Baudžiamoji byla Nr. 2K–19/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1
1.2.23.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutarties.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti O. P. (O. P.), D. R. ir V. M., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
T. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: 2009 m. balandžio 10 d., apie 22.00 val., Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., iš nepažįstamo asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 60 Lt įsigijo 0,436 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią, laikydamas su savimi, nugabeno į B. L. namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė nurodytu adresu iki tol, kol 2009 m. balandžio 15 d. 8.40 val. minėtas kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino buvo rastas bei paimtas kratos metu.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas. Teismai be jokių motyvų netaikė BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 39 straipsnio nuostatų, nors kasatorius visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, be to, nusižengė pirmą kartą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdami bausmę, teismai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nesivadovavo šio straipsnio 3 dalies nuostata dėl bausmės skyrimo vadovaujantis teisingumo principui. Be to, paskirdami 2600 Lt baudą, teismai visiškai neatsižvelgė ir į jo sunkią turtinę padėtį, nes jis yra bedarbis ir su sugyventine turi ką tik gimusį kūdikį. Be to, teismai pasielgė itin neteisingai, netaikydami BK 259 straipsnio 3 dalies ir neatleisdami jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. balandžio 20 d. jis savanoriškai kreipėsi konsultacijos dėl narkotikų vartojimo ir gydymosi nuo jų. T. M. buvo paskirtas ambulatorinis gydymas ir pranešta, kad jis neįrašytas į narkologijos įskaitą. Be to, byloje yra pažyma, kuri patvirtina, kad kasatorius nebuvo gydomas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo T. M. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo motyvai yra identiški apeliacinio skundo motyvams, tačiau kasatorius, nekreipdamas dėmesio į apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, tais pačiais argumentais ginčija šio teismo nutartį. Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra aiškiai pasisakyta, kodėl BK 259 straipsnio 3 dalies taikymas negalimas. Tas pats pasakytina ir dėl BK 39 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Be to, kasatorius ne iki galo cituoja šių straipsnių dispozicijas. Apibendrindamas prokuroras tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje pasisakyta dėl visų analogiškų kasacinio skundo motyvams argumentų. Paskirdami bausmę T. M., teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistojo T. M. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bausmės
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 369 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Išnagrinėjusi nuteistojo T. M. kasacinio skundo argumentus dėl pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirtos 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudos bausmės, teisėjų kolegija nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejų. Pažymėtina ir tai, kad skunde nuteistasis nurodo motyvus, analogiškus apeliaciniame skunde išdėstytiems, ir visiškai ignoruoja apeliacinio teismo išvadas tais pačiais klausimais. Vien dėl šios priežasties kasacinio skundo teiginiai laikytini labiau deklaratyviais, nei pagrįstais teisiniais argumentais.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę. Skirtingai nei skunde nurodo kasatorius, teismai, parinkdami nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, įvertino jo asmenybę, šeiminę situaciją bei jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. teismai atsižvelgė į tai, kad T. M., nors ir jaunas, tačiau niekur nedirba, nesimoko, yra išlaikomas motinos, nuo 14 metų vartoja psichotropines medžiagas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nuoširdus gailėjimasis dėl to bei padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kasatoriaus prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nepagrįstas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, palankiai apibūdinančių nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį – T. M. Be to, skunde tokių aplinkybių nenurodo ir pats kasatorius.
Taip pat, kolegijos vertinimu, byloje nebuvo sąlygų taikyti BK 39 straipsnio nuostatų ir atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Pagal BK 39 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių aplinkybių visumai: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors T. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismai nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti veiką. Be to, BK 39 straipsnio taikymas, net ir esant visoms jo taikymui būtinoms sąlygoms, yra teismo teisė, kurią jis įgyvendina motyvuotai įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti atleistas tik už gaminimą, įgijimą ir laikymą tų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios buvo vartotos ar kurios buvo atiduotos. Bylos duomenimis, T. M. konsultacijos į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kreipėsi jau po to, kai kratos metu jo buvimo vietoje rastos psichotropinės medžiagos iš jo buvo paimtos, taigi BK 259 straipsnio prasme savanoriško kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą pagalbos dėl vartotų draudžiamų medžiagų nebuvo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad T. M. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kreipėsi tik pasikonsultuoti, nors turėjo gana didelę priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog gydymas po pirminio apsilankymo buvo toliau efektyviai tęsiamas.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad prielaidų išvadai, jog teismai padarė skunde nurodytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, nėra. Išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį T. M. paskyrė 2600 Lt baudos bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijos už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis. Laikyti šią bausmę per griežta ir neatitinkančia baudžiamojo įstatymo reikalavimų nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo T. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius
