Baudžiamoji byla Nr. e1-582-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14029-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nuo 2025 m. balandžio 26 d. dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį 199² straipsnio 1 dalį, taikant BK 65 ir 66 straipsnius, 148 MGL (5 573 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
Ž. K. 2025 m. balandžio 17 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto vonioje žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę B. S., kuriai rankos delnu sudavė du smūgius į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai B. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies abiejuose vokuose bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis Ž. K., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad B. S. yra sugyventinė ir dviejų vaikų motina. Su ja kartu gyvena tris metus. Bendri vaikai yra P. K. ir K. K., kartu gyvena A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra B. dukra. 2025 m. balandžio 17 d. vėlai vakare, galėjo būti apie 22-23 val., būnant namuose, kai vaikai miegojo kambaryje, jis nuėjo į vonios patalpą, kur B. maudėsi dušo kabinoje, įėjo į dušo kabiną, norėjo su ja suartėti, tačiau ji atsisakė, ignoravo, dar pykosi minėtą dieną ir dėl buitinių priežasčių. Jam įėjus B. buvo nepatenkinta, dėl to ir susipyko žodžiais. Konflikto eigoje jis vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu į veidą. Vėlesnės apklausos metu pripažino du kartus sudavęs dešinės rankos delnu į kairį skruostą, nes neatlaikė savitvarda. Po suduoto smūgio išėjo iš vonios ir atsigulė į lovą miegoti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, išsikels gyventi į paveldėtą sodybą (duomenys neskelbtini). Matė, kad sekančią dieną B. ant veido išryškėjo kraujosruva, suprato, kad tai būtent dėl jo suduotų smūgių, minėtą dieną buvo gėręs alkoholio, nesusitvardė.
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. vyr. patrulės R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje B. S. atžvilgiu.
Iš 2025 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. K. 2025 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad B. S. kairės pusės veide užfiksuota kraujosruva (mėlynė).
Nukentėjusioji B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 17 d., tikslios valandos nepamena, bute (duomenys neskelbtini), sugyventinis Ž. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Bute tuo metu buvo P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau miegojo kitame kambaryje. A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), namuose nebuvo. Su sugyventiniu turi du bendrus vaikus – P. ir K.. Tiksliai nepamena valandos, bet vakare, kai grįžo iš ligoninės su kūdikiu K. K., gimusia (duomenys neskelbtini), sugyventinis supyko ant jos, tačiau nežino, dėl ko. Atsistojo ir su ranka trenkė į kairę veido pusę. Ji fizinio skausmo nejautė. Į policiją nesikreipė tą patį vakarą todėl, kad tą patį vakarą sugyventinis sudaužė jos telefoną ir negalėjo išsikviesti pagalbos. Neturi jokių pretenzijų, pareiškimą rašyti atsisako.
Apklausta papildomai nukentėjusioji B. S. parodė, kad sugyventinis gėrė alų. Užmigdžiusi vaikus nuėjo į dušo kabiną nusiprausti, įlipus į dušą atėjo sugyventinis, įlipo kartu į dušo kabiną, norėjo intymių santykių, tačiau ji nesutiko su juo mylėtis ir dėl to supyko. Dešinės rankos delnu jai sudavė du smūgius į kairį skruostą. Dėl to ji nejautė fizinio skausmo. Norėjo paskambinti savo tėčiui, todėl jis paėmęs telefoną trenkė į žemę, telefonas sudužo. Dėl telefono pretenzijų taip pat neturi. Ant veido kitą dieną išryškėjo kraujosruva, šiandien buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Įvykio dieną niekur nesikreipė, pagalbos neprašė, vaistų jokių nevartojo, į medikus nesikreipė. Šio įvykio niekas nematė, kambaryje buvo tik abu. Nebuvo jokio žodinio konflikto, jis tik sudavė du kartus į veidą ir viskas, ji nešaukė, neverkė ir neprašė pagalbos. Sudaužęs telefoną nuėjo miegoti. Namuose lankosi socialinė darbuotoja, dabar ji ateis dažniau. Ji, atėjusi 22 dieną, pamatė ant veido kraujosruvą ir iškvietė policiją. Iš pradžių nesakė, kas atsitiko, po kiek laiko, kai ši klausinėjo, pasakė. Sugyventinis daug padeda su vaikų auginimu, priekaištų jokių neturi. Pareiškimo nerašys, jokių pretenzijų neturi. Fizinio skausmo nejautė. Civilinio ieškinio nereikš. Su sugyventiniu jau susitaikė, jis atsiprašė. Smurto atvejis šeimoje pirmas, niekada anksčiau nėra mušęs.
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Alytaus socialinių paslaugų centre individualios priežiūros darbuotoja, darbas su šeimomis, prižiūri jai priklausančias rizikos grupėje esančias šeimas. Savo rizikos sąraše turi 8 šeimas, su kuriomis dirba skirtingu numatytu laiku. Būtent B. šeimą prižiūri kiekvieną dieną nuo 2025 m. balandžio 22 d., kadangi ji turi naujagimį, kuris dėl B. aplaidumo buvo paguldytas į Kauno klinikas, buvo pražiūrėtas plaučių uždegimas. Mergina yra su protiniu atsilikimu, trūksta socialinių įgūdžių. Lankosi šeimoje prižiūrėti tvarką, žiūri, ar tvarkingi namai, ar švarūs vaikai, ar namie pagaminta valgyti. 2025 m. balandžio 22 d. apie 12.30 val. nuvažiavo pas B. S., (duomenys neskelbtini). B. su kūdikėlio vežimėliu buvo prie daugiabučio, sugyventinis Ž. buvo šalia, o vaikai žaidė smėliadėžėje. Tik pamačiusi B., ant veido iš karto pamatė kraujosruvą po akimi ir ant kaklo. Paklausė, kas čia įvykę. B. tylėjo, o sugyventinis teigė, kad tai įvyko sekso metu vonioje, paslydus ant muilo. Kiek yra žinoma, Ž. yra linkęs vartoti alkoholį. Bekalbant Ž. nuėjo į butą pasiimti dviratį, o ji suprato, kad jis kalbėjo netiesą, todėl likus su B. dviese dar kartą paklausė, kaip čia buvo, kad ant veido yra kraujosruva. Tada pasakė, kad praėjusį ketvirtadienį sugyventinis sumušė ir tuo metu per duris iššoko Ž., nutraukė pokalbį. Buvo nusiteikęs agresyviai, grasino žodžiu kelis kartus. Ji nieko nelaukė ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams Ž. pradėjo šalintis. Mano, kad B. bijo savo sugyventinio, todėl nieko nesako apie veiksmus arba nenori problemų, nes kraujosruva yra didelė, neįmanoma, kad neskaudėtų. Šiandien B. palydėjo pas teismo medicinos ekspertą, atliko kūno apžiūrą. Gali pasakyti, kad jų šeimoje smurtas yra ne pirmą kartą, tačiau niekada priekaištų neturi, yra per daug tyli ir rami, taikosi prie sugyventinio. Ž. yra sveikas, suaugęs vyras, tačiau darbo neieško ir nedirba, gyvena lengvabūdišką gyvenimą.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. specialisto išvados Nr. G 160/2025 (06) matyti, kad B. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis Ž. K. ir nukentėjusioji B. S. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis kaltinamasis rankos delnu sudavė nukentėjusiajai du smūgius į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai B. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies abiejuose vokuose bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios bei liudytojos R. K. parodymai, tiek ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose bei policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys. Taigi tarp kaltinamojo Ž. K. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis Ž. K. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje yra vieną kartą nuteistas, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre stebimų dėl psichikos ir priklausomybių ligų pacientų tarpe neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Ž. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu. Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė bei jo prašomi įpareigojimai.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, taigi, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, Ž. K. paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.
Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti Ž. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėja L. L.
