Baudžiamoji byla Nr. 2K-43/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.6.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas L. D., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. lapkričio 2 d., apie 3 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su L. D., tyčia, išjungę signalizaciją, išlaužę medinę sieną, įsibrovė į B. V. individualiai įmonei priklausančią parduotuvę, iš kur pagrobė B. V. IĮ priklausančias prekes: po dešimt cigarečių pakelių „Red White special“, „Kastytis“, „Red White“, „LM Silver Blue“, „Monte Karlo Blue“, „Winston Blue“, „More Red“, „More Blue“, „Marlboro“, po trisdešimt cigarečių pakelių „Partner Blue“ ir „Partner Red“, penkiasdešimt cigarečių „Kent“ pakelių, šešiolika cigarečių „Rockets White“ pakelių, penkias išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ pakuotes, penkias išankstinio apmokėjimo paslaugos „Omnitel Extra“ pakuotes, keturias išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ pakuotes, aštuonis išankstinio apmokėjimo paslaugos „Omnitel Extra“ papildymus, šešis išankstinio apmokėjimo paslaugos „Omnitel Extra“ papildymus, devynias išankstinio apmokėjimo paslaugos „Tele 2“ papildymo po 10 Lt pakuotes, aštuonias išankstinio apmokėjimo paslaugos „Tele 2“ papildymo po 20 Lt pakuotes, dvi išankstinio apmokėjimo paslaugos „Tele 2“ papildymo po 35 Lt pakuotes, vieną išankstinio apmokėjimo paslaugos „Tele 2“ papildymo 50 Lt pakuotę, dvi išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ papildymo pakuotes, keturis „Švyturio originalus“ alaus butelius, tris „Švyturio gintarinis“ alaus butelius, tris „Švyturio stipriausias“ alaus butelius, du „Utena“ alaus 1,2 l talpos butelius, keturis „Utena“ alaus 0,5 l talpos butelius, šešis alkoholinius kokteilius „Kiss“, šešis „Švyturio extra“ alaus butelius, 331 Lt, taip B. V. padarydami 2027,65 Lt turtinę žalą.
A. T. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su L. D., įsibrovė į B. V. IĮ priklausančią parduotuvę, sunaikino UAB „Švyturys–Utenos alus“ priklausantį 1326,94 Lt vertės šaldytuvą, perduotą materialinėn B. V. IĮ atsakomybėn, taip padarydami B. V. IĮ 1326,94 Lt turtinę žalą.
A. T. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. gruodžio 31 d., apie 2 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su L. D., sulaužė elektros skydinę, taip siekdami išjungti parduotuvės signalizaciją, pasikėsino įsibrauti ir apvogti B. V. IĮ priklausančią parduotuvę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes, suveikus signalizacijai, įvykio vietoje buvo sulaikytas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendį: nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės trukmę. Kasatorius nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog jis su bendrininku iš B. V. IĮ pagrobė butelius su alumi. Nei jis, nei bendrininkas L. D. neprisipažino tai padarę. Tik nukentėjusioji B. V. parodė, kad buvo pagrobtas ir alus, tačiau šio tvirtinimo ji nepagrindė jokiais dokumentais. Kasatoriaus manymu, kadangi nukentėjusiosios parodymai prieštaravo jo ir L. D. parodymams, o šių prieštaravimų teismai nepašalino, buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Kasatoriaus nuomone, turi būti remiamasi jo ir L. D. parodymais bei nustatyta, kad kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino. Be to, remiantis jo, A. T., duotais parodymais nustatyta, kad darant nusikalstamas veikas dalyvavo ir L. D. Tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kadangi turi būti pakeistos teismo nustatytos aplinkybės dėl alaus pagrobimo, turi būti mažinama ir priteisto civilinio ieškinio suma.
Kasatorius taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Švyturys–Utenos alus“ perdavė šaldytuvą naudoti B. V. IĮ. Pagal tarp šių įmonių sudarytos sutarties 4.3 punktą sugadinus turtą B. V. IĮ bendrovei atlygina nuostolius. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad B. V. neatlygino UAB „Švyturys–Utenos alus“ padarytą žalą kaltinamiesiems sugadinus šaldytuvą, todėl žala padaryta ne B. V., bet UAB „Švyturys–Utenos alus“. Bendrovė civilinio ieškinio nepareiškė, todėl civilinis ieškinys dėl turto sužalojimo patirtos žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į nuteistojo A. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė L. Beinarytė siūlo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog teismai pažeidė BPK 241 straipsnio nuostatas, nes neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino tik nukentėjusiosios B. V. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis alkoholinių gėrimų nevogė. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, įvertino jų visumą. Pagrįsta teismo išvada, kad A. T. turi atsakyti ir už tuos nuostolius, kuriuos jis padarė, parduotuvę palikdamas be apsaugos: anga sienoje, pro kurią jis pateko į parduotuvę, po vagystės neužtaisyta.
Prokurorė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. A. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė iš parduotuvės pagrobęs alkoholinius gėrimus. Be to, gailėjimąsi dėl nusikaltimų jis išreiškė tik atsakydamas į gynėjos klausimą, ar jis gailisi padaręs nusikaltimus. Tai vertinti kaip nuoširdų gailėjimąsi, prokurorės nuomone, nėra pagrindo.
Prokurorė teigia, kad nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad mažintinas civilinio ieškinio dydis, nes sugadintas šaldytuvas priklauso ne nukentėjusiajai, o UAB „Švyturys–Utenos alus“. Pagal 2007 m. balandžio 13 d. sutartį UAB „Švyturys–Utenos alus“ perdavė šaldytuvą naudoti B. V. įmonei. Pagal šios sutarties 4.3 punktą sugadinus šaldytuvą įmonė atlygina nuostolius bendrovei. Šaldytuvas buvo perduotas 2007 m. balandžio 16 d., o sugadintas A. T. veiksmais 2007 m. lapkričio 2 d. Kadangi pagal turto perdavimo aktą šaldytuvas įvertintas 1326,94 Lt, todėl teismas šią sumą ir priteisė atlyginti.
Prokurorės nuomone, teismas, skirdamas A. T. bausmes už padarytus nusikaltimus nuosavybei, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis niekur nedirba, anksčiau keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka, pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo A. T. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumento apie baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus
Kasatorius teigia, kad teismai, nepašalinę prieštaravimų tarp nukentėjusiosios B. V. ir jo bei L. D. duotų parodymų, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 3, 5 dalis, 241 straipsnio 2 dalį, neteisingai nustatė, jog jis su bendrininku iš B. V. IĮ kartu su kitais daiktais pagrobė ir butelius su alumi.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, jeigu skunde argumentuotai nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, iš naujo žemesnės instancijos teismų tirti įrodymai nevertinami, gali būti tik patikrinama, ar byloje surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant buvo vadovautasi BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas, nesilaikė BK 20, 241 straipsnių nuostatų. Faktinės bylos aplinkybės, taip pat ir tai, koks turtas buvo pagrobtas, buvo nustatytos išsamiai ištyrus byloje surinktus kaltinančius ir teisinančius duomenis, įvertinus jų visumą, remiantis ne tik nukentėjusiosios B. V., bet ir liudytojo A. V. parodymais, 2007 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kurie pagal jų gavimo tvarką ir būdą, liečiamumą atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, numatytus BK 20 straipsnyje.
Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kategoriškai nurodė, kad iš parduotuvės buvo pagrobtas ir alus. Kad parduotuvėje buvo parduodamas įvairių rūšių alus, supilstytas į 1 l ir 0,5 l talpos butelius, matyti iš 2007 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo. Teismas nustatė, kad iš parduotuvės buvo pagrobta iš viso 17,4 l alaus. Pats A. T. pripažino, kad jis grobimo metu paėmė dvi skardines su alumi, kurį išgėrė, o tuo metu, kai lindo į parduotuvę pro prie sienos pritvirtinto šaldytuvo, kuriame buvo laikomi ir buteliai su alumi, angą, dalis butelių su alumi sudužo. Tai matyti ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo. Be to, kaltinamieji turėjo pasiėmę kuprinę ir didelį krepšį (pagal A. T. parodymus, krepšys buvo 30–40 l talpos, o kuprinė – 10–15 l), prie parduotuvės jie atvažiavo dviračiais, todėl kaltinamieji turėjo galimybę pagrobti ir išgabenti ne tik pakuotes su cigaretėmis, bet ir butelius su alumi.
Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neteisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo
Kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdaus gailėjimosi ir padėjimo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. nenurodė argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta tik dėl lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas klausimas dėl lengvinančios aplinkybės – padėjimo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis, todėl kasacinės instancijos teismas šio kasacinio skundo argumento nenagrinėja. Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad A. T., 2008 m. sausio 3 d. duodamas savo pirminius parodymus, parodė, jog jis padarė nusikaltimus veikdamas vienas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo operatyvinių duomenų, jog nusikalstamas veikas galėjo padaryti bendrininkų grupė. L. D., apklaustas kaip įtariamasis 2008 m. sausio 28 d., prisipažino dalydavęs padarant nusikalstamas veikas kartu su A. T. Tuo tarpu kai A. T. tik 2008 m. vasario 20 d. patvirtino, kad jis padarė veikas kartu su L. D.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi.
Nuteistasis A. T. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje esant neginčytiniems jo kaltės įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu jam pateikus pranešimą apie įtarimą kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad veikė vienas. Tik vėliau dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų jis prisipažino veikęs su bendrininku. Dėl šių aplinkybių toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad gailėjimąsi dėl nusikaltimų A. T. išreiškė tik atsakydamas į konkretų gynėjos klausimą, ar jis gailisi padaręs nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad duodamas parodymus A. T. nebuvo nuoširdus, teisiamajame posėdyje teigė, kad neprisimena, kas pasiūlė apvogti parduotuvę, nors ikiteisminio tyrimo pradžioje aiškino, kad būtent jam reikėjo pinigų, vėliau jau tvirtino, kad pasiūlė bendrininkas L. D. (T. 2, b. l. 9, 14, T. 3, b. l. 179).
Taigi, nenustačius nuteistojo savanoriško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, teismai pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Dėl bausmės ir civilinio ieškinio
Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį teisingai. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė: į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti nesunkus, apysunkis nusikaltimai, pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą; į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nuteistasis niekur nedirbo, ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe). Pažymėtina, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis A. T., kuris anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas už juos yra neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, jis yra recidyvistas. Todėl teismas už nusikalstamas veikas jam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytas tokios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 178 straipsnio 2 dalies sankciją laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai, vienas mėnuo ir 15 dienų, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vieneri metai, vienas mėnuo ir 15 dienų) ir nėra per griežtos. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą – pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis priskiriamos tai pačiai (apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje) arba gretimai (nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje) kategorijoms.
Byloje nukentėjusiosios B. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2007 m. lapkričio 2 d. grobimo metu padarytos turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio nuostatomis, išspręstas teisingai. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės nustatytos teisingai, inkriminuojant ir butelių su alumi pagrobimą. Todėl mažinti priteistą civilinį ieškinį, kasatoriaus prašymu iš jo pašalinant butelių su alumi vertę, nėra pagrindo.
Kasatorius skunde taip pat pateikė argumentą, kad civilinis ieškinys dėl turto sužalojimo patirtos turtinės žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes žala padaryta ne B. V., bet UAB „Švyturys–Utenos alus“. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismas nenagrinėjo klausimo dėl turto (šaldytuvo) sužalojimo patirtos materialinės žalos atlyginimo, nes nuteistasis A. T. savo apeliaciniame skunde tokio argumento nenurodė. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas taip pat paliekamas nenagrinėtas, nes jis yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. T. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Egidijus Bieliūnas
Viktoras Aidukas
