Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-700

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02232-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 18 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl susitarimo atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo negaliojančiu. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Bjoras“ ieškinys panaikinti kooperatyvo „Mūsų Gojus“ ir UAB „Karžygis“ 2024 m. liepos 12 d. sudarytą susitarimą atidalyti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos aikštelės, suformuojant atskiras aikšteles pagal UAB „Šiaurinis taškas“ 2023 m. gegužės 15 d. nustatytus kadastro duomenis.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Bjoras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio taikymu ir jame nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimu. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-469/2018">e3K-3-339-469/2018</a>; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTM4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-381/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-381/2025">e3K-3-161-381/2025</a>).

2. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTM4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-381/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-381/2025">e3K-3-161-381/2025</a>). Pagal CK 6.193–6.195 straipsnius ir kasacinio teismo praktiką prioritetas teikiamas subjektyviajam sutarties aiškinimo metodui – tikriesiems šalių ketinimams; o jei ketinimai aiškinami skirtingai – taikomas lingvistinis (pažodinis) aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-703/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-703/2013">3K-3-703/2013</a>; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-403/2019">e3K-3-365-403/2019</a>; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAwLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-100-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-100-823/2020">e3K-3-100-823/2020</a>).

3. Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek ir kasaciniame skunde teigia, kad, aiškinant tikruosius šalių ketinimus, iš Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-173-1173/2024 patvirtintos kooperatyvo „Mūsų Gojus“ ir UAB „Karžygis“ 2025 m. gegužės 15 d. sudarytos Taikos sutarties sudarymo aplinkybių, matyti, kad Taikos sutarties tekstas aiškiai įrodo šalių ketinimą visiškai atsidalyti aikštelę, nepaliekant jokių bendrosios nuosavybės dalių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.193-6.195 straipsnius bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, netaikė nei vieno sutarčių aiškinimo metodo, nors iš Taikos sutarties turinio ir sudarymo aplinkybių matyti, kad šalys pradžioje ginčijosi dėl visos aikštelės atidalijimo, o mediacijos metu pasirinko naują – trijų dalių – atidalijimo planą.

4. Teismų liko neįvertintos Taikos sutarties nuostatos, kad atidalijama aikštelė iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šalys tampa atskirų aikštelių savininkėmis. Ieškovės manymu, tikrieji atsakovų ketinimai sudarant Taikos sutartį buvo atsidalyti visą bendrai valdomą ginčo aikštelę, suformuojant iš jos tris savarankiškas aikšteles bei jas atsidalijant, tokiu būdu nepaliekant jokių neatidalytų bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančių aikštelių. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią taikos sutartimi šalims išreiškus valią dėl teisių į atidalijamas žemės sklypo dalis paskirstymo pasirenkat visiško atidalijimo būdą, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-943/2022">e3K-3-191-943/2022</a>). Dėl to byloje padaryta teismų išvada, kad pagal Taikos sutarties 8 punktą nuo likusių reikalavimų kooperatyvas „Mūsų Gojus“ atsisakė, reiškia tai, kad dvi aikštelės liko bendrąja daline abiejų atsakovų nuosavybe, prieštarauja ne tik subjektyviajam ir lingvistiniam sutarčių aiškinimo metodams, bet ir teismų praktikai.

5. Įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagal CPK 18 straipsnį turi privalomąją galią, todėl teismui patvirtinus Taikos sutartį, pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė, atsakovai tapo atskirų objektų savininkais ir ginčas dėl aikštelių atidalijimo buvo galutinai išspręstas. Vėlesnis susitarimas dėl to paties turto papildomo atidalijimo yra neteisėtas, prieštarauja įstatymams bei viešajai tvarkai ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-943/2022">e3K-3-191-943/2022</a>).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminio mokesčio arba jo dalies grąžinimas reglamentuojamas CPK 87 straipsnyje. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi. Ieškovė UAB „Bjoras“, teikdama kasacinį skundą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2026 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7550 sumokėjo 115 Eur, įmokos kodą nurodydama 5740. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu įmokos kodas yra 5660. Dėl to ieškovės sumokėti 115 Eur Lietuvos Aukščiausiajame Teisme negalėjo būti įskaityti kaip ieškovės už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis pagal įmokos kodą 5660. Atsižvelgiant į tai, nespręstinas klausimas dėl šio žyminio mokesčio ieškovei UAB „Bjoras“ grąžinimo nepriėmus kasacinio skundo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas