Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-424

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 20 d. gautu atsakovo E. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo. Šioje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė prašė teismo: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui E. G., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti minėtame įsakyme nurodytiems tikslams; 2) nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo pagrindu paimtą 0,1041 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius dydis yra 274 370 Eur. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovės 20 128,72 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis dėl būsimų laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų, kilnojamųjų daiktų vertės kompensavimo, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento ir iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės priteisė atsakovui 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, 2940 Eur kilnojamųjų daiktų, kurie liko paimtame visuomenės poreikiams name ir dėl individualių savybių negalėjo būti atsakovo panaudoti kitur, vertei kompensuoti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; atmetė atsakovo reikalavimą dėl laikino gyvenamojo būsto nuomos išlaidų atlyginimo; panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovo reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų nuomos priteisimo, atsakovui priteista papildomai 2787,65 Eur kilnojamojo turto perkraustymo paslaugoms apmokėti, taip pat šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovui priteista 83,73 Eur išlaidų už notaro paslaugas, ir dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikant Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas visų nuostolių atlyginimas asmenims, kurių žemės sklypas ir kitas turtas yra paimamas visuomenės poreikiams, padarė neteisingą išvadą, jog paimant turtą visuomenės poreikiams neturtinė žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, jei yra nustatomi kompetentingų institucijų neteisėti veiksmai. Dėl to teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 straipsnio 3 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovo kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 20 d. Paysera, pervedimo Nr. 605828886.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė