Civilinė byla Nr. e2YT-3579-918/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35687-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. C. (A. C.), A. C., I. C. (I. C.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjai A. C., A. C., I. C. teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po L. C., mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė L. C. – pareiškėjo A. C. (A. C.) motina ir pareiškėjų A. C., I. C. (I. C.) senelė. Palikėja (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuriuos visą savo turtą paliko pareiškėjams. Pareiškėjai teigia, kad nei vienas iš įpėdinių po palikėjos mirties dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė į notarą per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Palikėjai L. C. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po palikėjos mirties minėtu nekilnojamuoju turtu rūpinosi ir rūpinasi iki šiol; moka komunalinius mokesčius, valdo ir rūpinasi palikimą sudarančiais daiktais kaip savais, todėl darytina išvada, kad palikėjai priėmė palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos L. C. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylos esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad šioje byloje pareikštas pareiškimas yra visapusiškai pagrįstas, VĮ Turto bankas neprieštaraus jo patenkinimui ir prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. 2026 m. kovo 2 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. kovo 13 d. 11.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) bei išsiunčiant procesinius dokumentus.
Pareiškimas tenkintinas.
5. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, L. C. (atitinkamai pareiškėjo A. C. (A. C.) motina ir A. C., I. C. (I. C.) senelė) mirė (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą 2026 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centras pažymą, L. C. kitų vaikų, tik pareiškėją A. C. (A. C.), neturėjo. VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenis, palikėjai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) L. C. testamento nuorašu nustatyta, kad palikėja visą jai priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka lygiomis dalimis sūnui A. C. (A. C.) ir vaikaičiams ir A. C., I. C. (I. C.). 2025 m. gruodžio 16 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po L. C., mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.
8. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
9. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2010">3K-3-487/2010</a>).
10. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai A. C., A. C., I. C. po motinos ir senelės L. C., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties atsiradusį palikimą pradėjo faktiškai valdyti, t. y. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina pateiktos komunalinių mokesčių sąskaitos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys mokėjimo pavedimai.
12. Remiantis bylos duomenimis, po L. C. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po L. C. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas A. C. (A. C.), A. C., I. C. (I. C.) iniciatyva, kurie rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po L. C. mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. C., A. C., I. C. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti L. C. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjų pareiškimui prieštaravimų nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. C. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. C. testamentas yra ginčijamas ar kad L. C. buvo sudariusi vėlesnį testamentą. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjai A. C., A. C., I. C. po L. C. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini).) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmusiais palikimą (CK 5.51 straipsnis).
13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjų prašymą tenkina. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai po L. C. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (CPK 445 straipsnis).
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po L. C. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2007">3K-3-171/2007</a>). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą (esant ginčui toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams A. C. (A. C.), A. C., I. C. (I. C.) nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą(-us).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė
