Baudžiamoji byla Nr. 2K–16/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.6
1.2.19.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutarties.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už septynias nusikalstamas veikas: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. J. paskirta teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimas trejiems metams. Iš A. J. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti pinigai – 58,81 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, būtent:
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153–1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. liepos 29 d., apie 5.16 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš AB,,Trans-Resurs“ vairuotojo S. K. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 29 d. valiutų kursą – 9,40 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio TGA 18430 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigų ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. liepos 29 d., apie 5.35 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš AB „Region Trans Resurs“ vairuotojo I. B. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 29 d. valiutų kursą – 9,40 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Scania R143M“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.26 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš UAB,,Gios“ vairuotojo V. S. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 12 d. valiutų kursą – 9,39 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio MAN 23 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valst Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.34 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš firmos OOO,,Diapazon“ vairuotojo V. N. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 12 d. valiutų kursą – 4,695 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio 95XF430 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 13 d., apie 5.51 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš Rusijos Federacijos vairuotojo K. B. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 13 d. valiutų kursą – 9,54 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio DAF 95.360 ATI (valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153–1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.29 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš UAB,,Čarter“ vairuotojo I. B. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 22 d. valiutų kursą – 4,79 Lt) įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio Scania 420 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valst Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153–1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 23 d., apie 5.06 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš bendrovės,,Charter“ vairuotojo A. S. neteisėtai priėmė 5 JAV dolerius (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 23 d. valiutų kursą – 11,60 Lt), įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Skania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 10 dalį, nes neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką kaip septynis atskirus nusikaltimus. Remdamasis baudžiamosios teisės teorijos nuostatomis ir teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412, 2K-58/2008, 2K-232/2010 ir kt.) dėl nusikalstamos veikos pripažinimo tęstine, A. J. tvirtina, kad jo padaryta veika atitinka visus tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas veikos tęstine, apsiribojo tik vieninteliu motyvu, kad A. J. ėmė pinigus skirtingu laiku ir iš skirtingų asmenų. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo mechanizmą – kad pinigus pateikdavo skirtingi vairuotojai, tačiau tik nuteistojo darbo (pamainos) metu, be to, skirtingi vairuotojai tuo pačiu metu negalėjo duoti pinigų. Taigi kitu metu ar kitu būdu daryti šios veikos nebūtų buvusios galimybės. Be to, atskiruose epizoduose laiko skirtumas tarp veikų yra labai nedidelis, todėl nelaikytina, kad nuteistojo tapatūs veiksmai laiko požiūriu vienas nuo kito buvo nutolę (šį teiginį patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas). Taip pat kasatorius pažymi, kad apsisprendė daryti nusikalstamą veiką – imti pinigus iš vairuotojų – vienintelį kartą, kai vienas iš vairuotojų, niekam nereikalaujant ir neprašant, kartu su dokumentais pateikė pinigų. Byloje nėra duomenų, kad kiekvieną kartą prieš imdamas pinigus A. J. svarstydavo. Bylos filmuota medžiaga įrodo, kad pinigai buvo paimami ir slepiami po kompiuterio klaviatūra arba kėdėje techniškai greitai, o tai rodo šablonišką (mechanišką) veiksmų atlikimą. Nuteistasis A. J. pažymi, kad pinigų ėmimą iš skirtingų vairuotojų darbo (pamainos) metu apėmė vieninga tyčia – tikslas neteisėtai pasipelnyti iš vairuotojų („prisidurti prie algos“). Dėl to tyčios realizavimo laikas šiuo atveju apskritai nereikšmingas. Toliau kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas. Jo nuomone, teismas padarė prieštaringas išvadas, nurodęs, kad vieningos tyčios kasatoriaus veiksmuose nebuvo, tačiau kartu pripažinęs, jog nuteistojo tikslas iš esmės buvo vieningas – neteisėtai pasipelnyti. Kasatorius tvirtina, kad jo veiksmai buvo apimti vieningos tyčios, nes tikslas buvo vieningas – neteisėtai pasipelnyti ir taip pasielgti jis nusprendė vienintelį kartą, vėliau svarstymų nebuvo, nusikalstami veiksmai buvo padaryti analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis. Be to, teismas neteisingai pažymėjo, kad kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į atskirų vairuotojų pinigus, todėl negalima konstatuoti, kad veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios. Piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos objektas yra valstybės tarnyba, o nagrinėjamu atveju – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, todėl iš vairuotojų priimti ir pasisavinti pinigai laikytini iš nusikalstamos veikos gauta nauda. Kasatorius atkreipia ypatingą dėmesį į vieną iš tęstinio nusikaltimo sudedamųjų dalių – vieno sumanymo įgyvendinimą dėl to paties dalyko. Piktnaudžiaudamas einamomis pareigomis, kasatorius iškraipė valstybės tarnybos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, t. y. pažeidė būtent šiuos teisinius gėrius ir saugomas vertybes. Gauti pinigai yra tik piktnaudžiavimo padarinys, bet ne nusikaltimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į atskirų vairuotojų pinigus, neteisinga.
Toliau kasatorius tvirtina, kad, neteisingai kvalifikavę jo neteisėtus veiksmus, teismai atitinkamai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio, pagal kurį kasatorius galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatoriaus manymu, perkvalifikavus septynis atskirus nusikaltimus į vieną veiką, byloje nustatyta situacija atitinka ne tik formalius, bet ir faktinius BK 40 straipsnyje išvardytus kriterijus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismai teisingai konstatavo, jog nuteistasis A. J. įvykdė ne vieną tęstinę, bet septynias atskiras nusikalstamas veikas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant veikos tęstinumo klausimą, labai svarbu atsižvelgti į kaltininko tyčią ir į tai, jog pinigai buvo imami iš skirtingų asmenų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad iš tiesų nuteistasis, piktnaudžiaudamas tarnyba, turtą užvaldė panašiomis aplinkybėmis, toje pačioje vietoje ir atskirais atvejais beveik tuo pačiu metu, tačiau šis turtas priklausė ne vienam savininkui, be to, visų šių nusikalstamų veikų nesiejo vieninga tyčia. Kasatorius iš anksto negalėjo ne tik numatyti, kad jo tarnybos metu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pravažiuojančių automobilių vairuotojai jam mokės tam tikras pinigų sumas, bet ir šių sumų dydžio, nes taip elgdavosi ne kiekvienas valstybės sieną kertantis asmuo. Dėl to kiekvienas neteisėtas pinigų paėmimas įvykdavo spontaniškai, be iš anksto apgalvotos tyčios. Taigi, prokuroro nuomone, nepaisant to, kad padarytos veikos turi panašių bruožų, yra ir kiekvienai iš šių veikų būdingų esminių skirtumų, todėl A. J. padaryti neteisėti veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tokia kvalifikacija atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jų traktuotę teismų praktikoje (kasacinė nutarys Nr. 2K-451/2006, 2K-111/2007, 2K-31/2010, 2K-40/2010, 2K-481/2010).
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo prokuroras teigia, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos turinys atskleistas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-85/2008, kurioje išdėstyta, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Taigi prokuroras daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog kasatorius yra pripažintas kaltu dėl septynių savarankiškų nusikalstamų veikų padarymo, BK 40 straipsnio nuostatos jam netaikytos pagrįstai.
Dėl tęstinės veikos atribojimo nuo realios nusikalstamų veikų sutapties piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atveju (BK 228 straipsnio 1 dalis)
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia) dėl to paties dalyko. Neteisėto turto užvaldymo atveju turtas paprastai grobiamas iš to paties šaltinio, tuo pačiu būdu ir padarant žalą tam pačiam savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/ 2006, 2K-307/2007, 2K-58/2008 ir kt.).
Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Tęstinės veikos padarymo atveju visi atskiri nusikalstamos veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis.
Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija byloje nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 10 dalies – taikymo atvejo. Kolegijos vertinimu, nuteistojo A. J. įvykdytos veikos pagrįstai pripažintos padarytos pakartotinai ir sudarančios realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Bylos duomenimis, A. J. iš viso septynis kartus, pažeisdamas jo, kaip valstybės tarnautojo (VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkto sargybų būrio vyresniojo pasieniečio), veiklą reglamentuojančius teisės aktus, neteisėtai iš skirtingų vairuotojų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, paėmė keturiais atvejais po 100 Rusijos Federacijos rublių, dviem atvejais – po 50 Rusijos Federacijos rublių ir vienu atveju – 5 JAV dolerius.
Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad visi neteisti pinigų paėmimo atvejai buvo įvykdyti labai panašiomis aplinkybėmis, t. y. darbo metu ir darbo vietoje; paimtos pinigų sumos užsienio valiuta buvo panašios (apie 10 Lt); visais atvejais vairuotojai šiuos pinigus perduodavo įdėję į savo pasus, o A. J. šiuos išėmęs iš karto paslėpdavo (po kompiuterio klaviatūra ar įdėdavo į kėdę) ir vėliau, siekdamas pasipelnyti, pasiimdavo. Taigi byloje nustatyti epizodai turi panašumų, tačiau, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti padaryti vieninga tyčia siekiant vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato. Bylos medžiaga patvirtina, kad visais atvejais A. J. tyčia neteisėtai pasiimti pinigus iš vairuotojų kildavo spontaniškai, t. y. tada, kai šie asmenys juos savo valia perduodavo. Be to, ne visi vairuotojai, kirtę valstybės sieną, už greitesnę dokumentų, asmens ir transporto priemonės patikrą duodavo pinigų. Taigi tokiomis aplinkybėmis A. J. nežinojo, kada, kuris vairuojamas ir kiek pinigų jam perduos, todėl savo veiksmais per šiuos septynis pinigų paėmimo kartus nenumatė ir nesiekė vieningo bei aiškiai apibrėžto rezultato.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai tinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas, teisingai vadovavosi teismų praktika dėl veikos pripažinimo tęstine nusikalstama veika, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepakankami pripažinti, jog teismai neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas ir neteisingai išsprendė veikos kvalifikavimo klausimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010).
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu motyvavo tuo, kad šis padarė ne vieną, o septynias nusikalstamas veikas. Šioms išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Kolegija laiko, kad teismai tinkamai argumentavo savo sprendimą neatleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti juos nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius
