Dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eA-3108-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01501-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas I. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. balandžio 17 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pažymėjo, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nuo 2012 m. kovo 12 d. turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 13 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2013 m. kovo 13 d iki 2014 m. kovo 13 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 14 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 15 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 16 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d.

3. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu, kartu pateikdamas visus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą: galiojantį kelionės dokumentą, dokumentus, patvirtinančius, kad turi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, dokumentus, patvirtinančius, kad išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.

4. Departamentas 2017 m. gruodžio 27 d. priimtu sprendimu Nr. (15/5-7)11U-2078(02185) pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d., nusprendė panaikinti. Sprendime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) yra skolinga 634,40 Eur, tačiau, pareiškėjo teigimu, ši skola yra apmokėta ir Įmonė šiuo metu skolų neturi. Šias aplinkybes patvirtina tai, jog Įmonės veikla yra reali, mokestinius įsipareigojimus vykdo tinkamai. Pažymėjo, kad šiuo metu Įmonė turi sutartinių įsipareigojimų, kurių neįvykdymas galėtų sukelti daug finansinių problemų. Pareiškėjo nuomone, Departamentas, priimdamas minėtą sprendimą, visiškai neįvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmės, nekvietė atvykti į Departamentą ir pateikti paaiškinimus, Įmonės patikrinti nebuvo atvykęs. Sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų aplinkybių.

5. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu (toliau – ir Prašymas) sudaryti sąlygas pareiškėjui kuo skubiau kreiptis į Departamentą dėl buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, kol teisme bus galutinai išnagrinėtos bylos dėl Departamento priimtų sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo. Paaiškino, jog Prašymo padavimo metu pareiškėjas turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d.

6. Departamentas 2018 m. balandžio 17 d. skundžiamu Raštu pareiškėją informavo, jog pagrindo išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, nurodydamas, jog pareiškėjas neatitinka nei vienos iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IV-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70 punkte nurodytų sąlygų.

7. Pareiškėjas su skundžiamu Raštu nesutiko, nurodydamas, jog neįsigaliojus teismo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, turi galimybę kreiptis į Departamentą dėl jo išdavimo, tačiau galiojanti registracijos internetu pas migracijos pareigūną sistema nurodo datą, kuri yra vėlesnė nei 2018 m. kovo 15 d. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas yra neįsigilinęs į faktines aplinkybes ir priimtų sprendimų esmę, todėl leisti jam toliau gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti Įmonės veiklą atsisako nepagrįstai.

8. Pareiškėjas prašė atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja dviejų atsakovo sprendimų, priimtų pareiškėjo atžvilgiu, teisėtumą, t. y. dėl Departamento 2017 m. gruodžio 27 d. priimto sprendimo Nr.(15/5-7)11U-2078(52185) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A., panaikinimo“ panaikinimo bei dėl Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (15/4-1)7U-1 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“ panaikinimo, todėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumas ir pagrįstumas galutinai nėra išnagrinėtas ir pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir pagrįstai.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

10. Nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. buvo gautas pareiškėjo atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės prašymas įpareigoti atsakingas institucijas spręsti klausimą dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, atvykęs į Departamentą dėl vizos išdavimo, nebuvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas ginčijamu Raštu buvo informuotas, kad pagrindo išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi nėra, kadangi, Departamento turimais duomenimis, jis šiuo metu neatitinka nė vieno iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nustatytų nacionalinės (D) vizos išdavimo pagrindų bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Ginčijamu Raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad prašymą jis turėtų pateikti Vizos išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamas Raštas priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2018 m. kovo 15 d., Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, ir tai, jog pareiškėjas šiuo metu neturi galiojančio dokumento, suteikiančio teisę jam būti Lietuvos Respublikoje.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, kadangi šiuo metu yra nagrinėjamas jo pateiktas prašymas dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo. Departamento duomenimis, prašymo pateikimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad turėjo Šengeno, nacionalinę vizą ar galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisės aktuose ar pačiame Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendime Nr. (15/4-1) 7U-1 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“ nėra nustatyta, kad šis sprendimas įsiteisėja tik praėjus tam tikram terminui, t. y. sprendimas pradėjo galioti iš karto. Atsakovo manymu, skundo teiginiai, kad ginčijamo Rašto priėmimo metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl leidimo nuolat gyventi neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi 2018 m. gegužės 31 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) skola VSDFV biudžetui sudaro 1 344,52 Eur, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su ginčijamo Rašto teisėtumu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame Rašte buvo nurodytos aktualios teisės aktų nuostatos ir paaiškinta, kokias sąlygas turi atitikti pareiškėjas, siekdamas gauti nacionalinę (D) vizą, todėl, Departamento nuomone, ginčijamas Raštas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, nepažeistas gero administravimo principas.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2018 m. balandžio 17 d. rašto „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“ teisėtumo bei pagrįstumo.

15. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su Prašymu sudaryti sąlygas pareiškėjui kuo skubiau kreiptis į Departamentą dėl buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, kol teisme nebus galutinai išnagrinėtos bylos dėl Departamento priimtų sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo.

16. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, 2018 m. balandžio 17 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“ informavo, kad pagrindo išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi nėra, kadangi, Departamento turimais duomenimis, pareiškėjas šiuo metu neatitinka nė vieno iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nustatytų nacionalinės (D) vizos išdavimo pagrindų bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Ginčijamu Raštu pareiškėjas taip pat informuotas, kad prašymą nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi jis turėtų pateikti Apraše nustatyta tvarka, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, Departamentas skundžiamu Raštu suteikė pareiškėjui jo prašomą informaciją dėl susidariusios situacijos ir pateikė paaiškinimus. Skundžiamame Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, Raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu. Teismas pažymėjo, jog net ir patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamą Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

18. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pažymėjo, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-2078(02185), kuriuo jam buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMTQ1OC03NjQvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-1458-764/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-1458-764/2018">eI-1458-764/2018</a> 2018 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu minėtą pareiškėjo prašymą atmetė. Dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pareiškėjas, nepraleisdamas apskundimo termino, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi minėtą sprendimą nutarė palikti nepakeistą.

19. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog 2018 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (15/4-1)7U-1 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. priimtu sprendimu minėtą pareiškėjo prašymą atmetė. Dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pareiškėjas, nepraleisdamas apskundimo termino, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi minėtą sprendimą nutarė palikti nepakeistą.

20. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neatitiko nė vieno Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nurodyto nacionalinės (D) vizos išdavimo pagrindo, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai.

21. Teismas pažymėjo, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

III.

22. Pareiškėjas I. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Prašymo padavimo metu pareiškėjas turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Neįsigaliojus teismo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, jis turi galimybę kreiptis į Departamentą dėl jo išdavimo, tačiau galiojanti registracijos internetu pas migracijos pareigūną sistema nurodo datą, kuri yra vėlesnė nei 2018 m. kovo 15 d. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, minėta Įmonė turi sutartinių įsipareigojimų, kurių neįvykdymas gali sukelti daug finansinių problemų. Departamentas visiškai nevertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmės, nekvietė atvykti ir pateikti paaiškinimus, atstovai nebuvo atvykę į (duomenys neskelbtini) patikrinti. Mano, jog Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir pagrįstai, nes byla dėl pareiškėjo teisinio statuso yra nagrinėjama teisme. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįsigilino į situacijos esmę, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų. Šiuo atveju nebuvo duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo buvimo Lietuvoje neteisėtumą, todėl nagrinėjant prašymą dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo teisėtumo, pareiškėjui turėjo būti išduota nacionalinė daugkartinė viza.

24. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

25. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad ginčijamas Raštas priimtas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2018 m. kovo 15 d., Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, bei tai, kad pareiškėjas tuo metu neturėjo galiojančio dokumento, sutiekiančio teisę jam būti Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas Departamento 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėju panaikinimo apskundė teismui, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir dėl Departamento 2018 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Paduodamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie teisėtą buvimą Lietuvoje, nes galutiniai teismų sprendimai buvo priimti prieš pateikiant apeliacinį skundą. Atsakovas mano, jog ginčijamas Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. rašto „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“ teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

27. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas I. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nuo 2012 m. kovo 12 d. turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paskutinis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d.

28. 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Departamentas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (15/4-1)7U-1 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. A.“ atsisakė išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą Departamento sprendimą. Teismas 2018 m. gegužės 15 d. priimtu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą nutarė palikti nepakeistą.

29. Departamentas 2017 m. gruodžio 27 d. priimtu sprendimu Nr. (15/5-7)11U-2078(02185) pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2018 m. kovo 15 d., nusprendė panaikinti. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą Departamento sprendimą. Teismas 2018 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą.

30. Pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. (dar nepriėmus galutinių teismo sprendimų aptartose bylose) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su Prašymu sudaryti sąlygas pareiškėjui kuo skubiau kreiptis į Departamentą dėl buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, kol teisme bus galutinai išnagrinėtos bylos dėl Departamento priimtų sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo.

31. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, 2018 m. balandžio 17 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“ nurodė, kad pagrindo pareiškėjui išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi nėra, kadangi, Departamento turimais duomenimis, jis šiuo metu neatitinka nė vieno iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nustatytų nacionalinės (D) vizos išdavimo pagrindų bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Ginčijamu Raštu pareiškėjas taip pat informuotas, kad prašymą išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi jis turėtų pateikti būdamas teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje.

32. Taigi Departamentas konstatavo, jog prašymą išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gali pateikti būdamas teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Prašymo pateikimo metu Departamentas 2017 m. gruodžio 27 d. priimtu sprendimu Nr. (15/5-7)11U-2078(02185) jau buvo panaikinęs pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2018 m. kovo 15 d. (sprendimas buvo apskųstas teismui).

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip numatanti, kad asmuo, kuris neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigus jam išduoto leidimo galiojimui, neišvykęs iš Lietuvos Respublikos apskritai negali gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTQ1My04MjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5453-822/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5453-822/2018">eA-5453-822/2018</a>). Taigi šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas (dėl šio sprendimo vyko ginčas teisme), tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, nėra pakankama paneigti pareiškėjo teisę teikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje apskritai. Analogiškai vertintinos ir atitinkamos Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.

34. Departamentas skundžiamame Rašte nustatė, jog pagrindo išduoti nacionalinę (D) vizą ar leidimą laikinai gyventi nėra, kadangi, Departamento turimais duomenimis, pareiškėjas šiuo metu neatitinka nė vieno iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nustatytų nacionalinės (D) vizos išdavimo pagrindų bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Atsižvelgiant į šią Rašte vartojamą formuluotę, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog Raštas buvo tik informacinio pobūdžio ir nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes juo iš esmės atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę vizą ar leidimą laikinai gyventi. Rašte yra nurodyta, kad pagrindo išduoti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę vizą ar leidimą laikinai gyventi nėra, bei nėra nurodoma, kad kitokiu būdu būtų išspręstas pareiškėjo prašymas (pvz., atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ar pan.) (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzY4Ni01MjAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3686-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3686-520/2018">eA-3686-520/2018</a>; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzY4OS03NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3689-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3689-756/2018">eA-3689-756/2018</a>). Taip pat akcentuotina, kad Rašte nėra nurodyta, jog pareiškėjo prašymą atsisakoma priimti dėl formos ir turinio trūkumų, taip pat pareiškėjui nėra sudaryta galimybė patikslinti prašymą, t. y. jį pateikti atsakovo reikalaujama forma. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas buvo priimtas ir vertinamas.

35. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti įvardyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzM1LTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1335-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1335-556/2018">A-1335-556/2018</a>).

37. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>). Be kita ko, gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

38. Nagrinėjamu atveju Departamentas skundžiamame Rašte nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno iš Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nustatytų daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagrindų bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Minėta išvada negalėjo būti padaryta viešojo administravimo subjektui neturint administraciniam sprendimui priimti reikalingų duomenų. Iš Rašto turinio nėra aišku net tai, kurie apskritai pagrindai buvo vertinami ir kokiais Departamento turimais duomenis vadovaujantis buvo priimtas aptariamas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, Departamento priimtas Raštas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir gero viešojo administravimo principo reikalavimų, ir tai yra pagrindas jį panaikinti.

39. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 15 d. prašyme buvo kreipiamasi dėl buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, kol teisme bus galutinai išnagrinėtos bylos dėl Departamento priimtų sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo. Kaip buvo minėta, galutiniai sprendimai minėtose bylose jau yra priimti: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDUyNC01MjAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4524-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4524-520/2018">eA-4524-520/2018</a> ir Nr. eA-4560-520/2018. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

40. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Departamento 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-2078(02185) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2018 m. kovo 15 d., teisėtumu (Departamentas nevertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmės, nekvietė atvykti ir pateikti paaiškinimus, atstovai nebuvo atvykę į (duomenys neskelbtini) patikrinti) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl minėto Departamento sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDUyNC01MjAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4524-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4524-520/2018">eA-4524-520/2018</a>.

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, t. y. Departamento 2018 m. balandžio 17 d. raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“ panaikinamas, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A.“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius