Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. A-134-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03816-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. BR6-1126339 ir įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 9 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. BR6-1126339 jį informavo, jog pagal 2014 m. birželio 9 d. Agentūrai pateiktoje paraiškoje gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2014 m. paraiška) pateiktus duomenis pareiškėjui skirta 1 652,96 Eur dydžio galutinė paramos suma. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip tyčinį neteisingą deklaravimą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), pagrindu. Skundžiamame sprendime neatskleidžiamos matavimų ir skaičiavimų technologijos, nenurodomos patikros metu naudotos priemonės, kurioms pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnį turi būti atliktas atitikties įvertinimas, o šios priemonės turi būti atitinkamai paženklintos ir (arba) turėti atitikties liudijimus. Jeigu atsakovas naudojo matavimo priemones, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų, jų rodmenys ir gauti matavimų rezultatai negali būti naudojami kaip faktinis pagrindas pažeidimams konstatuoti. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendime formaliai nurodė, jog konstatuoti tyčinio neteisingo deklaravimo ir neteisingo deklaravimo atvejai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie sankcijų taikymo pagrindo egzistavimą. Sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymas galimas tik atskleidus kaltės, kaip subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elemento, buvimo faktą, tačiau tokių duomenų taip pat nėra.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. paraišką pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą teikė seniūnijoje. Patikros akte eilės numeriais nuo 13 iki 32 (imtinai) nurodyti kontroliniai laukai yra vienas žemės sklypas, tačiau teikiant paraišką, jis buvo išskaidytas į mažesnius plotus, visi šie plotai pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą galėjo būti deklaruojami paramai gauti ir juose galėjo būti vykdoma ūkinė veikla. Pareiškėjas tuose plotuose iškirto krūmus pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Agentūros skundžiamame sprendime ir patikros akte nepagrįstai nurodyta, kad vietoje pūdymų buvo rastos pievos, tai, Agentūros nuomone, reiškė, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo vykdomą veiklą. Sideracinis pūdymas yra pūdymas, apsodintas augalais, kurie vėliau užariami. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis patikros akte ir atitinkamai skundžiamame sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjo laukuose kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastos pievos, o ne pūdymas. Pareiškėjas teigė, kad neturėjo galimybės reikšti pastabų dėl patikros akte nurodytų aplinkybių, nes jo paskyroje buvo rodoma informacija, jog paraiška yra pozityvi, todėl jis pagrįstai manė, kad teikti pastabas nėra tikslinga, o pastabų teikimas tik užvilkintų paraiškos vertinimo procesą. Iš Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kaišiadorių skyriaus specialistai, atlikę planinį patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas ūkinę veiklą patikrintame žemės sklype vykdo nepažeisdamas teritorijų planavimo dokumente nurodytų žemės sklypo ribų, kad žemės ūkio paskirties žemė buvo sutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, žemės ūkio naudmenos nėra stelbiamos piktžolių. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas tinkamai vykdė žemės ūkio veiklą ir visuose plotuose, kuriuos buvo nurodęs 2014 m. paraiškoje paramai gauti.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės) nurodoma, jog tyčinis neteisingas deklaravimas apima pareiškėjo veiksmus, kuomet jis vietoje ganyklų (pievų) deklaruoja kitas žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju taip ir buvo – pareiškėjas deklaravo pūdymą, nors patikros vietoje nustatyta, kad žemė nėra įdirbta, taigi, vietoje ganyklų (pievų) 2014 m. paraiškoje deklaruotas pūdymas. Atsižvelgiant į MPŪV taisykles, neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio arba miško naudmenų ar kito ploto <...> arba didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Pareiškėjas šiuo atveju deklaravo 94,04 ha plotą paramai gauti, o faktiškai nustatytas plotas yra 83,32 ha. 2014 m. spalio 14 d. Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas atliko patikrą vietoje. Pareiškėjui Patikros vietoje ataskaita buvo išsiųsta paraiškoje nurodytu adresu. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą, iš kurio turinio matyti, kad buvo susipažinęs su Patikros vietoje ataskaita, nes nurodė, jog Agentūros patikra atlikta 2014 m. spalio 14 d., klaidų nerasta, net ir lauke kur buvo iškirsti krūmai. Atsakovas akcentavo, kad Patikros vietoje ataskaitoje, pastabų skiltyje nurodyta, jog krūmai pašalinti, tačiau dalis laukų deklaruota kaip pūdymas, nors buvo rastos ganyklos (pievos). Patikros vietoje ataskaitoje aiškiai nurodoma apskundimo tvarka, jei pareiškėjas mano, jog Agentūros darbuotojas atliko patikrą vietoje / nuotolinę patikrą pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjas galėjo patikrą vietoje apskųsti Agentūros direktoriui.

6. Atsakovas teigė, kad sideracinis pūdymas yra toks pūdymas, kuriame yra pasėti tam tikri ankštiniai augalai, kurie suaktyvina naudinguosius mikroorganizmus dirvoje. Bet kuriuo atveju, tai – ariama žemė, kurioje yra pasėti atitinkami augalai. Atliekant patikrą vietoje, minimuose laukuose buvo rastos ganyklos (pievos), o ne sideracinis pūdymas, tai patvirtina nuotraukos, kuriose aiškiai matoma, kad laukuose rastas ne pūdymas, o ganyklos (pievos), t. y. neįdirbta žemė.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paskyroje informaciniame portale atsidarius 2014 m. paraiškos duomenis nurodyta ir patikrų informacija, t. y., kad buvo atliktos dvi patikros – 2014 m. spalio 14 d. (nepozityvi) ir 2014 m. gruodžio 9 d. (pozityvi). Informaciniame portale atidarius pirmąją (nepozityviąją) patikrą vietoje galima rasti užfiksuotus pažeidimus, laukų nuotraukas, kur matoma, kad patikros vietoje metu yra rastos ganyklos (pievos), tačiau ne pūdymas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad nereiškė pastabų dėl patikros vietoje metu užfiksuotų rezultatų, manydamas, kad patikra pozityvi, nors informaciniame portale informacija pateikia tikrus faktus – nurodyta nepozityvi patikra bei užfiksuotos nuotraukos.

8. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. vasario 20 d. NŽT Kaišiadorių skyriaus „Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas“ Nr. GŽNK-2-(14.6.73.) neįrodo fakto, kad pareiškėjas tinkamai vykdė žemės ūkio veiklą pagal 2014 m. paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Klausimyne pateikti klausimai apie žemės naudojimą, žemėje esančius statinius, ar žemės neapleistos, nestelbiamos piktžolių, neapaugę krūmais ir medžiais, tačiau nėra informacijos apie tai, kuriuose plotuose yra nustatytas pareiškėjo 2014 m. paraiškoje deklaruotas pūdymas, jis negali būti vertinamas kaip įrodymas dėl tinkamo pūdymo įdirbimo.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 9 d. Agentūrai pateikė 2014 m. paraišką. 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. BR6-102 pagal 2014 m. paraiškoje pateiktus duomenis Agentūra pareiškėjui skyrė 1 652,96 Eur dydžio galutinę paramos sumą. 2016 m. birželio 13 d. Agentūra sprendimu Nr. BR6-960135, įvertinusi 2014 m. paraišką, pareiškėjui skyrė 5 051,44 Eur dydžio galutinę paramos sumą. 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-8180 atsakovas pareiškėją informavo, kad Agentūros 2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. BR6-102 yra laikomas negaliojančiu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2016 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. BR6-960135, 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-8180, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-274(AG-210/01-2016) panaikino Agentūros 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. BR6-960135, įpareigojo Agentūrą pakartotinai administruoti pareiškėjo 2014 m. paraišką bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitoje dalyje skundą atmetė.

11. 2016 m. rugpjūčio 23 d. Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BR6-1126339, kuriame nurodė, kad Agentūra, įvertinusi 2014 m. paraišką pagal joje pateiktus duomenis pareiškėjui apskaičiavo 1 652,96 Eur dydžio galutinę paramos sumą (473,34 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, 923,40 Eur perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha, 256,22 Eur išmoka už mėsines avis). Agentūra, apskaičiavusi 10 185,41 Eur pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus, pritaikė 10 185,41 Eur sankciją už tyčinį neteisingą deklaravimą bei apskaičiavusi 4 606,45 Eur kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir MPŪV priemonė), pritaikė 4 606,45 Eur sankciją už plotų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ gauti tyčinį neteisingą deklaravimą.

12. Teismas nurodė, kad ginčijamu sprendimu sankcijos pritaikytos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo – pagrindinės išmokos ir kompensacinių išmokų pagal priemonę MPŪV sumos sumažintos 100 proc.

13. Teismas nustatė, kad Agentūra sankciją pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus pritaikė vadovaudamasi Taisyklių 42.1.4 papunkčiu, konstatuodama, kad 2014 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 100,80 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti, o faktiškai (po patikrų vietoje, atmetus bl3 plotus ir atmetus plotus, kurie nesiekė Taisyklių 11 punkte nustatyto mažiausio išmokoms remtino lauko ploto dydžio – 0,1 ha), nustatytas plotas 89,01 ha (100,80 ha – 89,01 ha = 11,79 ha (89,01/100,80 * 100 = 88,30 proc.; 100 proc. – 88,30 proc. = 11,7 proc.).

14. Teismas nurodė, kad remiantis Taisyklių 36.2.4 papunkčiu kontrolinis mišrus žemės sklypas bl3 – tai sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.). Šio kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones. Taisyklių 38.11 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai pareiškėjai prašo tiesioginių išmokų už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl1b, bl2, bl3, bl9 Agentūra atlieka patikras vietoje, atsižvelgdama į taisyklių 32 punkte nustatytus reikalavimus. <...>. Sankcijos dėl neteisingo ar tyčinio neteisingo deklaravimo netaikomos, jei Agentūra, atlikusi patikrą, nustato, kad laukas ar jo dalis, patenkanti į KŽS bl1b, bl2, bl3, bl9, yra dirbama (prižiūrima) ir tinkama paramai tiesioginėmis išmokomis gauti. Atitinkamai 33.3 papunktyje nustatyta, kad valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) patikslina KŽS_DB5LT: pagal Agentūros patikros vietoje ar nuotolinių patikrų metu nustatytų (išmatuotų) laukų plotų patikslintus duomenis iki kitų metų kovo 1 d., pagal palydovinius vaizdus iki einamųjų metų gruodžio 1 d., o pagal Paraiškų priėmimo informacinę sistemą paties pareiškėjo ar pareiškėjo, padedant seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui aprašytus KŽS ribų pasikeitimus ir šių taisyklių 38.7 punkte nurodytus duomenis iki einamųjų metų spalio 1 d.

15. Teismas nustatė, kad remdamasis šiomis nuostatomis, Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyrius 2014 m. liepos 28 d. – 2014 m. spalio 14 d. atliko 2014 m. paraiškos patikrą vietoje, kurios duomenis užfiksavo Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje Agentūra nustatė tinkamą paramai (faktinį) plotą, užfiksavo, kad atitinkamuose laukuose rastos ganyklos (pievos), o ne pūdymas, kaip kad deklaravo pats pareiškėjas. Nustatytų (išmatuotų) laukų plotų patikslintus duomenis Agentūra perdavė ŽŪIKVC, kuris patikslino 2014 m. paraiškoje deklaruotų laukų plotus.

16. Pagal Taisyklių 31.2 papunktį apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjas informuojamas raštu, siunčiant patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos kopiją. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos kopija pareiškėjui buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 5260. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veikimą arba neveikimą pareiškėjas galėjo apskųsti Agentūros direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą) (šiuo atveju nuo ataskaitos gavimo) (Taisyklių 69 p.). Apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta 2014 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 5260, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Teismas neabejojo dėl duomenų teisingumo Agentūrai atlikus patikrą vietoje, todėl pareiškėjo argumentus, jog skundžiamame sprendime ir patikros akte nepagrįstai nurodyta, kad vietoj pūdymų buvo rastos pievos, atmetė.

17. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo galimybės reikšti pastabų dėl patikros akte nurodytų aplinkybių, nes jo paskyroje buvo rodoma informacija, kad paraiška yra pozityvi. Pagal Taisyklių 31.1 papunktį Agentūra skelbia informaciją Portale, informuoja pareiškėjus vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti informuotas: Portale, raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu bei informuoja savivaldybes, viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų konsultavimo biurus apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus, kai nustatomi: neteisingas deklaravimas, deklaruotų plotų persidengimas, paraiškos duomenų neatitikimas (nesutampant bendriesiems duomenims ir pan.), neteisingų pareiškėjo banko sąskaitos duomenų pateikimas ir kitos deklaravimo klaidos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūros elektroniniame informaciniame portale savo paskyroje galėjo matyti duomenis apie patikras, t. y. joje nurodyta, kad 2014 m. spalio 14 d. patikros rezultatas – nepozityvi, o 2014 m. gruodžio 9 d. patikros rezultatas – pozityvi. Taigi, ir iš šių duomenų pareiškėjas galėjo suprasti apie jam nepozityvios patikros rezultatus.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad iš Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno (toliau – ir Klausimynas) matyti, kad pareiškėjas tinkamai vykdė žemės ūkio veiklą ir visuose plotuose, kuriuos buvo nurodęs 2014 m. paraiškoje. NŽT Kaišiadorių skyriaus 2015 m. vasario 20 d. Klausimyne Nr. 6ŽNK-2-(14.6.7.3) nėra pateiktos jokios informacijos apie tai, kokiuose laukuose (plotuose) nustatytas pareiškėjo deklaruotas pūdymas, vadinasi Klausimynas neįrodo tinkamo pūdymo deklaravimo fakto.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai nustatė tyčinio neteisingo deklaravimo atvejį – pareiškėjas prašė išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas naudmenas, vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje bei bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Teismas, vertindamas pareiškėjui pritaikytos sankcijos pagrįstumą ir teisėtumą pažymėjo, kad nors Agentūra ginčo sprendime klaidingai nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. paraiškoje deklaravo 100,80 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti, kai 2014 m. paraiškoje deklaruotas 100,59 ha plotas, tačiau nesant abejonių dėl patikros vietoje nustatytų duomenų, kurių pagrindu ŽŪIKVC patikslino KŽS_DB5LT, ginčo situacija vis tiek patenka į atvejį, nustatytą Taisyklių 42.1.4 papunktyje (100,59 ha – 89,01 ha = 11,58 ha (89,01/100,59 * 100 = 88,49 proc.; 100 proc. – 88,49 proc. = 11,51 proc.).

20. Teismas nurodė, kad Agentūra sankciją pareiškėjui pritaikė pagal MPŪV taisyklių 33.3.4 papunktį, nurodydama, kad 2014 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 94,01 ha plotą paramai pagal MPŪV priemonę gauti, o faktiškai (po patikrų vietoje ir atmetus BL3 plotus) nustatytas plotas – 83,32 ha (94,01 ha – 83,32 ha = 10,69 ha (83,32/94,01 * 100 = 88,63 proc.; 100 proc. – 88,63 proc. = 11,37 proc.). Teismas vertino, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi patikrinimo vietoje duomenimis, nustatė tyčinį neteisingą deklaravimo atvejį ir, remdamasi MPŪV taisyklių 33.3.4 papunkčiu, nusprendė išmokos pagal MPŪV priemonę einamaisiais metais nemokėti.

21. Teismas konstatavo, kad sankcijos pritaikymą sąlygojo paties pareiškėjo veiksmai (tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis). Pareiškėjas neįrodė 2014 m. paraiškoje deklaruotų laukų kaip pūdymo duomenų teisingumo, nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ginčo sprendimas yra išsamus, pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis (nurodyti laukai, kuriuose rastas ne pūdymas (sideracinis) (5PD-2), o ganyklos (pievos) (iki 5 metų) (5GP-1)), atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas sprendė, kad Agentūra, administruodama 2014 m. paraišką, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui pritaikė sankciją, priimdama ginčijamą sprendimą, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, skundžiamas Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. BR6-1126339 yra pagrįstas ir teisėtas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė, ir nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų.

III.

22. Pareiškėjas R. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. BR6-1126339 ir įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 9 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė pareiškėjo neva padarytų pažeidimų subjektyviosios pusės. Pareiškėjo veiksmai buvo vertinti kaip pažeidimai remiantis Taisyklėmis bei MPŪV taisyklių nuostatomis. Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendime, kurį skundė pareiškėjas, tik formaliai nurodoma, jog konstatuoti tyčinio neteisingo deklaravimo ir neteisingo deklaravimo atvejai, tačiau nepateikiama jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie sankcijų taikymo pagrindo egzistavimą. Sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymas galimas tik atskleidus kaltės, kaip subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elemento, buvimo faktą. Nesant tokių duomenų pareiškėjo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip neteisėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas į šiuos skundo argumentus neatsižvelgė ir vertino tik tai, jog pareiškėjas nepateikė pastabų dėl patikros akto. Pastabų dėl patikros akto nepateikimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo sutikimas su patikra ir tuo pačiu atimantis teisę nesutikimą su ja pareikšti vėliau. Šiuo atveju pareiškėjas nesutikimo su patikra argumentus panaudojo skųsdamas galutinį Agentūros sprendimą dėl sankcijos taikymo, kuris paremtas patikros aktu.

24. Pareiškėjas teigia, kad byloje liko neatskleistas faktas, ar atliekant patikras naudotos matavimų ir skaičiavimų technologijos atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatas, t. y., ar joms buvo atliktas atitikties įvertinimas, ar buvo atitinkamai paženklintos ir (arba) turėjo atitikties liudijimus. Nesant tokių duomenų byloje pareiškėjo veiksmai, kurie atsakovo buvo įvertinti kaip pažeidimai, negali būti laikomi neteisėtais, pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (nutartys bylose Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-5991-596/2016), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės, privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo pateiktų argumentų, jog atsakovo atliktos patikros metu žemės laukai neturėjo būti suarti. Atsakovo patikra buvo atlikta liepos mėnesį, o sideracinis pūdymas turi būti užariamas prieš žiemkenčių sėją, t. y. lapkričio pabaigoje. Taigi Agentūros darbuotojui atliekant patikrą vietoje liepos mėnesį laukas ir neturėjo būti suartas, tuo metu laukas turėjo būti tik apsėtas, kas, kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų nuotraukų, buvo padaryta. Teisės aktai nenumato, kokiu būdu turi būti pasėti augalai – naudojant šiuolaikines technologijas laukas gali būti apsėtas ir neapariant jo. Dėl tos priežasties patikros metu atsakovo darbuotojas nerado ariamos žemės požymių, tačiau šios aplinkybės, nei priimant sprendimą dėl sankcijų taikymo, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino atsakovo pateiktus argumentus, kad laukas patikros metu nebuvo suartas ir tuo pagrindu laikė, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog laukuose auga pievos. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

26. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti galioti.

27. Atsakovas iš esmės pakartoja faktines ir teisines aplinkybes, pateiktas atsiliepime į skundą, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nustatytą tyčinį neteisingą deklaravimą prilygina baudžiamosios teisės sričiai ir mano, jog Agentūra turi įrodyti jo tyčią. Skundžiamame sprendime yra aiškiai ir išsamiai pateikti atvejai, kuomet yra nustatomas tyčinis neteisingas deklaravimas, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas padarė nusikaltimą (ar neteisėtą veiką) baudžiamosios teisės prasme. Pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus pagal atitinkamas priemones, savo parašu patvirtino, kad žino Taisyklių nuostatas, kuriose ir yra įtvirtinta tyčinio neteisingo deklaravimo apibrėžtis. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, nurodant, kad Agentūra turi įrodyti neteisėtos veikos subjektyviąją pusę, t. y. kaltės elementą. Agentūra iš pareiškėjo negavo jokių skundų dėl patikros vietoje metu užfiksuotų duomenų. Pareiškėjas turėjo elgtis apdairiai, sąžiningai bei rūpestingai ir, manydamas, kad patikra vietoje atlikta netinkamai, nustatyta tvarka ir terminais teikti skundą; Patikros vietoje ataskaitoje buvo nurodyta apskundimo tvarka: Agentūros direktoriui raštu per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad patikros vietoje metu buvo nustatytas tiek ploto trūkumas, tiek akivaizdžiai apleisti žemės plotai.

28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl deklaruotų žemės sklypų užarimo ir sėjos terminų, kad sideracinis pūdymas turi būti užariamas prieš žiemkenčių sėją, t. y. lapkričio pabaigoje. Sėjai trunkant bent mėnesį, ji truktų iki pat gruodžio pabaigos, tokie teiginiai yra niekaip nepagrįsti, nes tuomet sėja turėtų būti atliekama jau prasidėjus įšalui, priklausomai nuo orų pasikeitimų. Sideracinis pūdymas yra toks pūdymas, kuriame yra pasėti tam tikri ankštiniai augalai, kurie suaktyvina naudinguosius mikroorganizmus dirvoje. Bet kuriuo atveju, tai – ariama žemė, kurioje yra pasėti atitinkami augalai. Atliekant patikrą vietoje buvo nustatyta, kad ginčo laukuose buvo rastos ganyklos (pievos), o ne sideracinis pūdymas, tai patvirtina nuotraukos, kuriose yra aiškiai matoma, kad laukuose rastas ne pūdymas, o ganyklos (pievos), t. y. neįdirbta žemė.

29. Agentūra nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad naudojant šiuolaikines technologijas laukas gali būti apsėtas ir neapariant jo. Šių teiginių pareiškėjas niekaip nepagrindžia. Pareiškėjas teikia klaidinančius argumentus – skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad laukai buvo įdirbti, o apeliaciniame skunde sutinka su faktu, kad laukai buvo neįdirbti, nes teigia, jog Agentūros darbuotojui atliekant patikrą vietoje liepos mėnesį laukas ir neturėjo būti suartas.

30. Atsakovas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos klausimynas negali būti vertinamas kaip įrodymas dėl tinkamo pūdymo (sideracinio) įdirbimo. Skundžiamas sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, jame aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, patikros vietoje metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeistų teisės aktų punktai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, jame aiškiai pasisakyta tiek dėl sankcijos pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus, tiek dėl sankcijos pagal MPŪV priemonę, pagrindo jį panaikinti nėra.

k o n s t a t u o j a:

IV.

31. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. BR6-1126339, kuriuo Agentūra, įvertinusi pareiškėjo R. Č. 2014 m. paraišką pagal joje pateiktus duomenis pareiškėjui apskaičiavo 1 652,96 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Agentūra, apskaičiavusi 10 185,41 Eur pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus, pritaikė 10 185,41 Eur sankciją už tyčinį neteisingą deklaravimą bei apskaičiavusi 4 606,45 Eur kompensacinę išmoką pagal MPŪV priemonę, pritaikė 4 606,45 Eur sankciją už plotų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ gauti, tyčinį neteisingą deklaravimą.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas tinkamai nustatė tyčinio neteisingo deklaravimo atvejį – pareiškėjas prašė išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas naudmenas, vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje, bei bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto (pagal Taisyklių 42.1.4 p.). Teismas vertino, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi patikrinimo vietoje duomenimis, nustatė tyčinį neteisingą deklaravimo atvejį ir, remdamasi MPŪV taisyklių 33.3.4 papunkčiu, nusprendė išmokos pagal MPŪV priemonę einamaisiais metais nemokėti. Teismas konstatavo, kad sankcijos pritaikymą sąlygojo paties pareiškėjo veiksmai (tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis). Pareiškėjas neįrodė 2014 m. paraiškoje deklaruotų laukų, kaip pūdymo duomenų teisingumo, nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ginčo sprendimas yra išsamus, pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis (nurodyti laukai, kuriuose rastas ne pūdymas (sideracinis) (5PD-2), o ganyklos (pievos) (iki 5 metų) (5GP-1)), atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

33. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, nes konstatuodamas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejį nenustatė pareiškėjo tyčios, kaip pažeidimo subjektyviosios pusės, pareiškėjo pastabų nepateikimas dėl patikros akto negali būti vertinamas kaip sutikimas su patikra, byloje liko neatskleistas faktas, ar atliekant patikras naudotos matavimų ir skaičiavimų technologijos atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo pateiktų argumentų, jog atsakovo atliktos patikros metu žemės laukai neturėjo būti suarti, nes sideracinis pūdymas turi būti užariamas prieš žiemkenčių sėją, t. y. lapkričio pabaigoje, laukai turėjo būti tik apsėti, tai matyti iš byloje esančių nuotraukų.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir padarytoms išvadoms teisėjų kolegija papildomai jų nekartoja, o juos tik papildo.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. paraiškoje deklaravo 100,80 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti, o faktiškai, po patikrų vietoje buvo nustatyta, kad vietoje deklaruotų naudmenų 5PD-2, t. y. sideracinio pūdymo, prašė įmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas naudmenas: buvo rastos ganyklos (pievos) (iki 5 metų) (5GP-1), bei bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

37. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas: <...> b) prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) naudmenas; c) vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

38. Pagal MPŪV taisykles tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas: <...> b) prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) žemės ūkio naudmenas; c) vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas Žemės ūkio naudmenų klasifikatoriuje (Taisyklių 2 priedas) nurodytas naudmenas. Šiuo atveju tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka taikoma tik tada, kai pareiškėjas prašo paramos pagal priemonę MPŪV. Visais šiais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių ir MPŪV taisyklių taikymo požiūriu anksčiau minėtos nustatytos faktinės aplinkybės (neatitikimai tarp deklaruotų ir faktiškai nustatytų naudmenų, esant bendram neteisingai deklaruotų laukų plotui daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto), laikytinos pakankamu pagrindu pripažinti, kad tai yra tyčiniai neteisingi deklaravimai. Atsižvelgiant į aptartas Taisyklių ir MPŪV taisyklių nuostatas, apibrėžiančias tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoką, konstatuotina, kad nurodytų ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti skirtų teisės aktų taikymo požiūriu tyčios sampratai, skirtingai nuo šios sampratos aiškinimo bendroje teisėje, yra reikšmingas tik formalumo aspektas, t. y. tam, kad deklaravimas būtų pripažintas tyčiniu neteisingu deklaravimu pakanka nustatyti patį tam tikro neatitikimo tarp deklaruotų paramai gauti naudmenų bei ploto ir (patikros metu) faktiškai nustatytų naudmenų ir deklaruotų laukų ploto faktą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos neteisėtumo ir nepagrįstumo dėl to, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo tyčia, kaip padaryto pažeidimo subjektyviosios pusės elementas, atmestini.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad byloje neatskleista, ar atsakovui atliekant patikras naudotos matavimų ir skaičiavimų technologijos atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatas, pažymi, kad tokio pobūdžio argumentai iš esmės sietini su fakto nustatymo klausimu, t. y. tuo, ar patikros vietoje metu užfiksuotos aplinkybės, lėmusios sankcijų pareiškėjui taikymą, iš tikrųjų buvo patikros metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą iš esmės nepateikė jokių duomenų, paneigiančių patikros metu nustatytas aplinkybes apie jo paraiškoje deklaruotuose ginčo laukuose rastas kitas naudmenas, patikros rezultatų šiuo aspektu neginčijo. Pirmosios instancijos teismas šias bylos aplinkybes, priimdamas sprendimą, iš esmės įvertino. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu, o byloje esančios patikros metu padarytos ginčo žemės sklypų nuotraukos paneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad laukai buvo apsėti ir juose buvo sideracinis pūdymas.

41. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas atsakovo Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. BR6-1126339 pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, motyvų išdėstymas jame yra aiškus ir pakankamas, todėl minėtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.

42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės pažeidimų nepadarė, tad priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė