1981 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika padaroma tik tyčia, paprastai – tiesiogine tyčia. Tačiau skundžiamuose nuosprendžiuose trūksta motyvų dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nurodomo nusikaltimo sudėties požymių, nėra analizuojamas A. Š.-G. tyčios klausimas, jos dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra iš esmės preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad A. Š.-G. prie nukentėjusiajam esą priklausančio kompiuterio prisijungė neteisėtai naudodamasi techninėmis priemonėmis, neišsamiai ir nevienareikšmiškai atskleidė būtinąjį BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos neteisėtumo požymį. Teismo išvados dėl šio požymio yra prieštaringos ir pagrįstos prielaidomis. Analizuojant pirmosios instancijos teismo argumentaciją, lieka neaišku, kokį veikos padarymo būdą nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ar tai, kad kaltinamoji techninėmis priemonėmis pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemonę – kompiuterio įeigos slaptažodį, ar tai, kad pasinaudojo jai žinomu slaptažodžiu.

6.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą (kuriai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas), kad įrenginys, prie kurio kaltinamoji esą neteisėtai prisijungė, buvo ne bendra jungtinė tuometinių sutuoktinių (A. Š.-G. ir D. G.), o asmeninė nukentėjusiojo nuosavybė. Teismas šios išvados niekaip nemotyvavo konkrečiomis bylos aplinkybėmis, neišsiaiškino, kieno lėšomis šis įrenginys įsigytas, ar jis įtrauktas į advokato D. G. naudojamo turto apskaitą. Taip žemesnės instancijos teismai ne tik nukrypo nuo įrodinėjimo dalyko baudžiamojoje byloje, bet ir ėmėsi jiems nebūdingos funkcijos – nuosavybės teisės pripažinimo. Toks teismų procesinis elgesys yra aiškiai nepagrįstas, nes analogiški turto padalijimo ir nuosavybės klausimai yra sprendžiami tebevykstančioje civilinėje byloje dėl kaltinamosios ir nukentėjusiojo santuokos nutraukimo.

6.6. Nors byloje paduotame apeliaciniame skunde nuteistoji A. Š.-G. išdėstė kelias argumentų grupes, kuriomis ji ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, o apeliacinės instancijos teismas patenkino nuteistosios gynėjo prašymus ir pridėjo prie bylos medžiagos pateiktus duomenis (atsakymą iš Valstybinės duomenų inspekcijos ir kt.), tačiau jų nuosprendyje neaptarė ir neįvertino bei padarė tokias pat išvadas, kaip ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas A. Š.-G. veikos kvalifikavimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį motyvus, ne tik įteisino pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pažeidimus, bet ir pats padarė dar daugiau esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6.7. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog įrenginio „Free PC 32GB Portagle PC Windows Sticker“ informacinė apsaugos sistema kaltinime nurodomu laiku ir aplinkybėmis apskritai buvo pažeista, juo labiau neteisėtai. Žemesnės instancijos teismai niekaip nepasisakė ir neįvertino nukentėjusiojo D. G. parodymų apie minėtą įrenginį patikimumo. Nukentėjusiojo parodymai yra vienintelis duomenų šaltinis, kuriuo remdamiesi teismai padarė išvadą apie A. Š.-G. prisijungimo prie minėto įrenginio informacinės sistemos neteisėtumą, laiką, būdą. Būtent nukentėjusiojo parodymais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje padarydamas išvadą, kad nukentėjusysis A. Š.-G. niekada nebuvo atskleidęs savo darbinio kompiuterio slaptažodžio, dėl to ir naudotis juo ji neturėjo jokios galimybės (nuosprendžio 16 punktas). Toliau šiame nuosprendžio punkte apeliacinės instancijos teismas cituoja nukentėjusiojo ir nuteistosios pateiktus galimus kompiuterio slaptažodžio variantus, padarydamas išvadą, kad net keli A. Š.-G. pateikti slaptažodžių variantai nesutapo su nukentėjusiojo nurodytu slaptažodžiu. Vis dėlto jokiais BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti nukentėjusiojo (taip pat ir nuteistosios) pateiktų slaptažodžių variantų nebuvo galimybės, kadangi nukentėjusysis atsisakė kompiuterį pateikti ekspertiniam (specialistų) tyrimui BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tik atlikta išorinė minėto įrenginio apžiūra (BPK 207 straipsnis). Šie duomenys jokios įrodomosios vertės neturėjo, todėl teismai nesirėmė šios apžiūros protokolu. Taigi, byloje nėra duomenų, kad šis įrenginys apskritai yra kompiuteris, turintis standųjį diską. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo D. G. parodymus apie įsilaužimą į šį kompiuterį (laiką, datas), kompiuterio istoriją, poreikį keisti slaptažodį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, vadovavosi būtent niekaip nepatikrintais D. G. parodymais.

6.8. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis atsisakė kompiuterį pateikti tyrimui, motyvuodamas tuo, kad šiame kompiuteryje saugomi jo, kaip praktikuojančio advokato, klientų duomenys. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistosios gynėjas ėmėsi visų įstatymų nustatytų priemonių, kad paneigtų nukentėjusiojo atsisakymo pateikti kompiuterį ekspertiniam tyrimui priežastis (esą advokato kliento duomenų saugumą). Byloje buvo pateiktas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos gautas atsakymas, kad nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. (t. y. nuo, nukentėjusiojo teigimu, įsilaužimo į profesinei veiklai naudojamą kompiuterį, jame buvusios informacijos surinkimo ir nukentėjusiojo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą) Inspekcija negavo iš D. G. pranešimų dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų. Vadovaujantis Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu patvirtintų Rekomendacijų dėl asmens duomenų tvarkymo advokato profesinėje veikloje 5 punktu, apie incidentą, dėl kurio kilo pavojus asmens duomenų saugumui, duomenų valdytojas privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 72 valandas. Tokie D. G. veiksmai teikia pagrindo manyti, kad tikroji atsisakymo perduoti kompiuterį, kurį, kaip teigė nukentėjusysis, jis naudojo profesinėje veikloje, priežastis nėra advokato kliento duomenų apsauga. Nepaneigta prielaida, kad, atsisakydamas pateikti tyrimui kompiuterį, nukentėjusysis bandė išvengti savo paties parodymų patikimumo patikrinimo.

6.9. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo ne tik vyksta santuokos nutraukimo bei turto padalijimo civilinė byla, kurioje proceso šalių interesai yra visiškai priešingi, bet ir buvo bandoma vienas kitam inicijuoti įvairius ikiteisminius procesus. Kasacinės instancijos teismas yra pabrėžęs, kad nustatęs, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, tarp jų ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių sutuoktinių elgesį, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>). Neįvertinęs bylos aplinkybių visumos, nepašalinęs prieštaravimų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, remdamasis nukentėjusiojo parodymais, kurių patikimumas nepatikrintas, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

6.10. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 17–18 punktuose pateikė prielaidas, kad A. Š.-G. turėjo šalia artimą asmenį (liudytoją D. S.), su kuriuo galėjo pasikonsultuoti aktualiais klausimais informacinių technologijų srityje. Tai, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą apie A. Š.-G. neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos. Tačiau aktyviai nukentėjusiojo D. G. palaikoma prielaida apie D. S. galimą dalyvavimą A. Š.-G. inkriminuojamoje veikoje jau buvo atmesta ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad BK 1981 straipsnio 1 dalies dispozicija iš esmės nereikalauja nurodyti konkrečių techninių priemonių panaudojimo neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos kontekste. Šis teismas netgi pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybes, kad nuteistoji jungėsi techninėmis priemonėmis. Taigi, nepavykus įrodyti kaltinime nurodyto inkriminuojamos veikos padarymo būdo, apeliacinės instancijos teismas paprasčiausiai konstatavo, kad veikos padarymo būdas neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui. Tačiau kiekvienoje baudžiamojoje byloje yra įrodinėjama konkreti nusikalstamos veikos sudėtis, kiekvienas jos požymis yra būtinasis. Todėl neįrodytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis reiškia ir neįrodytą asmens kaltumą, nes, nesant bent vieno būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, negalima konstatuoti ir visos nusikaltimo sudėties buvimo.

6.11. Tai, kad, konstatuodamas A. Š.-G. kaltę pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, patvirtina ir samprotavimai apie byloje apklausto specialisto Nerijaus Kondrotavičiaus paaiškinimų vertinimą. Pažymėtina, kad net pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apkaltinamajame nuosprendyje šio specialisto paaiškinimais nesirėmė, kadangi byloje aktualaus įrenginio šis specialistas netyrė. Taigi, šis specialistas pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus apie hipotetinius atvejus, prisijungiant prie hipotetinio kompiuterio. Todėl tokie specialisto paaiškinimai negalėjo būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio 1–3 dalių prasme ir jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

6.12. Atskirai pasakytina apie apeliacinės instancijos teismo atliktą kaltinamosios (nuteistosios) parodymų vertinimą. Visa apeliacinės instancijos teismo argumentacija dėl nuteistosios A. Š.-G. parodymų apibendrintai grindžiama tuo, kad ji neva pati prisipažino prisijungusi prie nukentėjusiojo D. G. kompiuterio informacinės sistemos, o jos veiksmų motyvai įvairiu metu duotuose parodymuose buvo skirtingi, tai esą liudija jų nenuoseklumą ir nepatikimumą. Tačiau, darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu procesiniu statusu A. Š.-G. parodymai buvo duoti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 15 punkte nurodė, kad remiasi A. Š.-G. parodymais, duotais jai pačiai rašant pareiškimą policijos komisariatui, apklausiant (4 t., b. l. 22–23), kitose apklausose (kuriose A. Š.-G. procesinio statuso neįvardija), šiuos parodymus analizuoja ir vertina kaip kaltinamosios pasiteisinimus. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad dalį šių parodymų A. Š.-G. davė kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-26889-20, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (pavyzdžiui, 2020 m. liepos 16 d. apklausa ir kt.). Tokiais parodymais, atsižvelgiant į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį draudimą versti asmenį duoti parodymus prieš save, BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas negalėjo remtis ir negalėjo tokių parodymų laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtai gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, A. Š.-G. nė vienoje apklausoje nebuvo pripažinusi savo veiksmų neteisėtumo.

6.13. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje, pasisakydamas dėl nuteistosios gynėjo baigiamojoje kalboje iškelto galimo veikos mažareikšmiškumo ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateikė iš esmės prieštaraujančius argumentus ir išvadas. Nepaisydamas aptartų išvadų (t. y. kad jokia privati informacija iš D. G. kompiuterio nebuvo pateikta nei civilinę bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismui, nei Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui), apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 22 punkte nurodė, kad kaltinamoji prisijungė prie nukentėjusiojo darbo kompiuterio ir, radusi itin jautrią D. G. asmeninę informaciją, susijusią su asmens lytiniu gyvenimu, ją panaudojo, t. y. pateikė tiek santuokos nutraukimo procese, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, todėl visos byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti mažareikšmiškumo instituto. Tame pačiame nuosprendyje (34 punkte) teismas nurodo, kad vienkartinis prisijungimo pobūdis nerodo apeliantės išankstinio ir tikslingo siekio rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tačiau vėl pakartoja išvadą, kad minėta informacija buvo panaudota teikiant ją valstybės institucijoms. Tačiau abiejų nuosprendžių lyginamoji analizė ir nustatytos įsiteisėjusios teismų išvados rodo, kad minėtoms institucijoms buvo pateikta informacija, surinkta iš kitų (viešų) šaltinių. Tai konstatavo tiek pirmosios instancijos teismas, pakoreguodamas kaltinimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl dalies dėl informacijos rinkimo ir pateikimo civilinei bylai, nagrinėjamai Kauno miesto apylinkės teismo), tiek apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Š.-G. dėl kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį.

6.14. Sutiktina, kad neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos mažareikšmiškumo aspektu kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei toks prisijungimas leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-504/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>). Vis dėlto, kaip minėta, teismų nuosprendžiais nenustatyta, kad kaltinamoji A. Š.-G. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus su D. G. naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis, šių duomenų nepaskleidė nei santuokos nutraukimo byloje, nei Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Be to, abiem atvejais, pateikdama duomenis iš viešų šaltinių, ji veikė teisėtai, siekdama apginti savo pačios ir mažamečių vaikų interesus. Tad, netgi esant apeliacinės instancijos teismo nustatytiems BK 1981 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymiams, teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti A. Š.-G. BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir pripažindami A. Š.-G. kalta pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė kasaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus bei įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Skundžiamuose nuosprendžiuose aiškiai išdėstytos motyvuotos išvados dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, teismų sprendimuose pateikti pakankami motyvai, kodėl teismai kritiškai vertina nuteistosios parodymus. Teismų išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatos, nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistosios A. Š.-G. apeliacinis skundas atmetamas, o apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, pateikta įrodymų analizė ir išvados dėl jų vertinimo bei išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistosios apeliaciniame skunde, pasisakyta pakankamai plačiai, teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, apeliacinio skundo esminius argumentus palygino su byloje surinkta medžiaga, patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumą, atskleidė įrodymų esmę, pateikė įrodymų visumos pakankamai išsamią analizę, motyvuotai pašalino apeliaciniame skunde iškeltas abejones dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, susijusių su A. Š.-G. kaltės konstatavimu ir jos padarytos veikos kvalifikavimu, pagrįstumo.

7.2. Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistoji neturėjo teisinio pagrindo jungtis prie nukentėjusiojo kompiuterio ar prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio. Sutiktina su skundžiamų nuosprendžių išvadomis, kad kompiuteris, prie kurio prisijungė nuteistoji, yra nukentėjusiojo asmeninė nuosavybė, nes tai jo profesinės veiklos įrankis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistoji nežinojo prisijungimo prie kompiuterio duomenų, todėl nagrinėjamu atveju teismai teisingai konstatavo, jog nuteistoji prie nukentėjusiojo kompiuterio prisijungė neteisėtai, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, nes bet koks prisijungimas be teisinio pagrindo ir daikto valdytojo sutikimo laikytinas neteisėtu. Nustatytos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. veikė tyčia. Tokia nuteistosios veika atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiojo kompiuteris nebuvo pateiktas specialistų tyrimui, siekiant nustatyti, kokiomis techninėmis priemonėmis prie jo buvo prisijungta, nesuteikia pagrindo abejoti skundžiamų nuosprendžių pagrįstumu ir teisėtumu. Tiek pats prisijungimo prie kompiuterio faktas, kurio neneigia nuteistoji, tiek prisijungimo neteisėtumas neabejotinai nustatyti bylos įrodymais.

7.3. Nesutiktina su kasacinio skundo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š.-G., neteisėtai prisijungdama prie nukentėjusiojo kompiuterio informacinės sistemos, veikė sąmoningai, kryptingai ir aktyviai: ji pasinaudojo nukentėjusiojo išvykimu iš Lietuvos, jo darbo vietoje neteisėtai, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie D. G. asmeninio darbo kompiuterio, tai sudarė jai galimybes prieiti prie kompiuteryje esančių duomenų ir šiuos duomenis ji persikopijavo. Pažymėtina, kad dėl tokių neteisėtų nuteistosios veiksmų nukentėjusiajam kilo neigiamų pasekmių, šias pasekmes pripažino teismai, iš dalies tenkindami jo civilinį ieškinį. Šios nustatytos aplinkybės (A. Š.-G. tyčinis neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ir jos atliktų veiksmų pobūdis) nagrinėjamu atveju pagrindžia nuteistosios padarytos veikos, nustatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą ir nesuteikia pagrindo taikyti mažareikšmiškumo instituto (BK 37 straipsnio nuostatų).

8. Nukentėjusysis D. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

8.1. Nesutiktina su kasaciniame skunde dėstoma pozicija ir reikalavimu A. Š.-G. nutraukti baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje. Kasaciniame skunde keliami ne teisės taikymo, o fakto klausimai, kurie negali būti kasacijos objektas.

8.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose buvo ignoruotas faktas, kad nusikalstama veika buvo atlikta ne prieš sutuoktinį, o praktikuojantį advokatą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Nuteistoji neturėjo jokio pagrindo kokia nors forma rinkti duomenis apie praktikuojantį advokatą, nors ir jis yra jos sutuoktinis.

8.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neteisėti nuteistosios veiksmai buvo pateisinami neva jos rūpesčiu dėl vaikų saugumo ir gerovės. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis negalima sutikti, nes informacijos apie asmeninį nukentėjusiojo gyvenimą rinkimas iš laikotarpio, kai nuteistoji ir nukentėjusysis ne tik neturėjo bendrų vaikų, bet net nebuvo pažįstami, ir tokios informacijos pateikimas valstybės institucijoms neturi teisėto tikslo, taip pat nėra pateisinami. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistoji ne vieną kartą inicijavo ikiteisminius tyrimus dėl neva buvusio smurto prieš vaikus, jų tvirkinimo, vaikų pornografijos, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad neteisėtas prisijungimas prie kompiuterio bei telefono ir gautos informacijos pateikimas tretiesiems asmenims yra teisėtas, prieštarauja vienas kitam. Nukentėjusiojo vertinimu, neteisėtai prisijungus prie praktikuojančio advokato kompiuterio ir telefono gauta informacija jokia forma negali būti panaudota teisėtai, nes tai prieštarauja ne tik teisės principams, bet ir minėtoms Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Todėl nuteistoji nepagrįstai išteisinta pagal BK 168 straipsnio 1 dalį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistosios A. Š.-G. gynėjo advokato N. Strazdo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022).

11. Nuteistosios A. Š.-G. gynėjo kasaciniame skunde, be kitų argumentų, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

12. Be to, paliekami nenagrinėti nukentėjusiojo D. G. atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti teiginiai dėl nepagrįsto nuteistosios išteisinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, kadangi nei nukentėjusysis, nei prokuroras kasacinio skundo šiuo klausimu nepateikė, o atsiliepimai turi būti pateikiami dėl kasacinio skundo argumentų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino bylos aplinkybių visumos, nepašalino prieštaravimų tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymų, rėmėsi prielaidomis. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę.

15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai pažeidė pirmiau nurodytus BPK reikalavimus. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, kad A. Š.-G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1981 straipsnio 1 dalyje.

17. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir analizavo tiek nuteistosios A. Š.-G., tiek nukentėjusiojo D. G., liudytojų V. M., D. S. parodymus, specialisto N. Kondrotavičiaus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą (Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus, apžiūros protokolus ir kt.). Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai, kuriais grindžiama A. Š.-G. kaltė dėl BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, dar kartą išsamiai išanalizavo visus byloje ištirtus įrodymus ir pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų bei motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. Š.-G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1981 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistosios A. Š.-G. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams ir susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir veikos teisiniu kvalifikavimu. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o teismo išvados yra motyvuotos (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie A. Š.-G. prisijungimo prie jo kompiuterio informacinės sistemos neteisėtumą, laiką, būdą, nepatikrinę jų patikimumo, kadangi nukentėjusysis atsisakė kompiuterį pateikti ekspertiniam (specialistų) tyrimui BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

19.1. Priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai tinkamai išanalizavo ir įvertino nukentėjusiojo D. G. parodymų, duotų viso baudžiamojo proceso metu, turinį ir nuoseklumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir pateikė motyvuotas išvadas dėl šių parodymų patikimumo bei pagrįstai jais rėmėsi, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, teismai nuteistosios kaltę grindė ne tik nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo pagrindinis įrodymų šaltinis, bet ir A. Š.-G. susirašinėjimo su D. G. duomenimis, liudytojų parodymais, specialisto N. Kondrotavičiaus paaiškinimais bei kitais įrodymais, kurie išsamiai aptarti žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose ir kurių visuma patvirtina, kad nuteistoji neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo kompiuterio informacinės sistemos.

19.2. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgzLTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-483-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-483-976/2015">2K-483-976/2015</a>, 2K-71-976/2017, 2K-61-594/2024). Pagal BPK 208 straipsnį, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigą) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-507/2016">2K-191-507/2016</a>, 2K-188-648/2017, 2K-232-976/2019).

19.3. Kaip pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tai, kad kompiuteris „Free PC 32GB Portagle PC Windows Sticker“ Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas ištirti, siekiant nustatyti, kokiomis techninėmis priemonėmis prie jo buvo prisijungta, A. Š.-G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį nešalina, kadangi ji pati iš esmės neneigia, jog buvo prisijungusi ir iš minėto kompiuterio persikopijavo visus failus. Tad pats prisijungimo faktas byloje teismų buvo neabejotinai nustatytas.

20. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas A. Š.-G. kaltę pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi specialisto N. Kondrotavičiaus paaiškinimais, nors byloje aktualaus įrenginio šis specialistas netyrė. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad specialistas N. Kondrotavičius neatliko byloje aktualaus kompiuterio tyrimo. Tačiau BPK nedraudžiama tokio specialisto apklausti teisme. BPK 284 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į teismo posėdį gali būti šaukiamas ir specialistas, nepateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nesutiko perduoti savo kompiuterio specialiajam tyrimui, todėl, siekiant patikrinti jo parodymus apie įsilaužimą į šį kompiuterį (laiką, datas), kompiuterio istoriją, poreikį keisti slaptažodį ir pan., į teismo posėdį buvo iškviestas specialių žinių apie kompiuterinę įrangą turintis asmuo – N. Kondrotavičius, pastarojo paaiškinimus teismas įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios A. Š.-G. gynėjo kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami nuteistosios gynybinę versiją. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąją teisinančius, tiek ir ją kaltinančius įrodymus. Priešingai nei nurodo kasatorius, tai, kad A. Š.-G. davė parodymus apie prisijungimą prie nukentėjusiojo kompiuterio kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-26889-20, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (pavyzdžiui, 2020 m. liepos 16 d. apklausa ir kt.), nėra kliūtis jais remtis kaip įrodymu šioje byloje, nes ji parodymus davė savanoriškai ir tuo metu jai nebuvo pateikti kaltinimai šioje byloje. Be to, skundžiamuose teismų nuosprendžiuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuota, kodėl nesivadovaujama nuteistosios A. Š.-G. parodymais (jie nenuoseklūs, prieštaringi), paneigiant jos versijas, kad ji neteisėtai nebuvo prisijungusi prie nukentėjusiojo kompiuterio informacinės sistemos.

22. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios A. Š.-G. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių. Žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismų sprendimai atitinka BPK 305, 331 straipsnių nuostatas. Teismai nepadarė kasatoriaus nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Dėl BK 1981 straipsnio 1 dalies taikymo

23. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. Š.-G. nepagrįstai nuteisė pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, yra atmestini.

24. Pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Taigi, šiame BK straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė ne už bet kokį, o būtent už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos ar jos dalies. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtumo nustatymo reikalavimas yra susijęs su 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnio ir Direktyvos 2013/40/ES 3 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis kriminalizuoti ne bet kokią, o neteisėtą prieigą prie informacinės sistemos. Vadovaujantis Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio d punktu, neteisėtumas konstatuotinas, kai prieiga prie informacinės sistemos gauta neturint informacinės sistemos (ar jos dalies) savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios sistemos arba kai toks prisijungimas yra neleidžiamas pagal nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>, 2K-27-976/2023). Inkriminuojant nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, būtina nustatyti neteisėtumo požymį, aiškiai nurodant, kuo jis pasireiškė, kodėl asmens veiksmai laikytini neteisėtais, kokius teisės aktus pažeidė, kokių nustatytų draudimų nesilaikė. Neteisėtumas, jei jis siejamas su asmens, neturinčio jokio teisinio pagrindo jungtis prie sistemos ar prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio (pavyzdžiui, duomenų talpyklos, serverio), veiksmais, gali pasireikšti pačiu veikimo būdo neteisėtumu (pvz., neteisėtas prisijungimas prie elektroninių duomenų talpyklos, serverio turinio valdymo sistemos, informacinės sistemos panaudojant programinę įrangą ir pan.).

25. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 1981 straipsnį nustačius, jog prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020).

26. Įvertinusi pirmiau minėtą teismų praktiką, kurioje aiškinamas prisijungimo prie informacinių sistemų neteisėtumas, sistemos suklaidinimo būdai, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai byloje tinkamai nustatė A. Š.-G. inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pagrįstai ją pripažino kalta pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai tinkamai atskleidė nuteistosios padarytos veikos neteisėtumo požymį. Teismai nustatė, kad nuteistoji A. Š.-G. 2019 m. gruodžio 21 d. prisijungė prie nukentėjusiojo D. G. kompiuterio informacinės sistemos. Šios aplinkybės proceso metu neginčijo ir pati nuteistoji. Tačiau savo teisėtumą nevaržomai naudotis minėtu kompiuteriu A. Š.-G. grindė tuo, kad šis kompiuteris yra jos ir tuometinio sutuoktinio D. G. bendra jungtinė nuosavybė ir kad kompiuteryje buvo mokslams skirta medžiaga. Pažymėtina, kad šiuo atveju aptariamo kompiuterio nuosavybės klausimas veikos kvalifikavimui nėra aktualus, nes BK 1981 straipsnio 1 dalyje nustatytu nusikaltimu kėsinamasi ne į nuosavybę, o į elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą. Be to, minėtą nuteistosios iškeltą versiją, kad prie minėto kompiuterio ji prisijungė, siekdama nusikopijuoti mokslams reikalingą medžiagą, teismai motyvuotai atmetė. Teismai taip pat nustatė, kad aptariamas kompiuteris buvo naudojamas nukentėjusiojo kaip advokato profesinėje veikloje ir kad D. G. nuteistajai niekada nebuvo atskleidęs savo darbinio kompiuterio slaptažodžio bei davęs leidimo prisijungti prie jo kompiuterio. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. Š.-G., nežinodama prisijungimo duomenų ir neturėdama teisėto minėto daikto valdytojo sutikimo, prie nukentėjusiojo kompiuterio prisijungė neteisėtai, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones.

27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 1981 straipsnio 1 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius sprendimus.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

28. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti A. Š.-G. BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo teiginiais.

29. BK 37 straipsnyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-52-1214/2025). Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos mažareikšmiškumo aspektu kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei toks prisijungimas leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC01MDcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-507/2016">2K-4-507/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2019">2K-199-648/2019</a>, 2K-27-976/2023).

30. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytus argumentus dėl BK 37 straipsnio taikymo, skundžiamo nuosprendžio 22 punkte išdėstė išsamius motyvus, kodėl nuteistosios A. Š.-G. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, jis nepripažįsta mažareikšme. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistosios padaryta veika negali būti pripažinta mažareikšme. Pažymėtina, kad nusikaltimais elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui yra kėsinamasi į svarbią žmogaus gyvenimo sritį – su privačiais, tarnybiniais, darbo ir kt. santykiais susijusių duomenų apsaugą. Šiuo atveju atsižvelgtina į byloje nustatytą A. Š.-G. veikimą tyčia ir jos viso proceso metu nekitusį bei išlikusį nekritišką požiūrį į savo atliktus neteisėtus veiksmus, į nukentėjusiojo viso proceso metu išreikštą poziciją dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo ir jam teismų nustatytą neturtinę žalą. Įvertinus A. Š.-G. padaryto nesunkaus nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką, nesant aktyvios kaltininkės atgailos, nėra pagrindo teigti, kad veika yra mažareikšmė, dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir A. Š.-G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

31. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl BK 37 straipsnio netaikymo A. Š.-G., atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisingas išvadas ir nenukrypo nuo teismų praktikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios A. Š.-G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis