Baudžiamoji byla Nr. 2K-202-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30847-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
6.2; 1.2.22.1.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir T. Š. (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu T. B. buvo išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
T. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „EKOL Tuna“ Nr. T750659, kol 2016 m. birželio 28 d. nuo 12.20 val. iki 13.25 val. bute atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir jį paėmė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas suvaržė nuteistojo teisę dalyvauti posėdyje tiek tiesiogiai, tiek naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta už akių, nes nepasibaigus apeliaciniam procesui nuteistasis buvo išduotas Prancūzijai pagal Europos arešto orderį ir nuo 2017 m. balandžio 4 d. kalinamas šioje valstybėje.
Teismai nepagrįstai T. B. nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nors jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios padaryti minėtą nusikalstamą veiką. Teismai išvadas dėl tiesioginės tyčios buvimo nuteistojo veiksmuose grindė vien tik ginklo radimo bute faktu ir prielaida, kad ginklas priklauso nuteistajam. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neteisėtas, pavyzdžiui, šaudmenų (šaudmens) laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu, o tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-677/2015">2K-261-677/2015</a>), tačiau teismai šiuo išaiškinimu nesivadovavo.
Byloje nustatyta, kad dujinis pistoletas kratos metu buvo rastas 2012 m. jo motinos bute, vėliau, 2012 m. rugpjūčio 1 d., kartu su kitais kratos metu paimtais daiktais jis buvo grąžintas nuteistajam. Po to šio ginklo nuteistasis nematė, nes jį kažkur padėjo žmona. Išsikrausčius gyventi į Vilnių, nuteistojo žmona ginklą atsivežė kartu su kitais daiktais, tačiau jis apie tai nežinojo. Analogiškas aplinkybes parodė apklausta nuteistojo žmona. Tai, kad nuteistasis ir jo žmona buvo pamiršę apie ginklą, patvirtina ir tai, jog dujinis pistoletas buvo rastas tokios pačios būklės, kaip ir 2012 m. atliktos kratos metu, t. y. nenaudojamas, su netinkamu šaudyti šoviniu. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorius nesiekė neteisėtai laikyti dujinio ginklo, neturėjo tyčios taip elgtis, o teismai, pripažindami T. B. kaltu, nevertino įrodymų visumos ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) dujinius pistoletus (revolverius) priskyrus C kategorijos ginklams, kuriuos laikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo reikalingas leidimas, asmenims, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo tam tikros kategorijos šaunamuosius ginklus (taip pat ir C kategorijos), buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį asmenys turėjo galimybę gauti leidimą laikyti C kategorijai priskiriamus šaunamuosius ginklus. Tai reiškia, kad iki 2014 m. sausio 1 d. nuteistajam negalėjo kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. veikos padarymo laiką, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes konkrečiai nenurodė veikos padarymo laiko, tik pažymėjo, kad nuteistasis dujinį pistoletą laikė nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.
Teismai nevertino, ar yra galimybė taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
Atmestini kasatoriaus argumentai, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra grįsti vien ginklo suradimo jo namuose faktu. Tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinantys, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir išdėstė motyvus, kuriais remiantis T. B. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde iškelti įrodymų vertinimo klausimai yra labiau fakto nei teisės klausimai. Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, todėl įrodymų įvertinimą ir bylos faktinių aplinkybių nustatymą galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas, o šis teismas dar kartą pripažino, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, jog T. B. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Nors kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniame skunde keltus klausimus, nepateikė motyvuotų išvadų, tačiau BPK 320 straipsnio 3 dalis nereikalauja pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną skundo argumentą. T. B. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsakyta į esminius skundo argumentus, priimti sprendimai remiantis byloje surinktų duomenų visetu, todėl teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad net ir nustačius visus BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo veikos požymius jam galėtų būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Byloje nustatyta, kad T. B. įstatymo numatytu laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. neatliko pareigos pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti turimą ginklą – dujinį pistoletą ir iki 2016 m. birželio 28 d. atliktos kratos savo gyvenamojoje vietoje, spintoje, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „EKOL Tuna“ Nr. T750659.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje visi apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai yra nustatyti. T. B., neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje laikė dujinį 8 mm kalibro pistoletą „EKOL Tuna“, kuris, pagal specialisto išvadą, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, tinkamas šaudyti. Abiejų instancijų teismai teisingai šiuos požymius nustatė ir tinkamai motyvavo, kad T. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad laikė savo motinos (kuri jau mirusi) teisėtai įgytą, o kaltininko valdomą šaunamąjį ginklą, suvokdamas, kad reikalingas leidimas laikyti ginklą, nesirūpindamas tokiu leidimu, ir norėjo taip veikti.
Tačiau, vertindamas tokios veikos pavojingumą bei BK 37 straipsnio taikymo galimybes, pirmosios instancijos teismas išdėstė formalius motyvus, o apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą patikrinti viso nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai šios nuosprendžio dalies teisės taikymo aspektu nepatikrino.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Konstatuojant tokį mažareikšmiškumą, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, taip pat asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai.
Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).
BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2014">2K-275/2014</a>).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. Vertinant byloje nustatyto nusikaltimo dalyką ir jo požymių ypatumus atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
1) pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą D kategorijai priklausantis dujinis pistoletas buvo nupirktas savigynai ir iki 2014 m. liepos 1 d. laikomas legaliai; tokie dujiniai pistoletai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas, ir laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje;
2) šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje toks ginklas (dujinis pistoletas) priskiriamas prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų. Šis 8 mm kalibro dujinis pistoletas nepasižymi dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jo kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus. Apkaltinamuoju nuosprendžiu dujinis pistoletas ne konfiskuotas, ne perduotas atitinkamoms institucijoms, o sunaikintas;
3) byloje nepaneigta, kad ne nuteistasis, o jo žmona ginklą atsivežė kraustantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą kartu su kitais daiktais, tačiau apie tai T. B. nepasakė;
4) nuteistasis T. B. šio dujinio pistoleto nenaudojo, ginklas buvo laikomas be šaudmenų jo neslepiant (ginklas rastas buto miegamojo kambario spintoje), kaltininkui veikiant tyčia nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes dėl nustatyto laikymo nebuvo sukurtas realus pavojus visuomenės saugumui;
5) panašių legaliai įgytų, tačiau mažiau pavojingų šaunamųjų ginklų laikymo pavojingumas atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas vertinamas ir kasacinėje praktikoje sprendžiant pagal faktinę ir teisinę situaciją panašias bylas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016).
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad T. B. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl šis asmuo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tokios priemonės netikslingos.
Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl T. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį naikintini, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis).
Dėl kitų skundo argumentų
Patenkinus kasatoriaus skundą ir priėmus sprendimą nutraukti jam baudžiamąją bylą, kasacinio skundo argumentų, susijusių su neteisingu apeliacinės instancijos teismo procesu, nagrinėjimas nebetenka prasmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartį dėl T. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Pritaikius BK 37 straipsnį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
