Baudžiamoji byla Nr. 2K-9/2011
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.12.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta 2010 m. balandžio 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis ir priimtas dėl G. N. apkaltinamasis nuosprendis: G. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant G. N. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priteista iš G. N. 50 000 Lt A. B. neturtinei žalai atlyginti.
Panaikinta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje G. N. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. B. ir A. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
G. N. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2003 m. gegužės 2 d., apie 17.30 val., Šiaulių r., Sauginių k. ribose, kelio Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė 16,29 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda E2200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), matydamas priekyje ta pačia kryptimi dviračiais važiavusių sportininkų grupę, ties autobusų sustojimo aikštele apsisukinėjančią važiuoti atgal Aukštelkės kryptimi, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, nesulėtino greičio, nesustabdė transporto priemonės, kad nesukliudytų jiems apsisukti; taip, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 punktų (2002 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) reikalavimus, susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį apsisukimo manevrui atlikti įvažiavusia dviratininke N. B., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. N. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 95 straipsnio 3 dalis, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Nuteistasis teigia, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai įvertino jo gyvenamosios ir darbo vietos pasikeitimą, jam išvykus į užsienio valstybę, kaip pasislėpimą nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, nes tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Jo judėjimo laisvė iki 2007 m. kovo 15 d. paieškos paskelbimo nebuvo apribota, baudžiamojoje byloje jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas tik kaip liudytojas 2003 m. gegužės 2 d. ir lapkričio 10 d. Iki paieškos paskelbimo ikiteisminis tyrimas du kartus – 2003 m. gruodžio 4 d. ir 2006 m. rugsėjo 13 d. – buvo nutrauktas, nustačius, kad G. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra duomenų, kad jam būtų pranešta apie 2006 m. sausio 13 d. ir spalio 25 d. atnaujintą ikiteisminį tyrimą. Jis nieko nežinojo ir apie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Z. Paskačimo 2007 m. sausio 17 d. atliktą specialisto išvadą, kuria nustatyta abipusė G. N. ir N. B. kaltė. Tik 2007 m. kovo 15 d. Šiaulių rajono apylinkės prokurorės nutarimu jis pripažintas įtariamuoju pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Kasatorius pažymi, kad 2006 m. pradžioje jis išvyko į Airijos Respublikos Dublino miestą nuolat gyventi ir dirbti, nors ir 2005 m. trumpam išvykdavo į užsienį. Kadangi jis į Airijos Respubliką vykdavo iš Rygos oro uosto, o Lietuvos–Latvijos pasienyje griežta Europos Sąjungos piliečių kontrolė nebuvo atliekama, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazėje jo kirtimo Lietuvos Respublikos sieną faktas nuo 2006 m. sausio 1 d. nebuvo registruotas.
Kasatorius nurodo ir tai, kad užsienyje jis dirbo įmonėse „S. L. L.“, „D. P.“, „P. P. G.“, jam buvo suteiktas socialinio draudimo registracijos numeris PPS(duomenys neskelbtini). Jis gyveno su sugyventine L. D. ir jos dukterimis; pagal 2008 m. gegužės 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jie dvylikai mėnesių išsinuomoję būstą (duomenys neskelbtini), Dubline. Privačių gyvenamųjų patalpų nuomos tarnyba priregistravo G. N. numeriu (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2010 m. kovo 15 d. G. N. Dubline buvo apdraudęs savo ir L. D. civilinę atsakomybę. Jis 2009 m. vasario 25 d. su visa šeima skrido lėktuvu iš Dublino į Rygą, o 2009 m. kovo 4 d. – atgal. 2009 m. sausio 20 d. jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Airijoje dėl paso pakeitimo ir už šią paslaugą sumokėjo konsulinį mokestį. Lietuvos Respublikos ambasada pasą išdavė 2009 m. vasario 18 d. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad užsienyje jis gyveno ir dirbo legaliai, dirbtinai nekeitė išvaizdos, neklastojo asmens dokumentų, naudojo tik savo duomenis.
Kasatoriaus nuomone, liudytojos – jo motinos P. N. 2007 m. vasario 26 d. apklausa negalėjo būti pagrindas skelbti jo paiešką. P. N. nurodė, kad sūnaus nematė jau dvejus metus, nežino, kur jis gyvena, nes su juo susipyko, kai sūnus vedė. Jokių aplinkybių, kad G. N. būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos, ji nenurodė. 2006 m. birželio 16 d. Šiaulių m. II PK Pietinėje policijos nuovadoje pradėta skolininko G. N. paieškos byla Nr. 40-06-086-06 taip pat negalėjo būti pagrindas skelbti paiešką baudžiamojoje byloje, nes nežinoma, dėl kokių priežasčių ji paskelbta, o ir ji buvo atliekama kitoje civilinėje byloje.
Nuteistasis pažymi ir tai, kad teisėsaugos institucijų atstovai jau anksčiau pripažino, jog nėra įrodymų, kad G. N. būtų pasislėpęs. Šiaulių rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo palikimo, 2009 m. liepos 21 d. nutartimi pakeitė to paties teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi G. N. paskirtą suėmimą į užstatą ir dokumento paėmimą. Posėdžio metu Šiaulių rajono apylinkės prokurorė D. Songailienė nurodė, kad nėra patikimų duomenų, jog G. N. žinojo apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą, ir siūlė pakeisti suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teismas 2009 m. liepos 21 d. nutartyje konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas avarijos byloje 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimu buvo antrą kartą nutrauktas, o 2006 m. spalio 25 d. nutarimu atnaujintas ir kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą buvo pranešta G. N. Ši nutartis nebuvo apskųsta.
Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl G. N. slėpimosi grindžia teismo posėdžių metu tiesiogiai neištirtais įrodymais – pažyma dėl skolininko G. N. paieškos, liudytojos P. N. apklausa, duomenimis apie G. N. ištuoką. Nagrinėjant bylą teismuose liudytoja P. N., antstolis T. U., iniciavęs skolininko G. N. paiešką, buvusi sutuoktinė A. N. nebuvo apklausti. Šiaulių apygardos teismas, pagal BPK 242 straipsnį, 320 straipsnio 6 dalį neištyręs minėtų įrodymų, jais remtis apkaltinamajame nuosprendyje negalėjo.
Kasatorius mano, kad, nesant byloje duomenų, jog jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, teismo ar kad būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo penkerių metų senaties terminas, pradėtas skaičiuoti nuo 2003 m. gegužės 2 d., baigėsi 2008 m. gegužės 2 d. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs, jog G. N. išvykdamas gyventi ir dirbti į užsienį pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo, nepagrįstai taikė BK 95 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Įstatymas senaties eigos sustojimą sieja ne su asmens paieška, o su pasislėpimo faktu, kuris patvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga (kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2009). Negali būti laikomas pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo asmuo, kuris pakeitė gyvenamąją vietą dėl vedybų, darbo ar tarnybos ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis su savo faktine šeima išvyko į užsienį dirbti.
Kasatorius nurodo ir tai, kad nagrinėjant bylą civilinis ieškinys ne tik nebuvo įrodytas, bet ir nebuvo galimybių jo išnagrinėti. Neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas nustatė, kad A. B. patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą. Kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti tik neturtinę žalą, tai buvo būtina įvertinti nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, tačiau to nebuvo padaryta, nes A. B. nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, tik vieną kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. V. B. apskritai nebuvo apklausta, ji net nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas dokumentas, susijęs su turtinės ar neturtinės žalos padarymu. V. ir A. B. nedalyvavimas teismo posėdžiuose taip pat kelia abejonių dėl jų dvasinių išgyvenimų pagrįstumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, nesivadovavo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2004 m. kovo 4 d.) 20 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią autoavarijos metu padarytą žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – biuras. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo (kasacinė nutartis Nr. 2K-655/2006). Atsižvelgiant į tai, kad G. N. su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas AEA Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią autoįvykio metu jam galiojo civilinės atsakomybės draudimo apsauga, ši draudimo bendrovė turėjo būti įtraukta į bylą kaip civilinis atsakovas.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas siūlo jį tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teiginiai, jog G. N. sąmoningai slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo avarijos byloje, žinodamas, kad tyrimas nebaigtas, nėra patvirtinti objektyviais ir neginčijamais duomenimis, nepatikrinti teismo posėdyje, išreikalaujant iš atitinkamų tarnybų reikalingos dokumentinės medžiagos, apklausiant artimuosius ir buvusius šeimos narius apie gyvenimo aplinkybes, darbinę veiklą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą esant abejonių, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė esmines aplinkybes ar nepašalino prieštaravimų.
Prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog senaties eigos pertraukimo faktas sietinas ne su asmens paieškos paskelbimu, o su pasislėpimo faktu. Apygardos teismas savo sprendime abejojo G. N. nurodyta išvykimo iš Lietuvos į kitą ES šalį data bei tikslais ir tai traktavo kaip įrodymą, pagrindžiantį jį turėjus tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Tačiau abejonės turi būti vertinamos to asmens, dėl kurio jos kyla, naudai, jeigu jų nepavyksta pašalinti konkrečiais faktiniais duomenimis. Šiuo atveju neatlikus papildomo tyrimo, neišsiaiškinus deklaruotos bei faktinės G. N. buvimo vietos iki išvykimo (byloje užfiksuoti net keturi adresai: T. 1, b. l. 188; T. 2, b. l. 6, 8, 38, 39–41, 89) ir nepatikrinus išvykimo iš Lietuvos aplinkybių negalima kategoriškai teigti, jog pareiškėjas pakeitė gyvenamąją vietą, siekdamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, juolab kad spėjamo išvykimo dieną pareiškėjas nebuvo įtariamasis ar kaltinamasis, o byloje duomenų apie tai, kad eismo įvykio bylos tyrimas dar kartą atnaujintas, apie tai pranešant G. N., iš viso nėra. Ta aplinkybė, kad, anot teisėjų kolegijos, kasatorius galėjo išvykti į Dubliną gyventi ir dirbti anksčiau nei 2006 m. sausio 26 d., ne tik nepatvirtina slapstymosi fakto, bet ir paneigia teismo išvadą, jog išvykdamas jis žinojo, kad tyrimas byloje atnaujintas 2006 m. sausio 13 d., t. y. po trejų metų pertraukos. Prokuroras taip pat pažymi, kad tai, jog 2006 m. birželio 19 d. buvo pradėta respublikinė, bet ne tarptautinė paieška kitoje vykdomojoje civilinėje byloje, t. y. jau po to, kai kasatorius išvyko iš Lietuvos, taip pat nepatvirtina sąmoningo slapstymosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo fakto, nes ir šį kartą jokie įtarimai G. N. nebuvo pareikšti. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo išsireikalauta nė viena iš paieškos bylų, nesiaiškinta, ar paieška buvo skelbta formaliai ar ne, juolab kad prokuroras kreipėsi į teismą, jog G. N. „už akių“ būtų paskirta kardomoji priemonė tik todėl, kad neva kitaip negali įteikti jam įtarimo, nurodydamas nepatvirtintus duomenis, jog, artimųjų teigimu, G. N. išvykęs į užsienį (T. 2, b. l. 42; T. 3, b. l. 91). Taigi esant prieštaravimams apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių juos pašalinti ir tik tuomet nuspręsti, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl senaties eigos tęstinumo bei terminų skaičiavimo pagrįstos ir teisingos. Taip pat spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinimo klausimą apygardos teismas privalėjo išgirsti nukentėjusiųjų argumentus, pagrįstus faktine medžiaga apie patirtus fizinius, moralinius ar dvasinius išgyvenimus, bei išsiaiškinti pačios nukentėjusiosios kaltės laipsnį dėl eismo įvykio ir tik tuomet spręsti šį klausimą. Tai rodo, kad apeliacinis procesas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių įtakos sprendimo turiniui, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
Nuteistojo G. N. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 95 straipsnio 3 dalies taikymo
Abiejų instancijų teismai nustatė, kad G. N. kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo N. B., nes jis, vairuodamas automobilį ir matydamas priekyje ta pačia kryptimi dviračiais važiavusių sportininkų grupę, ties autobusų sustojimo aikštele apsisukinėjančią, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, nesulėtino greičio, nesustabdė transporto priemonės, kad nesukliudytų jiems apsisukti; taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 punktų (2002 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) reikalavimus, susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį apsisukimo manevrui atlikti įvažiavusia dviratininke N. B., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad G. N. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo yra įrodyta, sprendė, kad baudžiamoji byla jam yra nutrauktina pagal BK 95 straipsnio 1 dalies b punktą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – penkeriems metams. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad G. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2006 m. sausio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau apie tai liudytojui G. N. nebuvo pranešta. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. Steponavičiūtės. 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad G. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Liudytojui G. N. nebuvo paskirta jokių įpareigojimų, todėl jis teisėtai išvyko į Airiją, kur apsigyveno ir oficialiai įsidarbino. Prokurorės J. Steponavičiūtės 2007 m. kovo 15 d nutarimu G. N. pripažintas įtariamuoju pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskelbta jo paieška. 2009 m. liepos 20 d. jis sulaikytas Lenkijos Respublikoje pagal Europos arešto orderį ir perduotas Lietuvos Respublikai. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog G. N. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, todėl jam netaikytina BK 95 straipsnio 3 dalies nuostata dėl senaties termino eigos sustojimo.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų A. B. bei V. B. atstovo advokato R. Tamašausko apeliacinius skundus, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių duomenų, jog G. N. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad jau 2006 m. birželio 19 d. G. N. buvo paskelbta paieška dėl vengimo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus paieškos byloje Nr. 40-6-0086-06 dėl lėšų išieškojimo. Apie pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus jis privalėjo žinoti. Tai, kad ši paieška buvo paskelbta civilinėje byloje, nepaneigia G. N. siekio išvengti atsakomybės. Be to, G. N. nurodė, kad į Airiją jis išvyko 2006 m. sausio 26 d., tačiau pagal Šiaulių rajono PK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2007 m. vasario 8 d. informaciją Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazėje G. N. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo faktas nuo 2006 m. sausio 1 d. neregistruotas, o iš G. N. pateiktų dokumentų matyti, kad jau 2006 m. sausio 27 d. jam buvo suteiktas Socialinio draudimo registracijos numeris Airijoje, darbdavio pažymoje nurodyta, kad G. N. įmonėje,,S. L. L.“ dirba nuo 2005 m. gegužės mėn. Dėl to apygardos teismas abejojo G. N. nurodyta išvykimo data ir teiginiais, kad jis nesiekė pasislėpti. Apygardos teismas G. N. gyvenamosios ir darbo vietos pakeitimą išvykstant į užsienio valstybę vertino kaip pasislėpimą nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, todėl taikė BK 95 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl senaties termino eigos sustojimo.
Kasatorius, neginčydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir savo kaltės, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, todėl jam negalėjo būti pritaikyta BK 95 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo pagrindas yra asmens pavojingumo praradimas. BK 95 straipsnyje numatytos sąlygos, kurių visuma suteikia teisę teigti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo tapo nepavojingas: nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos yra praėję šiame straipsnyje numatyti terminai; nusikalstamą veiką padaręs asmuo per įstatyme nustatytą terminą nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; nusikalstamą veiką padaręs asmuo per įstatyme nustatytą terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.
Šioje byloje teismai skirtingai sprendė klausimą, ar nusikalstamą veiką padaręs G. N. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.
Baudžiamajame įstatyme nėra pasislėpimo sąvokos. Teorijoje ši sąvoka aiškinama kaip sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikaltimą, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų arba suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos, ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš bylos duomenų spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą, jog G. N. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, padarė iš esmės remdamasis tuo, kad 2006 m. birželio 19 d. jam buvo paskelbta paieška dėl vengimo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus paieškos byloje Nr. 40-6-0086-06 (teismas sprendė, kad apie pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus jis privalėjo žinoti) ir kad bylos duomenims prieštaravo G. N. aiškinimas, jog jis į Airijos Respubliką išvyko 2006 m. sausio 26 d. (pagal bylos duomenis, jis jau nuo 2005 m. gegužės mėn. dirbo Airijoje). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išvadą, kad G. N. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, susiejo su civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymo procese paskelbta paieška, nes ši byla ir baudžiamoji byla dėl eismo įvykio yra nesusijusios. Be to, įstatymas senaties eigos sustojimą sieja ne su asmens paieška, o su pasislėpimo faktu, kuris patvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga (kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2009). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, neabejotinai patvirtinančių, jog G. N. suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas, ir kad jis į užsienį išvyko, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad G. N. aiškino, jog į Dubliną jis išvyko 2006 m. sausio mėn., nors, pagal bylos duomenis, jis ten dirbo jau nuo 2005 m. gegužės mėn., sprendžiant šį klausimą reikšmės neturi.
Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 2003 m. gegužės 2 d. eismo įvykio, nustačius, kad G. N., kuris buvo apklaustas tik kaip liudytojas, nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; apie priimą nutarimą pranešta G. N. adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (kitiems suinteresuotiems asmenims apie šį nutarimą nepranešta). Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. sausio 13 d. nutarimu, patenkinus nukentėjusiosios V. B. atstovo R. J. skundą, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikintas, apie tai informuotas tik pareiškėjas R. J., išaiškinant jam nutarimo apskundimo tvarką (T. 1, b. l. 113). Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas, nutarime nurodant, kad apie tai informuotinas G. N. adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas R. Tamašauskas (T. 1, b. l. 123, 125). Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. spalio 25 d. nutarimu, patenkinus advokato R. Tamašausko prašymą, panaikintas 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo dėl 2003 m. gegužės 2 d. eismo įvykio nutraukimo, apie tai informuojant tik pareiškėją R. Tamašauską (T. 1, b. l. 154). Taigi apie 2003 m. gruodžio 4 d. ir 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimais nutrauktą ikiteisminį tyrimą G. N. buvo pranešta adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kuriuo gyveno jo buvusi žmona A. N.; apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą G. N. nebuvo pranešta.
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. kovo 15 d. nutarimais G. N. pripažintas įtariamuoju padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskelbta jo paieška (T. 2, b. l. 42, 43). Nutarime dėl paieškos paskelbimo nurodyta, kad G. N. slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (nenurodytas adresas) nerandamas, motinai P. N. jo buvimo vieta nežinoma, su žmona A. N. 2005 m. gruodžio 1 d. išsituokęs, nuo 2006 m. birželio 19 d. jam paskelbta respublikinė paieška dėl vengimo išlaikyti vaikus. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad iš šio nutarimo neaišku, kokiu adresu buvo ieškomas G. N. Pagal bylos duomenis spręstina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apie G. N. paskutinę gyvenamąją vietą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buvo informuoti 2007 m. vasario mėn. (tyrėjo D. Alasausko 2007 m. vasario 13 d. tarnybinis pranešimas (T. 1, b. l. 188)), tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtu adresu gyvenanti jo sugyventinės L. D. motina būtų apklausta siekiant gauti duomenų apie G. N. buvimo vietą.
Byloje yra duomenys, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2003 m. gruodžio 4 d. jis išvyko į užsienį praėjus daugiau kaip metams laiko – 2005 m.; įmonėje,,S. L. L.“ Dubline jis dirbo nuo 2005 m. gegužės mėn. (T. 2, b. l. 117); nuo 2006 m. gegužės dirbo įmonėje „P. P. G.“ Dubline (T. 2, b. l. 119); kartu su L. D. nuomojosi namą Dubline (T. 2, b. l. 144). Taigi nepaneigta aplinkybė, kad G. N. teisėtai išvyko į užsienį būtent darbo tikslais. G. N. dirbo legaliai, veikė viešai savo vardu, gyveno vienoje vietoje – Dubline, nesudarydamas jokių kliūčių, trukdančių nustatyti jo tapatybę. Pažymėtina, kad G. N. Lietuvos Respublikos ambasadoje Dubline 2009 m. sausio 20 d. keitė pasą (T. 3, b. l. 30). Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad G. N. nežinojo, jog atnaujintas ikiteisminis tyrimas eismo įvykio byloje, nes priešingu atveju, t. y. jam žinant apie tyrimo atnaujinimą, tokie aktyvūs jo veiksmai, turint tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, būtų nelogiški.
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis teismų ištirtais duomenimis, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog G. N. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas, negavęs jokių naujų duomenų, negu jų turėjo pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra BK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta aplinkybė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti apylinkės teismo nutartį.
Dėl kitų kasatoriaus argumentų
Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme civilinis ieškinys nebuvo įrodytas ir kad šis teismas nesivadovavo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią autoavarijos metu padarytą žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – biuras, todėl AB „Lietuvos draudimas“, su kuria G. N. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, turėjo būti įtraukta į bylą kaip civilinis atsakovas.
Kadangi pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatęs, kad G. N. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, o Šiaulių rajono apylinkės teismas pagrįstai šią baudžiamąją bylą buvo nutraukęs suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai minėti kasatoriaus argumentai dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio, yra nenagrinėtini. Pagal teismų praktiką, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010). Pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka patraukimo atsakovais klausimai sprendžiami vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Jonas Prapiestis
Viktoras Aidukas
