Baudžiamoji byla Nr. 1-466-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05660-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.4; 2.3.6.4.5.2;
2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 1.1.8.14; 2.1.14.2;
2.4.1.2; 2.4.1.3; 2.1.16.2.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,
kaltinamajam Č. K. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu esantis suėmimo vietoje Kauno kalėjime, teistas:
1) Panevėžio apygardos teismo 2001 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą, 13 punktą – paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė;
2) Biržų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį – paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 42 straipsnio 6 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2001 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė;
3) Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį – paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 42 straipsnio 6 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė;
4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. gruodžio 30 d. atlikęs bausmę paleistas iš Marijampolės kalėjimo,
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Č. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 13 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio metu nenustatyti, įsibrovė į A. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties pastatą ir iš jo pagrobė dviratį „Mirage“, 450 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. 450 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais Č. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis Č. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad išėjo iš nakvynės namų, ten buvo labai sunkios sąlygos. Išėjęs iš nakvynės namų jis keliavo daug, kol pateko į policiją dėl šitos bylos. Pirmą kartą pėsčiomis iš Vilniaus iki Kauno nuėjo per 16 val., pakeliui užeidavo į sodybas, paprašydavo maisto. Paskui grįžo atgal į Vilnių, nes buvo palikęs savo tapatybės kortelę su pinigine. Socialinės darbuotojos bandė jį privilioti atgal, bet jam ten per daug slegianti aplinka. Ten, kur jis gyveno, žmonės pardavinėdavo narkotikus. Jis nenorėjo tokioje aplinkoje gyventi, nes matė, kaip žmonės už tokius dalykus sėda į kalėjimą. Kažkada, prieš kokius 25 metus, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje gyveno pas tokį žmogų ir pas jį dirbo pabėgęs iš internato. Galvojo pas tą žmogų eis užsidirbt ir gyventi. Važiuojant su dviračiu užsukdavo į sodybas pas žmones ir paprašydavo kažkokio darbo, gaudavo pavalgyti ir t. t. Būdavo vieni sveikina, kiti išvaro, gyvenimas taip ir ėjo. Atvažiavęs prie tos sodybos, jis iškart atėjo prie gyvenamojo namo. Namo verandos durys buvo atrakintos, jis pro jas įėjo. Namuose nieko nebuvo. Pasibeldė į plastikines duris, niekas durų neatidarė. Suprato, kad nieko nėra namuose. Įėjus į garažą, ten stovėjo sugedęs šaldytuvas. Atidarė šaldytuvą, bet jis buvo tuščias. Kad įeiti į kambarį, ten yra durys su dideliu stiklu. Už to stiklo stovi baltas šaldytuvas. Virtuvės langas buvo atidarytas, bet į patalpą pro langą nesibrovė. Galvojo gal sandėliukuose žmonės maisto prisikaupę ir ėjo žiūrėti. Neturėjo jokio tikslo pas žmones brautis, kažką išlaužti. Verandoje, kurioje stovėjo, ant palangės buvo senas obuolys, galvojo gal žmonės žiemai pasilikę tokių obuolių ir kažkur kitose patalpose ras kažką pavalgyti. Pradėjo eiti aplink pastatus, priėjo prie vieno sandėliuko, iš vieno galo durys buvo atrakintos, jas atidaręs pamatė, kad ten yra šiukšlynas. Nuėjo prie kitų durų, bet pamatė, kad ten kabo spyna. Paėjo toliau, pamatė trečias duris, spynos nebuvo. Sandėliukas, kuriame buvo dviratis, iš lauko žiūrint atrodo kaip lauko virtuvė, jis prie didelio priestato toks mažesnis priestatas, sandėliuko durys buvo uždaros. Buvo tokia sklęstis, ant kurios galima spyną uždėti, bet spynos nebuvo. Į sandėliuką nesilaužė. Jeigu jis ten būtų laužęs ar kažką daręs, tai iškart matytųsi, tai yra pažeidžiamas daiktas. Paprasčiausiai surūdijęs vinis užlenktas, ant jo dedama sklęstis ir turėtų būti ant to vinies pakabinama spyna ir jeigu ta spyna būtų, ją reikėtų kažkaip mechaniškai nuimti, automatiškai būtų pažeidžiamas tas surūdijęs vinis. Kai pamatė, kad spynos nėra, atsidarė duris. Sandėliuke ant žemės buvo šiukšlynas, gale stovėjo karutis. Iškart to dviračio nematė, bet įėjęs pradėjo žiūrėti, gal yra kokių maisto stiklainiukų, galvojo ras kokios uogienės ar obuolių, tik tada pamatė, kad viduje stovi dviratis. Jei būtų buvę žmonės, būtų pirma paprašęs darbo. Leidimo patekti į sandėliuką savininkai jam nedavė. Pamačius dviratį jam šovė į galvą mintis, kad pasikeis dviratį, nes jo dviračio pėdalai sunkiai minasi. Savo dviratį paliko kieme, prie triušių narvelių. Daugiau nieko iš sodybos nepaėmė. Supranta, kad padarė nusikaltimą, bet spynos nelaužė, nes jos ten nebuvo. Pasiėmė dviratį, valgyt nieko nerado ir nuvažiavo su tuo dviračiu toliau. Nuvažiavo pas tą žmogų, kur anksčiau dirbo, pasirodo, kad tas namas nugriautas ir to žmogaus jau nebėra. Pas kitą žmogų paklausė, jis pasakė, kad tas žmogus labai senai miręs. Tada su dviračiu pasuko atgal link (duomenys neskelbtini). Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policija apklausti. Kai išvažiavo iš sodybos jau buvo nebešviesu, dar tamsu nebuvo, bet jau buvo ne šviesu. Važiuojant tuo pačiu dviračiu prie Panevėžio jam susprogo galinė padanga. Nukentėjusioji sako, kad tą dviratį pirko prieš keturis metus. Dviratį paliko stovėti stotelėje, pradėjo stabdyti mašinas, kad nuvežtų jį iki Biržų. Neturėjo pinigų važiuoti autobusu. Iš kitos gatvės pusės atėjo du jaunuoliai. Jis jų paklausė, kada į Panevėžį važiuoja autobusas. Jie sako, kad rašo ant stotelės, bet pamatė, kad ten nėra grafiko. Tada internete pažiūrėjo ir pasakė, kad turėtų būti tas autobusas. Jie jo paklausė, kieno dviratis. Jis pasakė, kad jo, bet jis jį išmeta, nes nereikalingas ir sprogo galinė padanga. Jie paklausė, ar gali dviratį pasiimti. Jis atsakė „pasiimkit, aš jo ant pečių nesinešiu.“ Jis jų paklausė, ar autobuso vairuotojas jį nuvežtų už dyką iki Panevėžio, nes buvo nedidelis atstumas. Vienas iš jų išsitraukė ir davė jam 10 Eur. Jis dviračio nepardavinėjo, neturėjo tikslo jį parduoti ir nesiūlė pirkti, paprasčiausiai atidavė. Važiavo į Biržus, nes ten kažkada gyveno pas tokią moterį. Nuo mažens gyveno kaime, todėl norėjo įsidarbinti pas kažkokį žmogų ir gyventi kaime, tačiau buvo šaltas metas, nebuvo darbo. Jį kalėjimas išauklėjo tiek, kad jis niekada nebepakels prieš jokį žmogų rankos. Dviratį, su kuriuo atvažiavo, atidavė kitas žmogus. Pinigų užsidirbdavo dirbdamas pavienius darbus. Norėjo labai su nukentėjusiąja apie civilinį ieškinį pakalbėti, galėtų darbais atlyginti. Dabar yra atšilęs oras, pas ūkininkus atsiranda darbų. Sutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, ginčo dėl dviračio vertės nėra. Blogai vertina savo elgesį, nesvarbu kaip įvyko, bet neturėjo teisės lįsti ten be žmonių leidimo. Pataisos namuose dirbo 12 metų. Priklausomybių neturi. Pataisos namuose kartais rūkydavo „žolę“, bet išėjęs į laisvę nieko nevartojo nei karto. Jis nukentėjusiajai pasistengtų labai greitai žalą atlyginti, nes jam gaila vaiko, kadangi iš tikrųjų iš jos vaiko dviratį atėmė. Pripažįsta, kad pavogė dviratį, prisipažįsta dėl įsibrovimo į patalpą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaitė kaltinamojo Č. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 30 d. jis iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo buvo paleistas, kur atliko bausmę 25 metus. Išėjęs iš kalėjimo gyveno (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Toje įstaigoje praleido apie mėnesį, po to išėjo. Išėjęs iš įstaigos keliavo po Lietuvą, buvo nuvykęs į Kauną, Panevėžį, Biržus, Marijampolę. Visur ieškojo gyvenamosios vietos ir kad kas nors suteiktų galimybę dirbti bei gauti pinigų maistui. Tikslios dienos neprisimena, tačiau tai galėjo būti vasario mėnuo, iš Vilniaus važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo pagrindiniu keliu, oranžinės spalvos dviračiu, kurį rado laužo krūvoje. Tikslios vietos, iš kur paėmė dviratį, neprisimena, kažkur prie Vilniaus. Važiavo į (duomenys neskelbtini), norėjo nuvykti pas žmogų, pas kurį prieš 25 metus gyveno ir dirbo, todėl norėjo su juo susitikti, prašyti darbo ir nakvynės. Važiuojant pagrindiniu Vilniaus keliu, pasuko į (duomenys neskelbtini), link kaimų. Jo oranžinės spalvos dviratis sunkiai mynėsi, buvo nusidėvėjusios žvaigždės. Važiuojant link kaimo, pastebėjo paskutinę sodybą prieš mišką, todėl pagalvojo, kad sandėliuke ar garaže ras ką nors pavalgyti. Į gyvenamąjį namą nėjo, priėjo tik prie garažo, kurio durys buvo uždarytos, jos buvo be spynos ar kitaip neužrakintos. Atidaręs garažo duris, pastebėjo visokių daiktų, plastmasinių butelių ir stovintį raudonos–juodos spalvos dviratį su bagažine, be galinio purvasargio, be lempučių. Kadangi oranžinis dviratis blogai važiavo, sugalvojo pasikeisti dviratį. Išsivarė dviratį, o oranžinį dviratį įvarė į pastatą ir jį ten paliko, išėjo ir uždarė pastato duris. Pastate maisto nerado, kitų daiktų neėmė. Su nauju dviračiu, jo pavadinimo nežino, važiavo toliau į (duomenys neskelbtini) savivaldybės kaimus, pas minėtą žmogų. Nuvažiavęs pas jį, toje vietoje, kur turėjo būti gyvenamasis namas, prie (duomenys neskelbtini) kranto, nerado sodybos ir gyventojo pas kurį važiavo, todėl važiavo toliau. Apvažiavęs kaimus, su dviračiu išvažiavo į pagrindinį Vilniaus kelią, kur pasuko link Kauno, norėjo važiuoti į Panevėžį. Važiuojant keliu, ties (duomenys neskelbtini) kelio žiedu, jį sustabdė policijos pareigūnai, užsirašė duomenis ir paleido, todėl važiavo toliau. Šiuo dviračiu nuvažiavo iki Panevėžio. Neprisimena, ar kur buvo sustojęs, ar kur nakvojo. Prisimena, kad iš (duomenys neskelbtini) važiavo pro Kauną, Jonavą, Ukmergę, tada pasuko į Panevėžio kelią ir toliau važiavo juo. Neprivažiavus Panevėžio, ties autobusų stotele, netoli buvo šviesoforo reguliuojama sankryža, sprogo dviračio galinis ratas. Dviratį paliko autobusų stotelėje, toliau laukė autobuso. Laukiant apie 20 minučių, iš kitos gatvės pusės į stotelę atėjo du vaikinai, tamsiais rūbais, jauni, buvo sutemę, jų neįsidėmėjo. Pasikalbėjus su jais, pasiūlė dviratį, pasakė, kad važiuoja į Panevėžį. Vaikinai apžiūrėjo dviratį, sutiko paimti, jam davė 10 Eur ir kažkam paskambino, kad dviratį iš stotelės paimtų, o patys kartu su juo autobusu važiavo į Panevėžį, kartu išlipo Panevėžio autobusų stotyje. Vaikinų kontaktų neturi, vardų taip pat nežino. Iš Panevėžio važiavo į Biržus, vėliau į Marijampolę, kur praleido kelias dienas. Jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, dažniausiai miega nakvynės namuose, valgyti gauna prašydamas pas žmones, jokių pajamų negauna, darbų neturi. Šeimos neturi, yra užaugęs (duomenys neskelbtini) vaikų namuose, vėliau perkeltas į (duomenys neskelbtini) esantį internatą. Dėl to, kad pavogė dviratį sutinka pilnai, prisipažįsta, gailisi kad taip pasielgė. Č. K. papildomos apklausos metu 2025 m. kovo 6 d. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vogtu juodos raudonos spalvos dviračiu važiavo į Panevėžį pro Ukmergę. 2025 m. vasario 15 d. vakare, apie 18-19 val., važiuojant keliu Ukmergė–Panevėžys, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, susprogo dviračio galinis ratas, todėl dviratį būtų palikęs autobusų stovėjimo stotelėje. Tačiau iš Šilų kaimo pusės atėjo du vaikinai, kurie autobusu kartu su juo važiavo iki Panevėžio. Jiems atidavė dviratį, o jie davė 10 Eur. Vaikinai dviračio nepasiėmė, o paskambino kažkam, nežino su kuo kalbėjo, ir liepė dviratį paimti. Nematė, kas dviratį pasiėmė, nes jau buvo autobusu išvažiavę į Panevėžį, o dviratį paliko stotelėje (2 t., b. l. 12–14). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Č. K. patvirtino, kad parodymai teisingi.
Be kaltinamojo Č. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Birštono policijos komisariate 2025 m. vasario 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. K. pareiškimą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 13 d. iš jai priklausančios sodybos, ūkinės paskirties medinio pastato, užrakinto pakabinama spyna, dingo juodai raudonos spalvos dviratis, kurio vertė 450 Eur. Turtas nedraustas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, kiemas neaptvertas, signalizacijos nėra. Kas ir kada galėjo pavogti dviratį nežino ir nieko neįtaria (1 t., b. l. 6–17).
Nukentėjusioji A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji apie trejus metus gyvena (duomenys neskelbtini). Sodyba priklauso jai. Kartu gyvena nepilnametis sūnus A. R. ir mažametė dukra Z. K. Maždaug prieš ketverius metus ji sūnui nupirko dviratį. Už jį mokėjo 600 Eur. Dviratis buvo juodai raudonos spalvos, koks jo pavadinimas neatsimena. Kitų individualių dviračio požymių neįsidėmėjusi, žino, kad dviračiui kažkas negerai su bėgiais. Dviratį visada laikė sodyboje esančiame mediniame pastate. Pastatas buvo rakinamas pakabinama maža spyna. 2025 m. vasario 13 d. apie 18.00 val. pastebėjo kieme numestą kažkokį dviratį. Tada nuėjo į savo minėtą medinį pastatą pažiūrėti, ar yra sūnui pirktas dviratis. Atėjusi pamatė, kad ant pastato durų nėra spynos, durys uždarytos. Kai atidarė duris pastebėjo, kad pastate nėra sūnaus dviračio. Spynos prie pastato nerado. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kieno gali būti dviratis, rastas pas ją kieme, nežino. Sūnus tą dviratį padėjo į tą patį medinį ūkinį pastatą, kur buvo laikomas jų dviratis. Dviratis galėjo būti pavogtas laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 13 d., nes paskutinį kartą buvo ūkiniame pastate 2025 m. vasario 10 d., tada dviratis dar buvo. Šiuo metu tokio dviračio rinkos vertė yra 450 Eur. Turtas nedraustas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, kiemas neaptvertas, signalizacijos nėra. Kas ir kada galėjo pavogti dviratį bei palikti kieme kitą dviratį, nežino ir nieko neįtaria. Jai padaryta 450 Eur turtinė žala. Šiuo metu nei dviračio įsigijimo dokumentų nei jo fotonuotraukų neturi. A. K. papildomos apklausos metu 2025 m. vasario 20 d. parodė, kad jai priklausantį pavogtą dviratį „Mirage“ įsigijo prieš ketverius metus Kaune, dviračių parduotuvėje, negali pasakyti kokioje, nes neatsimena. Jokių dviračio pirkimo dokumentų, sąskaitų neturi ir pateikti negali. Kiek prisimena, už dviratį mokėjo 600 Eur, jį pirko nepilnamečiu sūnui. Žiemą jis su dviračiu nevažinėjo, todėl dviratis buvo paliktas ūkiniame pastate. Žala dėl pavogto dviračio nėra atlyginta. Ūkinis pastatas, kuriame buvo laikomas ir iš kurio buvo pavogtas dviratis „Mirage“, buvo užrakintas pakabinama maža spynele (1 t., b. l. 6–17, 37–40, 53–56).
Liudytojas V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Alytaus AVPK Birštono policijos komisariato tyrėjo pareigose. 2025 m. vasario 12 d. dirbo kartu su vyresniuoju patruliu Ž. Š.. Patruliuodami tarnybiniu automobiliu, apie 19.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) vienkiemio dviračiu važiuojantį nepažįstamą asmenį. Šis asmuo sukėlė įtarimą, nutarė jį sustabdyti ir patikrinti. Pradėjus bendrauti, šis prisistatė Č. K.. Jam pasirodė keista, kad Vilniuje gyvenantis asmuo važiuoja dviračiu prie (duomenys neskelbtini), esant 9 laipsniams šalčio lauke. Jis nurodė, kad keliaudamas apsistoja pas pakeleivingus žmones ir pas juos pernakvoja. Pasiteiravus, kur jis važiuoja, asmuo tiksliai neįvardino. Patikrinus jo asmens duomenis registruose, duomenų, kad asmuo būtų paieškomas nenustatė, atkreipė dėmesį, kad asmuo yra teistas. Patikrinus asmenį, pas jį jokių uždraustų daiktų ar įrankių nebuvo. Ant dviračio jis vežėsi krepšį, kuriame buvo jo asmeniniai daiktai, daugiausiai drabužiai. Kadangi asmuo ir toliau atrodė įtartinas, jis tarnybiniu telefonu nufotografavo dviratį ir asmens duomenis, turėdamas tikslą surašyti informacinį pranešimą vadovybei apie patikrintą įtartiną asmenį. Kadangi asmuo paieškomas nebuvo, jokio pažeidimo neįvykdė, jį paleido, asmuo nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. 2025 m. vasario 14 d. jam paskambino pažįstamas A. R., pasakė, kad iš jų sodybos, laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 13 d., buvo pavogtas šeimos dviratis „Mirage“, raudonos–juodos spalvos rėmu, pasiteiravo ar nieko nežino apie įvykdytą vagystę, nes jam kažkas iš pažįstamų minėjo, kad policijos ekipažas buvo susistabdęs dviratininką prie (duomenys neskelbtini). Pasižiūrėjęs dviračio, kuriuo važiavo Č. K., nuotraukas telefone, darytas 2025 m. vasario 12 d., pamatė, kad dviračio apibūdinimas atitinka, nusiuntė U. R. fotonuotrauką, o jis patvirtino, kad tai tas pats iš jų sodybos ūkinio pastato pavogtas dviratis. Supratęs, kad Č. K. ir buvo pavogęs dviratį iš sodybos, apie tai iš karto informavo Birštono policijos komisariato tyrėją E. T., kuris tuo metu jau atlikinėjo ikiteisminį tyrimą dėl pavogto dviračio. Kadangi dviračio savininkai apie vagystę informavo policijos pareigūnus tik 2025 m. vasario 13 d. pavakarę, nes tik tuo metu pasigedo dviračio, jis jokių duomenų, kad dviratis vogtas 2025 m. vasario 12 d. dar neturėjo, todėl neturėjo galimybės sulaikyti Č. K. ir paimti iš jo vogtą dviratį (1 t., b. l. 63–66).
Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. vasario 13 d. – 2025 m. vasario 14 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodybos teritorija neaptverta. Atvykus į kiemą dešinėje pusėje stovi medinis gyvenamasis namas. Žiūrint tiesiai matomas ūkinės paskirties mūrinis pastatas, kairėje pusėje stovi kitas medinis ūkinis pastatas, šalia stovi dar vienas didelis medinis ūkinis pastatas su priestatu iš priekio. Priestatas ir yra įvykio vieta. Priestato durys uždarytos. Iš lauko pusės ant medinių durų yra metalinis kablys. Ant durų ir durų užkabinimo įsilaužimo žymių nepastebėta. Durys atsidaro į lauko pusę. Prie durų iš lauko pusės iš abiejų pusių matomi stiklainiai, šiukšlės ir kiti daiktai. Dešinėje pusėje stovi metalinis karutis, plastikiniai vamzdžiai. Atidarius duris, viduje matomi sudėti įvairūs namų ūkio daiktai, įrankiai, padangos, polietileniniai maišai su daiktais, tuščiais buteliais ir daug kitų daiktų. Nuo įėjimo durų žiūrint tiesiai, patalpos kairėje pusėje gale matomas dviratis juodos geltonos spalvos. Dešinėje pusėje, gale prie sienos stovi dviratis juodai pilkos spalvos. Žiūrint nuo įėjimo durų dešinėje pusėje yra dar vienas dviratis rausvos spalvos. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nieko iš įvykio vietos nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, signalizacijos nėra (1 t., b. l. 20–30).
Č. K. parodymų patikrinimo vietoje metu 2025 m. kovo 6 d. parodė gyvenamąją sodybą ir pastatą, iš kurio pavogė dviratį, parodė vietą lauke, kurioje paliko savo oranžinės spalvos dviratį (2 t., b. l. 19–28).
Dėl kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
BK 178 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad vagystę kvalifikuoja jos padarymo būdas – kai vagystė padaroma įsibraunant į patalpą, t. y. įveikiant bet kokias kliūtis ir taip neteisėtai patenkant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155/2013">2K-155/2013</a>). Patalpa – uždara erdvė, statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą, ar pastatas skirtas žmonėms arba materialinėms vertybėms gaminti, laikyti.
Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją. Neteisėtas patekimas pasireiškia tuo, kad asmeniui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba draudimas galioja tam tikrą laiko tarpą. Jeigu asmeniui būti patalpose ar teritorijoje nedraudžiama, veika negali būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Įsibrovimu nelaikomi ir tokie atvejai, kai asmuo patenka į tam tikras vietas dėl gamybinės ar darbinės veiklos.
Nusikaltimo kvalifikavimui pagal vieną iš BK 178 straipsnio 3 dalies alternatyvių padarymo požymių (nagrinėjamu atveju įsibrovimo į patalpas) svarbu nustatyti, ar asmuo į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Įsibrovimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai asmuo prasmunka pro atviras duris ar langą, perlipa tvorą ir panašiai. Be to, formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTM5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-139/2016">2K-98-139/2016</a>).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad Č. K. padarė jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje Č. K. kaltu dėl faktinių aplinkybių prisipažino, kiek prisiminė paaiškino įvykių aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važinėdavo dviračiu užsukdavo į sodybas, žmonių paprašydavo darbo, gaudavo pavalgyti. Atvykęs į kaltinime minimą sodybą, žmonių nerado, pradėjo eiti aplink pastatus, tikėdamasis, kad ras ko pavalgyti. Kaltinime minimo sandėliuko durys nebuvo užrakintos, spynos nebuvo. Atsidaręs tas duris jis pamatė, kad stovi dviratis, o kadangi jo dviračio pėdalai sunkiai mynėsi, pamanė, kad savo dviratį pasikeis į rastą sandėliuke. Spynos nelaužė, nes jos ten nebuvo. Valgyti nieko nerado, todėl pasiėmė dviratį ir išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, jos pobūdį, bet ir suprato, kad dėl jo veiksmų teisėtas daikto savininkas jo neteks ir dėl to patirs žalos, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys – nukentėjusiosios A. K., liudytojo V. L. parodymai, pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad Č. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra, laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 13 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio metu nenustatyti, įsibrovė į A. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties pastatą ir iš jo pagrobė dviratį „Mirage“, 450 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. 450 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais Č. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą sprendžia, kad pakanka įrodymų išvadai, jog Č. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu įsibrovė į nukentėjusiajai A. K. priklausantį ūkinį pastatą ir pagrobė svetimą – A. K. priklausantį – turtą. Taigi kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip vagystė įsibrovus į patalpą.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pastatas, į kurį įsibrovė kaltinamasis, buvo užrakintas pakabinama spyna. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis Č. K. šią aplinkybę neigė, duodamas parodymus nuosekliai ir detaliai aiškino, jog būtent minėto pastato durys nebuvo užrakintos spyna, buvo tik sklęstis, ant kurios galima spyną uždėti, tačiau pačios spynos nebuvo. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog pastatas, į kurį kaltinamasis Č. K. įsibrovė kaltinime nurodytu laikotarpiu, buvo užrakintas spyna, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Iš kaltinimo pašalinus minėtą aplinkybę, jo esmė nesikeičia, kadangi, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką įsibraunama į patalpą gali būti patenkant be į ją be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad į sandėliuką buvo patekta pro nerakintas duris ir be savininko sutikimo, o tai vertinama kaip įsibrovimas. Kaip jau minėta, kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis.
Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo Č. K., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Kaltinamojo Č. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas asmenį gali pripažinti recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju prokurorė neprašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta ir kaltinamajame akte. Teismas su tokiu prokurorės vertinimu sutinka. Nors kaltinamasis praeityje teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau paskutinis jo teistumas buvo 2002 m. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika skiriasi nuo anksčiau jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė padarytos veikos aplinkybes, pagrobto turto vertė nėra labai didelė, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti Č. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Č. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad Č. K. teisiamas penktą kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka 6 kartus, dalį baudų sumokėjęs (1 t., b. l. 171–180). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose įrašytas (1 t., b. l. 161–163). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje 2025 m. kovo 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios Č. K. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 167), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant Č. K. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą, griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Baudos bausmės skyrimas yra netikslingas, nes asmuo nedirba, nėra sumokėjęs visų jam paskirtų administracinių baudų. Skirti švelnesnę – laisvės apribojimo ar arešto bausmę, teismo vertinimu, taip pat netikslinga, kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis, atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paleistas į laisvę, netrukus vėl padarė šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Aptartos aplinkybės kaltinamąjį Č. K. charakterizuoja labiau neigiamai, byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta dėl susiformavusios menkos darbinės motyvacijos ir socialinių įgūdžių trūkumo, kaltinamasis savo elgesiui ieško pateisinimo, ne visada apgalvodamas savo elgesio pasekmes. Remiantis bylos duomenimis, Č. K. augo vaikų globos namuose. Pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Visgi, teigiamai vertintina tai, kad atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę Č. K. sugebėjo išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, dengė turimus finansinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat išsakė kritiškai vertinantis savo elgesį, teigia padaręs išvadas, nurodė turintis tikslų pradėti dirbti ūkyje. Pažymėtina, kad Č. K. iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2024 m. gruodžio 30 d., jokių kitų nusikaltimų nepadarė.
BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Remdamasis šiomis nuostatomis ir nustatydamas bausmės dydį teismas vertina tai, kad nors kaltinamojo asmenybė apibūdinama labiau neigiamai, tačiau jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pavogto turto vertė nėra didelė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė padaręs nusikaltimą, jį vertina labai blogai, nori ir siekia kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą, todėl nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydis, t. y.: teismas Č. K. skiria 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas sprendžia, kad paskyrus tokio dydžio bausmę bausmės tikslai bus pasiekti, kadangi nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, tačiau nebus įkalintas ilgą laiką, o, išėjęs į laisvę, savo elgesiu galės įrodyti, kad pakeitė savo elgesį, susirasti darbą ir greičiau atlyginti turtinę žalą.
Teismas įvertinęs tai, kad Č. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Č. K. paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gegužės 15 d., vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 papunktis).
Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusioji A. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 450,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57–60). Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo Č. K. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 450,00 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo Č. K..
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad Č. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 207,61 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam Č. K. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis nedirba, turi nesumokėtų baudų, šiuo nuosprendžiu tenkinamas civilinis ieškinys), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kiti klausimai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 7 d. nutartimi Č. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 6 d. (2 t., b. l. 49–52). Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, Č. K. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Baudžiamojoje byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam Č. K. nebuvo taikomas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Č. K. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Č. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gegužės 15 d., vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam Č. K. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Č. K. nukentėjusiosios naudai 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Č. K. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Agneta Bulakė
