Baudžiamoji byla Nr. 2K-44-628/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06645-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2; 1.2.17.1.3; 1.2.17.3.3; 2.1.15.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
nuteistiesiems V. K. ir Š. K., jų gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir Š. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko ir nuteistojo G. Š. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – 650 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta V. K. galutinė subendrinta bausmė – 650 MGL (32 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) laikas nuo 2021 m. kovo 3 d. 23.05 val. iki 2021 m. kovo 18 d. (16 dienų), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra 618 MGL (30 900 Eur) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu Š. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir Š. K. paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta Š. K. galutinė subendrinta bausmė – 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Š. K. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) laikas nuo 2021 m. kovo 3 d. 23.05 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 9.00 val. (3 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra 444 MGL (22 200 Eur) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu G. Š. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir G. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, kad G. Š. privalo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atlikti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. ketverių metų, vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant G. Š. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. Y. (D. Y.), tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų V. K., Š. K., G. Š. ir D. Y. valstybės naudai solidariai priteista 254 986 Eur turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendis. Pašalinta iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašant nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), tai, kad organizuota grupė susidėjo ir iš Š. K. ir G. Š..
Nuosprendžio dalis, kuria Š. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), jam paskirta bausmė – 300 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta ir Š. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė 450 MGL dydžio bauda, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis. Š. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Š. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) paskirta 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta Š. K. subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas Š. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 3 d. 23.05 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 9 val. (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir Š. K. paskirta galutinė bausmė 196 MGL (9800 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžio dalis, kuria G. Š. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta ir G. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis. G. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5, 8 punktų nuostatomis, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, kad G. Š. privalo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atlikti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. dvejų metų septynių mėnesių, vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant G. Š. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu.
Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. ((ir D. Y., dėl kurio kasacinis skundas nepaduotas) apeliacinės instancijos teismui iš nustatytų faktinių aplinkybių pašalinus aplinkybę, jog organizuota grupė susidėjo ir iš Š. K. bei G. Š.) nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 3 d. sunkiems nusikaltimams daryti subūrė organizuotą grupę, kuri susidėjo iš D. Y. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto Baltarusijos Respublikoje veikusio asmens ir kurioje kiekvienas narys atliko tam tikrą užduotį, šiai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiksmus, paskirstė vaidmenis, parūpino ryšio priemones (mobiliojo ryšio telefonus ir radijo stoteles), parūpino ryšio slopinimo priemones (ryšio slopintuvą), ryšių paieškos priemones (ryšių ieškiklius), iki 2021 metų kovo 3 d. parengė nusikalstamos veikos planą dėl cigarečių kontrabandos, numatė cigarečių pakrovimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, iškrovimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje vietas, jų realizavimą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais parūpino nusikalstamai veikai daryti reikalingas priemones (didelius maišus, mikroautobusą cigaretėms pervežti), surado patalpas, dėl kurių nuomos Š. K. nurodė sudaryti patalpų nuomos sutartį iš Baltarusijos Respublikos įvežtoms cigaretėms laikyti iki jų realizavimo, ir taip organizavo cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Vykdant nusikalstamos veikos planą, V. K. iki 2021 m. kovo 3 d. 17.28 val. tiksliai nenustatytam asmeniui, veikusiam Baltarusijos Respublikoje, nurodė pakrauti cigaretes į vilkiko „Iveco“ traukiamoje puspriekabėje „Krone“ (registruoto Rusijos Federacijoje) įrengtą slėptuvę, su vairuotoju D. Y. suderino cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką, iš anksto, tiksliai nenustatytu laiku, su G. Š. ir Š. K. susitarė dėl šių pagalbos cigaretes iškraunant iš puspriekabės (duomenys neskelbtini), Kauno r. D. Y., veikdamas su V. K. suburta organizuota grupe, kartu su V. K. ir nenustatytu Baltarusijos Respublikoje veikusiu asmeniu, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku nenustatytam asmeniui, veikusiam Baltarusijos Respublikoje, pakrovus cigaretes į vilkiko „Iveco“ traukiamoje puspriekabėje „Krone“ įrengtą slėptuvę, 2021 m. kovo 3 d. 17.28 val. (D. Y.) vilkiku „Iveco“ su puspriekabe „Krone“ šioje puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje per Medininkų pasienio kontrolės punkto Padvarionių užkardą šį cigarečių krovinį, kurį sudarė 62 440 pakelių cigarečių,,Minsk Super Slims“, 38 520 pakelių cigarečių,,NZ Gold“, 8570 pakelių cigarečių,,Minsk Capital QS“, iš viso 109 530 pakelių cigarečių, klasifikuojamų TARIC 2402 20 subpozicijoje (TARIC 2402 20 90 00 subpozicija), nacionalinis papildomas kodas – X20l, kurio vertė 408 790,40 Eur, įvežė į Lietuvos Respubliką ir jų nepateikė privalomai muitinės kontrolei. 2021 m. kovo 3 d. po 21.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, V. K. su Š. K. automobiliu „Seat Leon“ ir G. Š. automobiliu „Audi A6“ atvyko į iš anksto sutartą vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie bažnyčios, esančios Domeikavoje, Kauno r., ten iš G. Š. automobilio jie paėmė radijo stoteles, ryšių ieškiklius, kitus daiktus, persėdę į V. K. automobilį „Seat Leon“ trise nuvažiavo į degalinę „Circle K“, esančią Kaune, joje V. K. nupirko kelių vinjetę mikroautobusui „Citroen Jumper“, naudojamam cigaretėms pervežti, po to 2021 m. kovo 3 d. 22.03 val. jie trise nuvažiavo į prie degalinės „Stateta“, esančios Ramučiuose, Kauno r., esančią aikštelę, kur vilkike „Iveco“ su puspriekabe „Krone“ jų laukė D. Y.. Vėliau V. K. persėdo į minėto vilkiko kabiną pas D. Y., su pastaruoju nuvažiavo į J. F. priklausančią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno r., o Š. K. kartu su G. Š. V. K. nurodymu automobiliu „Seat Leon“ nuvažiavo į V. K. ir Š. K. namus, esančius Kauno r., ten paliko minėtą automobilį ir, paėmę mikroautobusą „Citroen Jumper“, kartu taip pat nuvažiavo į J. F. priklausančią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, šioje teritorijoje atvažiavus V. K. ir D. Y., V. K. kartu su Š. K. ir G. Š. iš vilkiko puspriekabėje įrengtos slėptuvės į didelius baltus maišus pradėjo iškrauti Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Taip, veikdami organizuota grupe, V. K. organizavo gabenimą, o D. Y. gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 109 530 pakelių cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 408 790,40 Eur, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, šias cigaretes į Lietuvos Respubliką įvežė nepateikę jų muitinės kontrolei.
2. Taip pat V. K., Š. K. bei G. Š. (ir D. Y., dėl kurio kasacinis skundas nepaduotas) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir BK 1992 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, 2021 m. kovo 3 d. nuo 17.28 val. iki 22.30 val., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) (toliau – Taisyklės) 2 punkto 2.1.1., 2.2. papunkčius, kurie nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis (Taisyklių 2.1.1 papunktis) ir kontrabandinius tabako gaminius (Taisyklių 2.2 papunktis); Taisyklių 3 punkto 3.1.2, 3.2.1, 3.4 papunkčius, kurie nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija dešimt pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Taisyklių 3.1.2 papunktis), jeigu jie laiko didesnius į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių kiekius, negu nustatyta šių taisyklių 3.1.2 punkte, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka (Taisyklių 3.2.1 papunktis), gabeno įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta šių taisyklių 3.3 punkte, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 3.4 papunktis), D. Y. vairuojamu vilkiku „Iveco“ su puspriekabe „Krone“ įrengtoje slėptuvėje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 62 440 pakelių cigarečių,,Minsk Super Slims“, 38 520 pakelių cigarečių,,NZ Gold“, 8570 pakelių cigarečių,,Minsk Capital QS“, iš viso 109 530 pakelių cigarečių, klasifikuojamų TARIC 2402 20 subpozicijoje (TARIC 2402 20 90 00 subpozicija), nacionalinis papildomas kodas – X20l, cigarečių vertė 408 790,40 Eur, ir iki 2021 m. kovo 4 d. 1 val. 14 min., turėdami tikslą realizuoti, jas laikė (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, J. F. priklausančioje teritorijoje, kol prekes kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Taip V. K., Š. K., G. Š. ir D. Y., veikdami organizuota grupe, pažeisdami nustatytą tvarką, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
3. Taip pat V. K. ir Š. K. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
II. Kasacinių skundų argumentai
4. Nuteistųjų V. K. ir Š. K. gynėjas advokatas G. Bukauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: V. K. baudžiamąją bylą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 1992 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį ir iš naujo skirti bausmes nuteistiesiems V. K. ir Š. K.; VMI civilinį ieškinį atmesti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, nustatančias bendrininkavimo formą ir bendrininko vaidmenį, o būtent nepagrįstai pripažino, kad V. K. padarė BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką veikdamas organizuota grupe su D. Y. ir nenustatytu asmeniu, kad buvo šios organizuotos grupės organizatorius, šiai organizuotai grupei vadovavo, koordinavo jos narių veiksmus ir t. t. Tokios teismo išvados yra grindžiamos prielaidomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad visi nuteistieji jiems inkriminuotą BK 1992 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai argumentavo organizuotos grupės požymių buvimą nuteistojo V. K. veiksmuose vykdant kontrabandą, nenurodė jokių konkrečių, objektyviais bylos duomenimis pagrįstų jo, kaip organizatoriaus, veiksmų. Iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad Š. K. ir G. Š. veikė kaip organizuotos grupės nariai, ir išteisinus juos dėl kontrabandos, iš nuosprendžio liko neaišku, kokius byloje nustatytus kontrabandos organizavimo veiksmus atliko V. K.. Jo vykimas į Baltarusiją nepatvirtina, kad jis organizavo kontrabandą, be to, byloje nustatyta, kad jis vyko į šunų parodas. Taip pat, nesant jokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. K. atliko šiuos veiksmus, apibūdinančius jo, kaip organizatoriaus, vaidmenį: parengė nusikalstamos veikos planą dėl cigarečių kontrabandos; numatė cigarečių pakrovimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką vietas; tiksliai nenustatytam asmeniui, veikusiam Baltarusijos Respublikoje, nurodė pakrauti cigaretes į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę; su vairuotoju D. Y. suderino cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir kt. Taigi vien tik V. K. ankstesnių kelionių į Baltarusiją faktu ir jo veiksmais pasitinkant jau Lietuvoje esantį krovinį preziumuojama (tačiau nenustatytas nei asmuo, su kuriuo jis Baltarusijoje tariamai bendravo, nei kad su šiuo asmeniu tarėsi atlikti kokius nors su cigarečių kontrabanda susijusius veiksmus), jog jis atliko ir kontrabandos nusikaltimui įvykdyti reikalingus organizacinius veiksmus, kurie nėra įrodyti. Nebuvo paneigti ir V. K. parodymai apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie konkretų krovinio turinį, jo neteisėtą turinį tik numanė. Tuo tarpu, remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, nuteistasis D. Y. su kitais nuteistaisiais kartu veikė tik itin trumpą laikotarpį – kelias valandas, t. y. kol buvo iškraunamos į Lietuvą atgabentos cigaretės. Taigi, teismų išvados, kad V. K. veikė kaip organizatorius, nepagrįstos bylos medžiaga ir paremtos tik prielaidomis, jis neatliko jokių tiesioginių kontrabandos vykdymo veiksmų, o vien paskesni jo veiksmai, neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepagrindžia kontrabandos nusikaltimo sudėties jo veiksmuose.
4.3. Taip pat nuteistiesiems buvo nepagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis vykdant neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes jų tarpusavio ryšių pobūdis yra pernelyg nutolęs nuo organizuotai grupei būdingo pavojingumo ir organizuotumo lygmens. Nei apeliacinės instancijos teismo akcentuojamas ryšys su užsienio piliečiu, nei atitinkamų bendrauti skirtų mobiliųjų programėlių naudojimas, nei vienkartinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymas, ypač atsižvelgiant į byloje nustatytą jo mechanizmą, savo pavojingumo lygiu nėra toks, koks būdingas organizuotai grupei. Byloje nustatyta, kad nuteistieji buvo susiję giminystės, draugystės ryšiais, o bendras veikimas neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis nebuvo ilgalaikis. Nors nuteistieji nusikaltimui įvykdyti panaudojo tam tikras priemones, atliko skirtingas užduotis, tačiau, priešingai nei nurodoma teismo, šių skirtingų užduočių atlikimas, kiekvienam iš bendrininkų realizuojant BK 1992 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, neleidžia teigti, kad asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, be nuteistųjų V. K. ir Š. K. atliktų veiksmų išnuomojant patalpas, kuriose turėjo būti iškrautos ir laikomos cigaretės, daugiau jokių specialių, sudėtingų pasirengimo veiksmų nebuvo atlikta. Priešingai, veikimo schema buvo elementari – Baltarusijos piliečiui atvežus cigaretes kontrabanda į Lietuvos Respubliką, vairuotojas buvo pasitiktas, krovinys perkrautas, jam perkrauti nebuvo pasitelkti svetimi asmenys, siekiant sudėtingesnio, konspiruoto veikimo, atvirkščiai – veikė artimi asmenys, kurie nesuvokė, kad veikia organizuota grupe. Taigi, byloje nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų organizuotos grupės požymių, o teismų išvados apie šią bendrininkavimo formą deklaratyvios. Teismai nepagrįstai pripažino nuteistąjį V. K. šios grupės organizatoriumi, nes jo atlikti veiksmai neatitinka nurodytųjų BK 24 straipsnio 4 dalyje.
4.4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skiriant bausmes nuteistiesiems Š. K. ir V. K., neatitinka baudžiamojo įstatymo turinio. Tai, kad nuteistieji V. K. ir Š. K. neprisipažįsta dėl tam tikrų inkriminuotų veikų aplinkybių (pvz., dėl inkriminuojamos bendrininkavimo formos) ar nesutinka su jų teisiniu vertinimu, nemenkina nei jų prisipažinimo nuoširdumo, nei jų gailėjimosi dėl padarytos veikos fakto. Teismai nustatė, kad nuteistieji pripažino BK 1992 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, o būtent tokia ir yra prisipažinimo, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vienos iš sąlygų esmė. Asmuo neturi sutikti su teisiniu jo veiksmų vertinimu ir toks nesutikimas nepaneigia jo prisipažinimo. Tai, kad Š. K. buvo užkluptas darant nusikaltimą, negali turėti įtakos jo prisipažinimo, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vertinimui. Taigi, bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, atsisakydami pripažinti nuteistųjų V. K. bei Š. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4.5. Teismai netinkamai išsprendė VMI pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai priteisdami iš nuteistųjų solidariai atlyginti 254 986 Eur už tariamai negautas pajamas (akcizo mokesčių suma nuo sulaikytų cigarečių vertės). Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys susijęs su mokestinės prievolės – akcizo mokesčio – nesumokėjimu, todėl, sprendžiant civilinį ieškinį, reikšmingos ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatos. Vis dėlto, nors ieškinyje cituojami įvairūs Akcizų įstatymo straipsniai, tai daroma selektyviai, nutylint šioje byloje svarbų reguliavimą, o pirmosios instancijos teismas išvis nevertino Akcizų įstatymo nuostatų (nors tokią būtinybę gynyba kėlė įrodymų tyrimo bei baigiamųjų kalbų metu) ir dėl šios dalies tenkino nepagrįstą VMI reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta, jog prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Taigi, atvejai, kai akcizo mokestis neišieškomas, apima ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą atvejį, t. y. kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, taip pat f punktą, t. y. kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos abi sąlygos – cigaretės buvo sulaikytos, konfiskuotos bei perduotos valstybės žinion ir sunaikintos. Todėl teismas, spręsdamas VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl negautų pajamų – akcizo mokesčio, privalėjo įvertinti ir vadovautis tiek šiai bylai aktualiomis Akcizų įstatymo atitinkamos redakcijos nuostatomis, tiek Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, iš kurių išplaukia, kad nagrinėjamu atveju, esant pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių ginčo nekyla, – akcizais apmokestintos prekės yra sulaikytos, konfiskuotos ir priimtas sprendimas dėl jų sunaikinimo, – prievolė mokėti akcizus išnyksta. Nustačius, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės – į Lietuvos Respubliką pateko kontrabanda, tačiau buvo sulaikytos, konfiskuotos ir į apyvartą nepateko, tai sudaro pagrindą konstatuoti ne tik tai, kad mokestinė prievolė šiuo atveju pripažintina išnykusia, tačiau ir tai, kad žala nebuvo padaryta, todėl civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. To nepadarius ir iš esmės be jokių argumentų tenkinus civilinį ieškinį, civilinio ieškinio išsprendimas prieštarauja bylai aktualioms Akcizų įstatymo nuostatoms, taigi negali būti laikomas tinkamai išspręstu.
5. Nuteistasis G. Š. kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: pašalinti iš apkaltinamojo nuosprendžio aplinkybę, kad G. Š. nusikaltimą, nurodytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe, pripažinti, kad veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, ir sumažinti paskirtą bausmę; VMI civilinį ieškinį atmesti. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Teismai nepagrįstai pripažino, kad G. Š. BK 1992 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe ir veikdamas su šia grupe atliko padėjėjo vaidmenį. Byloje nėra įrodymų, kad G. Š. tarėsi su V. K. ir Š. K. dėl nusikaltimo darymo; V. K. pasiūlė, o G. Š. tik sutiko iškrauti prekes iš sunkvežimio už sutartą atlygį; ką reikės krauti, G. Š. nežinojo. Jokios nuosprendyje išvardytos techninės priemonės darant nusikaltimą nebuvo naudojamos, G. Š. nepriklausė. Byloje taip pat nustatyta, kad radijo ryšio priemones V. K. naudojo medžioklėje. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus prielaidas ir spėliones, kad G. Š. buvo su V. K. ar kitais asmenimis iš anksto aptarę nusikalstamus veiksmus, suderino veiksmų darymo planą, mechanizmą, kad jam buvo nurodyta užduotis, paskirtas vaidmuo, kad buvo susitarta dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir pan. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jį su V. K. ar kitais asmenimis siejo kokie nors ilgalaikiai ryšiai, kad jie buvo pasidaliję vaidmenimis. Nuteistasis G. Š. neneigė, kad pažinojo V. K. ir Š. K., tačiau D. Y. matė pirmą kartą. Pašalinus organizuotos grupės požymį, G. Š. paskirta bausmė turi būti sumažinta.
5.2. Teismai nepagrįstai tenkino VMI civilinį ieškinį ir solidariai priteisė iš nuteistųjų 254 986 Eur už tariamai negautas pajamas – akcizo mokesčio sumą nuo sulaikytų cigarečių vertės, nors tariama žala atsirado dėl kontrabandos nusikaltimo. Teismai pažeidė BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims, nes netaikė nuteistajam palankesnės Direktyvos 2020/262 nuostatos, kad skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu, todėl akcizo mokestis turėtų būti neskaičiuojamas vien todėl, kad Direktyva įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 13 d., t. y. dar prieš nusikalstamos veikos šioje byloje padarymą – 2021 m. kovo 4 d.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad „Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, nustatanti skolos muitinei išnykimą importo arba eksporto muitu apmokestinamas prekes konfiskavus arba sulaikius ir tuo pat metu arba vėliau jas konfiskavus, yra materialioji, o ne procesinė, todėl galioja tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos“. Ne bet kokia teismų praktika (precedentas) gali būti taikoma baudžiamojoje byloje, o precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose baudžiamosiose bylose, o šiuo atveju specializuoto teismo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – išaiškinimai administracinėse bylose neturi precedento teisės baudžiamosiose bylose ir jomis vadovautis bei grįsti apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje negalima.
5.4. Be to, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta, jog prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Taigi, atvejai, kai akcizo mokestis neišieškomas, apima ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą atvejį, t. y. kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, taip pat f punktą, t. y. kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos abi sąlygos – cigaretės buvo sulaikytos, konfiskuotos bei perduotos valstybės žinion ir sunaikintos. Todėl teismas, spręsdamas VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl negautų pajamų – akcizo mokesčio, privalėjo įvertinti ir vadovautis tiek šiai bylai aktualiomis Akcizų įstatymo atitinkamos redakcijos nuostatomis, tiek Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, t. y. kad nagrinėjamu atveju, esant pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, – akcizais apmokestintos prekės yra sulaikytos, konfiskuotos ir priimtas sprendimas dėl jų sunaikinimo, – prievolė mokėti akcizus (o ne muito ar importo mokesčius) taip pat išnyksta. Taigi šiuo atveju sulaikytos cigaretės nebuvo parduotos Lietuvos rinkoje, suvartotos ar panaudotos, valstybė nepatyrė jokios žalos, susijusios su nesumokėtais akcizais, todėl žala taip pat nebuvo padaryta. Todėl VMI civilinis ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistųjų V. K. ir Š. K. gynėjo advokato G. Bukausko ir nuteistojo G. Š. kasaciniai skundai atmetami.
Dėl organizuotos grupės požymio neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis
7. Nuteistųjų V. K. ir Š. K. gynėjo bei nuteistojo G. Š. kasacinių skundų teiginiai dėl nepagrįsto organizuotos grupės požymio inkriminavimo vykdant nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, atmestini.
8. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės rodo, kad teismai teisingai aiškino minėtas baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatas. Kasacinių skundų teiginiai, neva apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. K. ir Š. K. bei G. Š. jiems inkriminuotą BK 1992 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys abiejų instancijų teismų nustatytoms aplinkybėms, nuosprendžių turiniui ir esmei. Pažymėtina, kad skunduose nurodytus esminius argumentus (susijusius su organizuotumo lygiu, užduočių pasiskirstymu, konkrečiais vaidmenimis ir pan.) išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl organizuotos grupės, vykdant nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagrįstomis ir teisingomis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, atskleidžiančius visų nuteistųjų tarpusavio ryšius, organizuotumo lygį, užduočių pasiskirstymą, kitus organizuotos grupės požymius, V. K., Š. K. ir G. Š. susitarus daryti sunkų nusikaltimą, susijusį su akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, disponavimu – gabenimu ir laikymu (BK 1992 straipsnio 2 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija)).
10. Teismai konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. K. ir Š. K. bei G. Š. (taip pat ir D. Y., kuris teismų sprendimų kasacine tvarka neskundžia), veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) Lietuvos Respublikoje ir kiekvienas iš jų, įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, turėjo tam tikrą vaidmenį ir atliko konkrečias užduotis.
11. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamų teismų sprendimuose nurodytų visų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų jas vertinant, pažymi, kad nustatyta tokia BK 1992 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) įtvirtintos nusikalstamos veikos darymo organizuota grupe schema: nuteistajam D. Y. kontrabanda iš Baltarusijos per Lietuvos Respublikos sieną atgabenus vilkiko puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje cigaretes į sutartą vietą (prie degalinės Kauno r.), jį automobiliu „Seat Leon“ pasitiko kiti nuteistieji – V. K., Š. K. ir G. Š.; po to V. K. ir D. Y. vilkiku nuvažiavo į specialiai cigaretėms iškrauti skirtas patalpas (dirbtuves) Kauno r., o Š. K. ir G. Š. minėtu automobiliu „Seat Leon“ grįžo namo, iš namų paėmė mikroautobusą „Citroen Jumper“ ir sugrįžo prie specialiai išnuomotų patalpų (dirbtuvių) Kauno r.; prie minėtų dirbtuvių Š. K. įjungė ryšių slopintuvą ir trise (V. K., Š. K. ir G. Š.) iš vilkiko puspriekabėje įrengtos slėptuvės į didelius baltus maišus pradėjo krauti Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes.
12. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, aktyvesnį vaidmenį šioje organizuotoje grupėje atliko V. K., jis paskirstė užduotis kitiems bendrininkams, koordinavo jų veiksmus, duodavo nurodymus, todėl pagrįstai buvo pripažintas nusikaltimo organizatoriumi; o Š. K. ir G. Š., kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atliko padėjėjų vaidmenis. Taigi, V. K., kaip organizatoriaus, veiksmai pasireiškė tuo, kad jis paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus, paskirstė vaidmenis, parūpino ryšio priemones (mobiliojo ryšio telefonus ir radijo stoteles), parūpino ryšio slopinimo priemones (ryšio slopintuvą), ryšių paieškos priemones (ryšių ieškiklius), parengė nusikalstamos veikos planą, numatė cigarečių iškrovimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje vietas, jų realizavimą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais parūpino nusikalstamai veikai daryti reikalingas priemones (didelius maišus, mikroautobusą cigaretėms pervežti), surado patalpas iš Baltarusijos Respublikos įvežtoms cigaretėms laikyti iki jų realizavimo, o Š. K. ir G. Š., nors tiesiogiai nerealizavo BK 1992 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau atliko veiksmus, palengvinančius nusikalstamos veikos padarymą (padėjėjai): atgabeno autobusiuką „Citroen Jumper“ į cigarečių iškrovimo vietą, naudojo šifruotas ryšio priemones, padėjo iškrauti cigaretes.
13. Akivaizdu, kad visų padarant nusikalstamas veikas dalyvavusių asmenų veikla buvo suderinta iš anksto, papildė viena kitą ir buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti, o kartu ir būtina jam įgyvendinti, nusikaltimas buvo daromas pagal iš anksto parengtą planą. Be šių asmenų pastangų ir indėlio nusikalstamas sumanymas nebūtų įgyvendintas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad veika būtų padaryta, todėl nuteistieji suvokė dalyvaujantys organizuotos grupės veikloje, suprato savo ir kitų bendrininkų vaidmenį joje.
14. Esant šioms aplinkybėms, nuteistųjų V. K. ir Š. K. bei G. Š. bendrininkavimas organizuota grupe ir dalyvavimas jos veikloje nustatytas ir pagrįstas teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais, kiekvieno bendrininko kaltė – tiesioginė tyčia – taip pat nustatyta, atskleistas jų tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl V. K. dalyvavimo padarant kontrabandą organizuota grupe
15. Nuteistojo V. K. gynėjas kasaciniu skundu ginčija jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį teigdamas, kad nuteistojo atlikti veiksmai, neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, nėra susiję su valstybės sienos kirtimu (šių prekių kontrabanda), kurią atliko D. Y., todėl jo veika atitinka tik neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėtį (BK 1992 straipsnis); be to, jis kontrabandos neorganizavo ir nebuvo šios grupės organizatorius. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
16. Pagal BK 199 straipsnį, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Dažni atvejai, kai kontrabandos nusikaltimas padaromas bendrininkaujant, t. y. vieni bendrininkai tiesiogiai gabena prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kiti padeda tai padaryti arba organizuoja tokios veikos padarymą. Todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą pagal BK 199 straipsnį, taip pat yra aktualios ir bendrininkavimo nuostatos.
17. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-133-489/2023). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>).
18. Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. gynėjo kasaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su kontrabandos nusikaltimo sudėties nebuvimu nuteistojo veiksmuose bei organizuotos grupės požymiais, nuteistojo, kaip bendrininko, vaidmeniu padarant nusikalstamą veiką, išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19–32 punktai). Teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria ir jų detaliai nekartoja.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. K. subūrė organizuotą grupę, kuri susidėjo iš nuteistojo D. Y. ir nenustatyto asmens, veikusio Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir kurioje kiekvienas narys atliko tam tikrą užduotį, šiai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiksmus, paskirstė vaidmenis, parūpino ryšio priemones (mobiliojo ryšio telefonus ir radijo stoteles), parūpino ryšio slopinimo priemones (ryšio slopintuvą), ryšių paieškos priemones (ryšių ieškiklius), parengė nusikalstamos veikos planą dėl cigarečių kontrabandos, numatė cigarečių pakrovimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, iškrovimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje vietas, jų realizavimą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais parūpino nusikalstamai veikai daryti reikalingas priemones (didelius maišus, mikroautobusą cigaretėms pervežti), surado patalpas, dėl šių nuomos nuteistajam Š. K. nurodė sudaryti patalpų nuomos sutartį iš Baltarusijos Respublikos įvežtoms cigaretėms laikyti iki jų realizavimo.
20. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika (cigarečių kontrabanda) buvo padaryta pagal kruopščiai parengtą planą, pasitelkiant bendrininkus Baltarusijos Respublikoje, paskirstant jiems užduotis, surandant tinkamas transporto priemones (su slėptuvėmis), iš anksto išnuomojant Lietuvoje patalpas cigaretėms laikyti, užtikrinant cigarečių gabenimo kontrolę, pasirūpinant ryšio priemonėmis bei specialiomis šifruoto bendravimo programėlėmis, taigi jai buvo būdingas didelis organizuotumo lygis, atitinkantis būtent organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, požymius. Šioje byloje nustatytas bendrininkavimo lygmuo buvo akivaizdžiai pavojingesnis ir sudėtingesnis, nei būdinga bendrininkų grupei, nes bendrininkai veikė skirtingose valstybėse, jų ryšiai (su nuteistuoju D. Y.) nebuvo vienkartiniai ir atsitiktiniai, cigarečių pakrovimą atliko dar vienas asmuo kitoje valstybėje. Nors V. K. atlikti veiksmai nėra susiję su fiziniu valstybės sienos kirtimu, tiesioginiu cigarečių gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad jis derino bendrininkų tarpusavio veiksmus, juos organizavo, parengė nusikalstamos veikos padarymo planą, be to, vadovavo kitiems asmenims, nurodydamas, ką jie turi atlikti, todėl suvokė bendrai dalyvaująs padarant nusikaltimą (kontrabandą) ir norėjo taip veikti. Pabrėžtina, kad apie kaltininko tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama ne tik pagal jo subjektyvius pareiškimus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes, nes subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius. Tuo tarpu nuteistojo V. K. nurodomi argumentai, kad jis nežinojo, jog cigaretės atgabentos kontrabanda, jis tik asmens vardu „Aleksandras“ prašymu pasitiko vilkiku atvykusį vairuotoją, jį palydėjo iki cigarečių iškrovimo vietos ir padėjo iškrauti krovinį, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išdėstytų motyvų dėl jam inkriminuotos veikos sudėties buvimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, patvirtinančioms V. K. kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir kodėl jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos, argumentuotos ir nekelia abejonių. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pakankamai detaliai atsakė į esminius nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertino nuteistojo keltą versiją, jog jis neprisidėjo prie kontrabandos padarymo, su nuteistuoju D. Y. susipažino 2018 m. šunų parodoje Baltarusijoje, jų bendravimas buvo epizodinis, ir motyvuotai konstatavo, kad tokia nuteistojo pozicija paneigta bylos įrodymų visuma. Priešingai nuteistojo V. K. teiginiams, jo bendravimas su D. Y. nebuvo vienkartinis. Byloje nustatyta, kad jie bendravo ir iki 2021 m. kovo 3 d. (abonentinių numerių išklotinės), jų telefonuose buvo įdiegta specializuota šifruoto bendravimo programėlė, turinti siunčiamų ir gaunamų pranešimų visapusišką apsaugą, kuri, esant pavojui, duomenis iškart ištrindavo. Taigi, vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėjo nuteistasis, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.
22. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, išvada, kad nuteistasis V. K. jam inkriminuotą kontrabandos nusikaltimą padarė veikdamas organizuota grupe, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veiksmuose nustatyti visi būtinieji bendrininkavimo požymiai, o jo veika kaip organizatoriaus kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
23. Nuteistųjų V. K. ir Š. K. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai privalėjo nustatyti nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTUxMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-511/2022">2K-203-511/2022</a>).
25. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji analogišką klausimą dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinimo jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe kėlė ir savo apeliaciniuose skunduose. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas pateikė detalius motyvus (skundžiamo nuosprendžio 41 ir 47 punktai). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad nors nuteistasis V. K. teigė, jog nuoširdžiai gailisi dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau savo kaltę dėl šios veikos pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino tik tas aplinkybes, kurias patvirtino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios surinkti įrodymai. Nuteistasis V. K. kėlė nepagrįstą ir byloje paneigtą versiją, jog visus veiksmus jis atliko paprašytas pažįstamo asmens vardu „Aleksandras“, organizuotos grupės požymį ir savo vaidmenį joje neigė viso proceso metu. Kitas nuteistasis byloje – Š. K. taip pat neigė savo kaltę veikęs organizuota grupe.
26. Taigi, nors nuteistieji V. K. ir Š. K. neneigė, kad disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau nepripažino padarę šią veiką organizuota grupe, siekė sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą, taip siekdami sušvelninti gresiančią atsakomybę, kritiškai savo veiksmų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką neatitinka pirmiau nurodytų teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų, kad būtų konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo nuteistiesiems V. K. ir Š. K. taikytos tinkamai.
Dėl civilinio ieškinio
27. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai išspręsto Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio, nes, vadovaujantis aktualiomis Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo redakcija) ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktų nuostatomis, prievolė mokėti akcizų mokestį išnyko, kadangi akcizais apmokestintos prekės buvo sulaikytos, konfiskuotos ir priimtas sprendimas dėl jų sunaikinimo. Tokie kasatorių argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
28. Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas nustato, kad eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.
29. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, be kita ko, išaiškinta, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Minėtame prejudiciniame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vadovavosi Direktyva 2008/118/EB, galiojusia iki 2023 m. vasario 12 d., t. y. būtent ir šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šis išaiškinimas yra aktualus nagrinėjant šią bylą. Pažymėtina, kad analogiškas išvadas padarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNzg4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-788/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-788/2023">2K-30-788/2023</a> bei 2K-7-37-648/2023 (konstatuota, kad ieškinys dėl nesumokėto akcizo mokesčio priteisimo yra pagrįstas, nors egzistavo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolos muitinei išnykimo sąlyga).
30. Kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad į Lietuvos nacionalinę teisę 2021 m. gruodžio 31 d. buvo perkelta Tarybos direktyva 2020/262, kuri įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d. ir kurią įgyvendinant Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, jog prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą; taigi, numatytas priešingas reguliavimas dėl akcizo mokesčio išnykimo, pagal Direktyvą 2020/262 skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu ir šios nuostatos turėtų būti taikomos nagrinėjamoje byloje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2023 m. vasario 13 d. (po nusikalstamos veikos padarymo), o nagrinėjamoje byloje prekės (cigaretės) buvo laikomos ir paimtos policijos pareigūnų 2021 m. kovo 4 d., minėta nuostata nagrinėjamoje situacijoje nėra taikoma.
31. VMI pareikštas ieškinys byloje teismų buvo tenkintas pagrįstai, priteisiant iš kaltininkų solidariai atlyginti valstybės negautas pajamas – 254 986 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėto akcizo mokesčio.
32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą, byloje pritaikytos tinkamai, todėl naikinti ar keisti teismų sprendimus kasaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų V. K. ir Š. K. gynėjo advokato G. Bukausko ir nuteistojo G. Š. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Darius Kantaravičius
Sigita Jokimaitė
