Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-5908

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00167-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 14 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „UHB“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį atsakovėms BUAB „Arvi Fertis“, UAB „Marijampolės NPK“, UAB „UHB“ dėl juridinio asmens turtinio komplekso esminės dalies pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys KŪB „Agrosindikatas“, UAB „LIT Salt Trade“, UAB „Timac Agro LT“, UAB „UHB Agro“, nemokumo administratorius A. V.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 87 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 esmę ir prasmę, nepagrįstai paneigė hipotekos kreditoriaus teises spręsti dėl įkeisto turto pardavimo. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį ir CK 1.7 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes suformavo naujus reikalavimus, kurie nenustatyti teisės aktuose ir konstatavo tokių reikalavimų nesilaikymą, padarant išvadas, jog ginčo sutartis ir susitarimas yra neteisėti. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34, 35 straipsnius, 36 straipsnio 1 dalį ir JANĮ 98 straipsnio 1 dalį, nes laikėsi pozicijos, kad hipotekos kreditorius iš įkeisto turto kainos turi pakartotinai dengti išlaidas, kurios jau padengtos iš įmonės bankroto metu vykdytos veiklos gautų pajamų. Teismų sprendimai prieštarauja UAB „Arvi fertis“ kreditorių daugumos valiai dėl gautos kainos atitikimo UAB „Arvi fertis“ kreditorių daugumos interesams. Teismai nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad po įkeisto turto pardavimo yra reikalingas atskiras kreditorių susirinkimas, kuris patvirtintų konkrečią hipotekos kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų sumą, kai administravimo išlaidos ir jų apskaičiavimo mechanizmas yra žinomi ir aiškūs, nes patvirtinti pirmajame kreditorių susirinkime. Teismai, nurodydami, kad hipotekos kreditoriui iš parduoto įkeisto turto priklauso tik įkeisto turto rinkos vertė, o jei už tokį įkeistą turtą yra gaunama didesnė kaina nei rinkos vertė, sumos skirtumas turi būti skiriamas antros eilės kreditorių kreditoriniams reikalavimams dengti, pažeidė ĮBĮ 34 straipsnį. Teismai pažeidė CPK 18, 37 straipsnius, 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų galios. Teismai, aiškindami JANĮ 85 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų principų turinį, suabsoliutino didžiausios kainos principą. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes nepasisakė dėl didžiosios dalies atsakovės UAB „UHB“ apeliacinio skundo argumentų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Be to, iš kasaciniu skundu skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad trečiuoju asmeniu byloje yra ir UAB „UHB Agro“, tačiau pateiktame kasaciniame skunde ji nėra nurodyta tarp dalyvaujančių byloje asmenų. Darytina išvada, kad pateiktame kasaciniame skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kaip to reikalaujama CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė