DOK-2149
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01316-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 27 d. paduotu ieškovo M. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas M. G. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB,,KARMO INVEST“: 1) 13 398 Eur netesybas; 2) 47 850 Eur ir 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško šios sumos sumokėjimo; 3) 138 500 Eur nuostolių atlyginimą; 4) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 65 000 Eur nuostolių atlyginimą ir prašo priteisti 73 500 Eur nuostolių atlyginimą (138 500 – 65 000 = 73 500).
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 23 925 Eur avansą, 23 925 Eur baudą, 13 398 Eur netesybas, 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto avanso ir baudos sumos (47 850 Eur) nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo; nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro: 1248,97 Eur negautų palūkanų nuo investicijų pagal nutrauktą investavimo sutartį; 4597,69 Eur negautų palūkanų nuo investicijų pagal nesudarytas investavimo sutartis; 768 Eur už dizainerės paslaugas; 363 Eur už architekto paslaugas; 2587,81 Eur už medžiagas; 5 proc. metines palūkanas už priteistą 70 813,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
Ieškovas M. G. kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, apskaičiuotų pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, ir dėl 4127,06 Eur negautų palūkanų nuo atsakovei sumokėtos avanso sumos priteisimo, pakeisti, ieškinio reikalavimus tenkinant, t. y. ieškovui iš atsakovės priteisiant: a) 49 575 Eur nuostolių, apskaičiuotų pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, atlyginimą (73 500 Eur (reikštas reikalavimas) – 23 925 Eur (atsisakoma dalis) = 49 575 Eur) ir b) 4127,06 Eur negautų palūkanų nuo atsakovei sumokėtos avanso sumos.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Atsakovė, pažeidusi preliminariąją sutartį ir atsisakiusi sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį, be kita ko, sau pasiliks ir išaugusios vertės turtą. Skirtumą tarp pinigų sumos, kurią, tinkamai vykdant sutartį, už turtą atsakovei būtų sumokėjęs ieškovas, ir tarp turto rinkos vertės, ieškovas laiko atsakovės iš savo neteisėtų veiksmų gauta nauda, kurią teismo prašė pripažinti ieškovo nuostoliais ir priteisti jų atlyginimą iš atsakovės remdamasis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi.
2. Netiesioginius nuostolius ieškovas įrodė juos apskaičiuodamas naujoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstamu objektyviuoju (abstrakčiuoju) skaičiavimo metodu (nustatant skirtumą tarp atsakovės nutrauktoje preliminariojoje sutartyje šalių sulygtos turto kainos ir sutarties nutraukimo metu buvusios turto rinkos kainos), kuriam teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022), o šiam skaičiavimui naudoti duomenys (sutartyje ir teismo ekspertizės akte pateikti duomenys apie turto kainą) yra objektyvūs, byloje nebuvo nuginčyti. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra įrodyti. Ieškovo prašomų priteisti 73 500 Eur nuostolių priteistos netesybos nepadengia. Vis dėlto, ieškovui priteista 23 925 Eur bauda (sutartimi laikoma minimaliais nuostoliais), kuri ieškovo nuostolius padengia nedidele dalimi, todėl ieškovas šioje dalyje reikalavimo priteisti nuostolius atsisako. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 išaiškinimais.
3. Šalys tarpusavio civilinės atsakomybės savo santykiuose neribojo tik preliminariosios sutarties 13.5 punkte nustatytomis netesybomis, tą patvirtina ir, pavyzdžiui, sutarties priedu Nr. 7 esančio pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto nuostatos, kur numatyta, kad sutarties nutraukimas „nepanaikina teisės reikalauti sumokėti sutarto dydžio delspinigius ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, kurių nepadengia netesybos“ (9.2 punktas). Preliminariojoje sutartyje tokia nuostata tiesiogiai neįtvirtinta tik dėl to, kad šalys tai laikė esant savaime suprantama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Spręsdamas priešingai apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), nuostolių atlyginimą preliminariosios sutarties pažeidimo atveju (CK 6.165 straipsnio 4 dalis); darydamas išvadas dėl sutartyje numatytų susitarimų neatsižvelgė į CK 6.252 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą riboti civilinę atsakomybę; taip pat nukrypo nuo aiškios, ilgametės ir suformuotos teismų praktikos dėl netesybų prigimties bei santykio su nuostoliais, kartu pažeisdamas CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 2 dalį.
4. Dėl 4127,06 Eur negautų palūkanų nuo atsakovei sumokėto avanso – (23 925 Eur) už laikotarpį nuo jo sumokėjimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 16 d.) – avanso suma tuo metu naudojosi atsakovė ir dėl to ieškovas negalėjo jos investuoti bei gauti investicinės grąžos (palūkanų). Negautas palūkanas nuo avanso sumos ieškovas skaičiavo už minėtą 18 mėn. laikotarpį (apvalinama atsakovės naudai) arba 1,5 metų, taikydamas 11,5 proc. metinių palūkanų normą: 23 925 Eur x 11,5 proc./100 proc. x 1,5 m. = 4127,06 Eur. Ieškovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs investavimo sutartį, kurią artėjant pagrindinės sutarties su atsakove sudarymo terminui nutraukė, rengdamasis atsiskaitymui su atsakove. Atsakovei vėluojant sudaryti pagrindinę sutartį ir galiausiai tai padaryti atsisakius, per visą šį laiką ieškovas negavo atitinkamų palūkanų dėl anksčiau nutrauktos investavimo sutarties, kurias ieškovas byloje prašė iš atsakovės priteisti ir šis reikalavimas buvo tenkintas. Taigi, ieškovo nurodytas investavimo aplinkybes teismai laikė įrodytomis, su tuo susijusius ieškovo lūkesčius dėl investicinės grąžos ir taikytos palūkanų normos – pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, ieškovui turėjo būti priteistos ir tokiu pačiu principu apskaičiuotos 4127,06 Eur palūkanos už atsakovei sumokėtą avansą, kuriuo naudojosi atsakovė. Tuo tarpu 0,06 proc. dydžio netesybas teismas priteisė kitu pagrindu (t. y. pagal sutarties 13.4 punktą) ir už visai kitą laikotarpį (t. y. nuo dienos, kada atsakovė, atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, turėjo grąžinti avansą ieškovui, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo). Reikalavimą dėl 4127,06 Eur negautų palūkanų atmetęs teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, įskaitant nuostolių atlyginimą preliminariosios sutarties pažeidimo atveju (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) ir visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė neteisingą ieškovo už ekspertizę byloje sumokėtą sumą – 400 Eur, nors iš tikrųjų už ekspertizę ieškovas sumokėjo 700 Eur, ir šią sumą teismas turėjo priteisti ieškovui iš atsakovės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti M. G. 1031 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 409.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
