Baudžiamoji byla Nr. 2K-18/2011
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1.
1.1.7.1.
1.1.8.1.2. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. (P. D.) ir nuteistojo T. D. bei jo gynėjo kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
T. D. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį už narkotinės medžiagos – 0,498 g heroino –neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos – 10,228 g MDMA –neteisėtą įgijimą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jų platinimą laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos – 0,367 g MDMA –neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, neturint tikslo jos parduoti ar kitu būdu platinti, 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 0,498 g heroino neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 10,228 g MDMA neteisėtą įgijimą, turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jų platinimą, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
P. D. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos – 10,595 g MDMA – neteisėtą įgijimą ir laikymą, turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, bei neteisėtą pardavimą trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, iš P. D. konfiskuoti 540 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. D. ir G. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. J., T. D., P. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
T. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį Klaipėdoje, tiksli data ir vieta nenustatyta, sumanė ir parengė nusikalstamos veiklos planą daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotines medžiagas; šioje veikloje dalyvauti sutiko asmuo, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, ir G. J. Bendrininkų grupės nariai susitarė, kad jis, T. D., įsigys narkotinių medžiagų, po to šias medžiagas toliau platins pats arba per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, tieks G. J., o šis platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims. 2008 m. birželio 4 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „P“, po 200 Lt už 1 g įgijo 6,788 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,498 g narkotinės medžiagos – heroino; ją neteisėtai laikė minėtame bute tol, kol tą pačią dieną minėtame bute šią narkotinę medžiagą toliau platinti perdavė asmeniui, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, o pastarasis, vykdydamas susitarimą, nurodytą narkotinę medžiagą 2008 m. birželio 4 d., apie 1.03 val., neteisėtai atgabeno prie kavinės „Blue Angels“, esančios Klaipėdoje, Naujojoje Uosto g. 22, ir po 220–250 Lt už 1 g toliau platinti perdavė G. J.
Be to, T. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d., apie 16.05 val., kavinėje „Arizona“, esančioje prekybos centre „Vyturys“, Klaipėdoje, Laukininkų g. 19, būsimo 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis pirkimo–pardavimo sandorio užtikrinimui iš NVIEM dalyvio anoniminio liudytojo Nr. 5 paėmė 550 Lt ir tą pačią dieną, apie 17.30 val., Klaipėdoje, prie Laukininkų g. 33 namo, perdavė P. D. 540 Lt, sau pasilikdamas 10 Lt; po to jam P. D. nurodė vietą garažų masyve Klaipėdoje, Šilutės pl. 100, kur bus paliktos parduoti skirtos tabletės. Tą pačią dieną, apie 18.00 val., jis – T. D., kartu su NVIEM dalyviu nuvyko į minėtą garažų masyvą, kur NVIEM dalyviui anoniminiam liudytojui Nr. 5 nurodė vietą prie garažo, pažymėto Nr. 603, pasiimti cigarečių pakelį su 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje iš viso buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tai pastarasis ir padarė, po to iš šio kiekio sau pasiėmė 4 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,367 g MDMA. Taip T. D. NVIEM dalyviui anoniminiam liudytojui Nr. 5 pardavė 96 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 10,228 g psichotropinės medžiagos – MDMA.
T. D. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., prie garažų masyvo, esančio Klaipėdoje, Šilutės pl. 100, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš NVIEM dalyviui anoniminiam liudytojui Nr. 5 parduotų 100 vnt. tablečių sau pasiėmė ir taip įgijo 4 vnt. violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje iš viso buvo 0,367 g psichotropinės medžiagos – MDMA; jas laikė ir gabeno automobilyje „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tol, kol tą pačią dieną, apie 18.35 val., šio automobilio apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
P. D. nuteistas už tai, kad iki 2008 m. rugpjūčio 1 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje iš viso buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir jas neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje. 2008 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.30 val., Klaipėdoje, prie Laukininkų g. 33 namo, P. D., būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo– pardavimo sandorio užtikrinimui iš T. D. paėmė 540 Lt ir pastarajam nurodė vietą, garažų masyve Klaipėdoje m., Šilutės pl. 100, prie garažo, pažymėto Nr. 603, iš kur šis turi pasiimti cigarečių pakelį su jame esančiomis minėtomis tabletėmis, tą T. D. su NVIEM dalyviu Nr. 5 ir padarė; taip P. D. neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. D. ir jo gynėjas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutarties dalis ir T. D. veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies už psichotropines medžiagos - MDMA 0,367 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, neturint tikslo parduoti ar kitu būdu platinti, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį; iš BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinės medžiagos – MDMA 10,228 g neteisėtą įgijimą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, bei platinimą į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Kitas teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas ir paskirti T. D. bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatoriai nurodo, kad teismų sprendimų dalys dėl bausmės skyrimo yra keistinos, nes nagrinėjant bylą padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad nors T. D. veika formaliai atitiko nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, tačiau jo elgesį kontroliavo ir iš dalies darė jam įtaką teisėsaugos institucijų pareigūnai, veikdami pagal nusikalstamos veikos imitavimo elgesio modelį, todėl teismas turėjo T. D. veikas kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką ir pagal BK 62 straipsnį skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kasatoriai nurodo, kad T. D. asmenybė, aktyvus bendradarbiavimas su teisėsaugos organais, gyvenimo pokyčiai rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kasatoriai teigia, kad T. D. paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, nes bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kasaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. P. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais, ir nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nevisiškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, t. y. esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. P. D. nurodo, kad kito kaltinamojo T. D. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau teismai šių parodymų keitimo priežasčių neanalizavo ir nuosprendyje nenurodė, kodėl kaltinančius P. D. parodymus pripažino teisingais. Po sulaikymo T. D. teigė, kad nepažįsta P. D., tačiau tą pačią dieną duodamas parodymus teisme nurodė, kad jam P. D. yra žinomas, nors pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus jo nuotrauka buvo pateikta atpažinti tik po penkių dienų. Vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu T. D. nurodė, kad jis P. D. apkalbėjo siekdamas išvengti skolos grąžinimo. Kasatorius teigia, kad neužsiiminėjo narkotinių medžiagų prekyba ir byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie jo neteisėtą veiklą. Kaip esminį BPK pažeidimą kasatorius nurodo tą aplinkybę, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį T. D. iš anoniminio liudytojo už 100 vnt. tablečių su psichotropinėmis medžiagomis avansu paėmė 560 Lt, o T. D. visose apklausose tvirtino, kad paėmė tik 550 Lt.
Atsiliepime į nuteistųjų P. D., T. D. ir jo gynėjo kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. T. D. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti motyvai, kad jo padarytos veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip pasikėsinimas padaryti šias veikas, yra nepagrįsti, nes, prokuroro nuomone, bent vieno iš BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimas sudaro baigtinę nusikaltimo sudėtį ir byloje nėra duomenų, kad pareigūnai, veikę pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, darė įtaką T. D. ir provokavo jį atlikti nusikalstamas veikas. Be to, prokuroras konstatuoja, kad apeliaciniame skunde T. D. neginčijo veikų kvalifikavimo ir šie klausimai nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo, todėl ši kasacinio skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta. Taip pat prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai netaikė nuteistajam BK 62 straipsnio nuostatų, nes nėra visų būtinų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų ir sąlygų. Žemesnių instancijų teismai, prokuroro teigimu, pagrįstai netaikė T. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. P. D. kasaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu, nes neįrodyta, jog padaryta veika, turinti BK 260 straipsnio 1 dalies požymių. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, tuo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroras pažymi, kad P. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus nuteistojo apeliacinio skundo esminius argumentus ir juos palygino su byloje surinkta medžiaga, patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Nuteistųjų P. D., T. D. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.
Dėl P. D. kasacinio skundo apskundimo pagrindo – BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Nuteistasis P. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstus ir baudžiamąją bylą nutraukti. BPK 382 straipsnio 1 punkte yra numatyta galimybė priimti tokios rūšies kasacinės instancijos teismo sprendimą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra tam pagrindo, nes nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinami ir bylą nutraukiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems išteisinimo ar bylos nutraukimo pagrindimas.
Nuteistojo P. D. kasaciniame skunde analizuojami bylos įrodymai, pateikiamas kasatoriaus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytu įrodymų įvertinimu, o kaip kasacinio apskundimo pagrindas nurodytas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Kasaciniame skunde nenurodytos konkrečios BK normos, kurios teismų sprendimuose pritaikytos netinkamai, teisėjų kolegija taip pat nenustatė nei bendrosios, nei specialiosios BK dalių netinkamo pritaikymo, todėl nuteistojo P. D. kasacinis skundas nagrinėjamas tik BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi aspektu.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. P. D. apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai ir motyvai analogiški nurodytiems kasaciniame skunde. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutarties, teismas nuodugniai ištyrė apeliacinio skundo motyvus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti visi apeliacinio skundo argumentai ir motyvuotai atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti ir įvertinti nuteistojo šioje byloje T. D., taip pat kasatoriaus P. D. parodymų nenuoseklumai. Jų parodymai apeliacinės instancijos teismo teisingai vertinami laikantis įrodymų visumos principo.
Kaip esminį BPK pažeidimą kasatorius nurodo tą aplinkybę, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį T. D. iš anoniminio liudytojo už 100 vnt. tablečių su psichotropinėmis medžiagomis avansu paėmė 560 Lt, tuo tarpu T. D. visose apklausose tvirtino, kad paėmė 550 Lt. Teisėjų kolegija tokio prieštaravimo nepripažino esminiu BPK pažeidimu, nes tai nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas dėl slapto sekimo protokolų ir telefoninių pokalbių suvestinių pripažinimo patikimais įrodymais, nes, kasatoriaus nuomone, jų turinys nepatvirtina teismo nuosprendžio išvadų, o apeliacinės instancijos teismas į analogišką apeliacinio skundo argumentą neatsakė. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutarties matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas išsamiai ir nešališkai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendino BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuodugniai ištyrė apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmetė. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų ir motyvų.
Nenagrinėtini kasacinio skundo klausimai - BPK 367 straipsnis
BPK 367 straipsnio 1 dalyje išvardyti proceso dalyviai, kurie turi teisę kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį. Tačiau kasacine tvarka gali būti apskųsti ne visi įsiteisėję teismo nuosprendžiai ir nutartys. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ir nutartys, taip pat apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Be to, kasacine tvarka apskųsti įsitiesėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacine tvarka taip pat neskundžiamos nutartys, kurios nėra išvardytos BPK 318 straipsnio 1 dalyje ir 326 straipsnio 1,5 dalyse.
Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio buvo paduotas, apelianto nuomone, dėl neteisingai paskirtos bausmės. Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmestas.
Kasacinis skundas paduotas dviem klausimais - dėl BK 22 straipsnio 1 dalies netaikymo kvalifikuojant T. D. nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir dėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 54 straipsnio 3 dalies normų netaikymo skiriant bausmę. Iš bylos matyti, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, todėl dėl to klausimo negalima buvo apskųsti įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties kasacine tvarka ir šioje dalyje kasacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.
Dėl kasatorių prašymo taikyti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies normas
Nuteistasis T. D. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, jog T. D. paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę T. D., turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriai nurodo, kad T. D. asmenybė, aktyvus bendradarbiavimas su teisėsaugos organais, gyvenimo pokyčiai rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“
Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirdamas T. D. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo poelgio gailisi, tačiau nėra pakankamo pagrindo ir išimtinių aplinkybių T. D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tyčinę kaltę, į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei ir, įvertinęs šias aplinkybes, skyrė laisvės atėmimo bausmes.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus, juos atmetė ir 2010 m. liepos 15 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad nuteistasis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nebuvo visiškai nuoseklus, keitė savo parodymus, tačiau teismas pakankamai įvertino jo indėlį išaiškinant nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti bausmę, ir konstatavo, kad už sunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas T. D. skyrė minimalias laisvės atėmimo bausmes.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, konstatuoja, kad nėra pagrindo T. D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir žemesnių instancijų teismai pagrįstai jų netaikė.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė, kad skiriant bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. D., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino aplinkybes, susijusias su bausmės paskyrimu nuteistajam, ir motyvuotai atmetė nuteistojo T. D. kasacinį skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų P. D., T. D. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius
Josifas Tomaševičius
