Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eA-3146-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, viešoji įstaiga Žirmūnų psichikos sveikatos centras) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 16-12-10-03597-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjai leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad pažymą, kurios pagrindu yra priimtas Sprendimas, išdavė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Žirmūnų psichikos sveikatos centras, kuris neturėjo teisinio pagrindo tokį dokumentą išduoti ir jį siųsti atsakovui, kadangi pareiškėjos sveikatos priežiūros įstaiga yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Northway medicinos centrai“, kurioje pareiškėja yra prisiregistravusi.

3. Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinto Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktą sveikatos tikrinimus atlieka gydytojų komisija, t. y. gydytojas psichiatras, šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas) arba darbo medicinos gydytojas. Nagrinėjamu atveju gydytojų komisijos atliekamas sveikatos tikrinimas pareiškėjai nebuvo atliktas. Pareiškėja teigė, kad ji neserga jokia liga, patenkančia į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinto Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašą (toliau – ir Ligų sąrašas), tai įrodo UAB „Northway medicinos centrai“ pateikta visa jo žinioje turėta informacija, susijusi su pareiškėja. Vienintelis atsakovo žinioje buvęs dokumentas, kuriame užsimenama apie pareiškėjos sveikatos būklę, yra VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro 2016 m. birželio 3 d. pažyma Nr. D16-035 (toliau – ir Pažyma).

4. Pareiškėja teigė, kad priimant Sprendimą nebuvo laikytasi teisės aktų nustatytos tvarkos, atsakovas formaliai taikė teisės aktus. Pažymoje nėra nurodyta, nei kokia liga serga pareiškėja, nei kokius fizinius trūkumus ji turi. Net jeigu Pažyma ir būtų laikytina pagrįstu įtarimu dėl pareiškėjos ligos ar fizinių trūkumų, atsakovas turėjo įpareigoti pareiškėją pasitikrinti sveikatą, tačiau to nepadarė (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 87 p.). Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas priėmė Sprendimą, neatlikęs objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos Sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, visiškai nemotyvavo Sprendimo.

5. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2016 m. birželio 7 d. gautas VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro pranešimas Nr. D16-035, kad A. B. dėl savo sveikatos būklės negali naudotis ginklu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai priklausantis pistoletas GLOCK 19, kai. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 8 d. buvo paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18321-16 kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Ginklas yra saugomas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje iki procesinio sprendimo priėmimo minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Vilniaus AVPK teigia, kad priimdamas Sprendimą tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (atsiradus šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms sąlygoms – B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu) nuostatas, kadangi rėmėsi viešosios įstaigos Žirmūnų psichikos sveikatos centro pranešimu apie pareiškėjos sveikatos būklę.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. Ministerija pareiškėjos argumentą, kad pažymą, kurios pagrindu yra priimtas Sprendimas, išdavė tokios teisės neturinti įstaiga, vertintino kaip nepagrįstus. Teisės aktai nenumato imperatyvo privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose asmenys yra prisiregistravę.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

10. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras paaiškino, kad pareiškėjai 2016 m. birželio 3 d. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė suteikė konsultaciją, kurios metu įvertinta pareiškėjos medicininė – psichiatrinė būklė ir jos dabartinė psichologinė būsena buvo įvertinta kaip neatitinkanti atvejų, kai asmuo gali turėti ginklą. Pareiškėja gydytojai psichiatrei nurodė, kad jos psichologinė būsena yra pasikeitusi po sūnaus savižudybės, nurodė tokius nusiskundimus: sutrikęs miegas, galvos svaigimas, išsiblaškymas, nuovargis, dingęs apetitas, skausmas krūtinės srityje, mintys apie sūnaus netektį, jo mirties priežastis. Pareiškėja buvo informuota apie jos psichologinę būklę, t. y. kad yra stebima gedėjimo reakcija / būsena, informuota, kad dėl šios priežasties gydytoja psichiatrė negali duoti teigiamos išvados dėl leidimo ginklui išdavimo. Pareiškėjai buvo nustatyta F43.2. diagnozė (gedėjimo reakcija, adaptacijos sutrikimas). 2016 m. birželio 3 d. buvo išduota pažyma Nr. D16-035, kurioje nurodyta, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės negali naudotis ginklu.

11. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras nurodė, kad pareiškėjai diagnozuotas psichikos sutrikimas, kuriam esant draudžiama išduoti leidimą įsigyti ar turėti ginklą (Ligų sąrašo 1.1 p.). Teisės aktai draudžia išduoti ginklą ne tik esant ligai, bet ir esant psichikos ir elgesio sutrikimams, nebūtinai diagnozavus konkrečią psichikos ligą. Asmuo gali įsigyti ir turėti ginklą tik tuo atveju, jeigu nėra įtarimų dėl psichikos sutrikimų ir elgesio kontrolės. Pareiškėjos atveju nebuvo nustatyta, kokio sunkumo yra pareiškėjos psichikos sutrikimas, ar tai trumpalaikis simptominis psichikos sutrikimas, kokios būtų medikamentinio gydymo prognozės, nes susidarė konfliktinė situacija ir detaliau ištirti pareiškėjos sveikatos būklės nebuvo galimybių. Pažyma Nr. D16-035 buvo išduota atsakovui, todėl pareiškėjos diagnozės nurodymas joje būtų buvusi perteklinė informacija, be to, ypatingieji asmens duomenys negali būti atskleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėja apie diagnozę buvo informuota konsultacijos metu.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pasirinkta sveikatos priežiūros įstaiga UAB „Nortway medicinos centras“ yra sudariusi medicininių paslaugų teikimo sutartį su VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centru, į kurį pareiškėja ir buvo nukreipta, be to, pareiškėja savanoriškai atvyko konsultacijai, todėl pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas pareiškėjos laisvė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją nebuvo suvaržyta.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad sveikatos pažyma nėra lemiama aplinkybė sprendžiant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimą, ir nurodė, kad esant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindui, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms sąlygoms, kada B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, atsakovas pagrįstai vadovavosi VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro Pažyma apie pareiškėjos sveikatos būklę.

15. Teismas nurodė, jog Pažymoje konstatuota, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali naudotis šaunamuoju ginklu, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagą, paimtą ir saugomą šaunamąjį ginklą, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punkto, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis turėjo teisę panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja Įstatymo prasme negali būti laikoma nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, Sprendimas pakankamai aiškus ir suprantamas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios yra pakankamos tokio pobūdžio sprendimams priimti.

III.

16. Pareiškėja A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių bei įrodymų.

17.2. Teismas nestabdė bylos nagrinėjimo, kai tai buvo objektyviai būtina. 2016 m. gruodžio 23 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydama nustatyti, kad VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytoja A. S. 2016 m. birželio 3 d. konsultaciją pareiškėjai atliko negavusi jos sutikimo, pripažinti, kad VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras privalo parengti diagnostikos ir gydymo protokolus, kurie yra svarbūs teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei užtikrinti, taip pat pripažinti, kad pareiškėjai adaptacijos sutrikimai (F43.2) yra diagnozuoti neteisėtai. Pareiškėja 2017 m. sausio 12 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo, pareiškėjos atstovas 2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu pirmos instancijos teismo taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki Tarnyba priims sprendimą dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. skundo (iki 2017 m. kovo 27 d.), tačiau teismas šių prašymų netenkino. Pareiškėja teigia, jog tik išsiaiškinus Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą galėjo būti sprendžiamas atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. 2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu teismas tinkamai neapsvarstė teisinio pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nevertino, ar šiuo atveju buvo būtina stabdyti bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Turėdamas pareigą išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindė savo skundą, teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes nesiekė išsiaiškinti Pažymos išdavimo teisėtumo klausimo, užkirto pareiškėjai kelią į bylą pateikti įrodymus.

17.3. Teismas nevertino Pažymos, kaip skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo pagrindo. Pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, ar pareiškėjai buvo atliekamas koks nors sveikatos tikrinimas ir ar buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, vien tokia Pažyma nėra lemiama aplinkybė sprendžiant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimą, ypač kai nėra įrodytas šios Pažymos teisėtumas bei pagrįstumas.

17.4. Priimdamas Sprendimą atsakovas nesilaikė šiai administracinei procedūrai teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neturėjo pakankamai informacijos administracinei procedūrai dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo atlikti. Be to, Pažymoje nėra Ligų sąrašo 20 punkte nurodytos informacijos.

17.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime painioja atsakovo veiksmus 2017 m. balandžio 18 d. paimant pareiškėjai priklausantį pistoletą GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, ir atsakovo veiksmus 2017 m. liepos 15 d. priimant Sprendimą pagal pažymą. Sprendimo priėmimas nepriklauso nuo atsakovo veiksmų paimant pareiškėjai priklausantį pistoletą, juolab negali būti laikomas administracinės procedūros panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą pradėjimu, kaip nurodė teismas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skundžiamo Sprendimo priėmimą lėmė pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas iš viso nelaikytina administracine procedūra. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, kad „atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagą, paimtą ir saugomą šaunamąjį ginklą pistoletą, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punkto, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis turėjo teisę panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“. Vien iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atsakovas negalėjo spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės ir remtis Įstatymo straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punkto, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

18. Pareiškėja taip pat teismui pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. įsakymą „Dėl pacientei A. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ Nr. T4-96-(1.34.) bei 2017 m. balandžio 5 d. kontrolės Nr. T3-465/T3-389/2016 ataskaitą Nr. D17-79(1.27).

19. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybos 2017 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. T4-96-(1.34.) konstatuota, jog 2016 m. birželio 3 d. pareiškėja buvo konsultuojama neužpildžius VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro Paciento valios pareiškimo formos ir paciento garbės deklaracijos, tuo pažeidžiant Aprašo 6 punktą, taip pat buvo pažeistas Aprašo 12 punktas ir 23 punktas, pagal kurį sudėtingais ir konfliktiniais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl galimybės įsigyti ginklą, dėl psichikos sveikatos būklės sprendžia psichikos sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija. Prašomoje prijungti ataskaitoje matyti, kad pareiškėją konsultavusi psichiatrė pripažino, jog konsultacijos metu buvo kilusi konfliktinė situacija. Pareiškėja nurodo, kad tai, jog nebuvo gydytojų konsultacinės komisijos išvadų dėl pareiškėjos būklės, reiškia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą vadovavosi teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu sveikatos apsaugos priežiūros įstaigos pranešimu apie pareiškėjos psichinę būklę.

20. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, jog, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga stabdyti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo bei išklausęs šalių pasisakymus, Ministerijos nuomone, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos kreipimasis į Tarnybą dėl diagnozuotų adaptacijos sutrikimų pripažinimo neteisėtais, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pirmosios instancijos teismui teiktų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Tarnybos funkcijų, vykdymas ir išvados neturi įtakos pareiškėjai nustatytai diagnozei bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigai nedelsiant pranešti apie asmeniui nustatytą įtariamą sveikatos sutrikimą / būklę, kurie (-ios) užkerta galimybes išduoti leidimą išduoti / nešiotis ginklą. Bylos ginčo dalykui reikšmės turi ne tai, ar Pažyma buvo teisėta ir pagrįsta, o ar tuo metu, kai pacientė kreipėsi konsultacijai, ji turėjo psichinės sveikatos simptomų, galinčių apriboti ginklo turėjimą. Net esant įtarimams, kad asmuo gali turėti sveikatos sutrikimų / būklių, kurioms esant jam neišduotinas ginklas, tokia informacija nedelsiant turėtų būti pateikiama kompetentingam subjektui. Remiantis Aprašo 20 punktu, bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, net ir nesivadovaujant diagnostikos ir gydymo protokolais, privalo apie negalimumą įsigyti (nešiotis) ginklą informuoti teritorinę policijos įstaigą.

23.2. Teismas pagrįstai nestabdė administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi Tarnyba negali pripažinti Pažymos negaliojančia, vertinti Pažymoje nurodytos diagnozės teisingumo.

23.3. Pažyma yra pakankamas pagrindas neišduoti leidimo ginklui laikyti (nešiotis), teritorinė policijos įstaiga, esant būtinumui, gali tikslinti sveikatos sutrikimo diagnozę ir / ar sveikatos patikrinimo datą ir / ar mastą.

23.4. Terminas kitam sveikatos patikrinimui pažymoje nurodomas tuo atveju, kai Ligų sąraše yra imperatyviai nustatytas terminas kitam sveikatos patikrinimui. Pareiškėjai nustatytas psichikos sutrikimas / diagnozė, kadangi buvo diagnozuotas pirmą kartą ir nebuvo nustatyta, kokio yra sunkumo, yra priskiriamas prie organinių ir simptominių psichikos sutrikimų, kuriems esant draudžiama išduoti leidimą įsigyti ar turėti ginklą (Ligų sąrašo 1.1. punktas). Šiam sveikatos sutrikimui nėra nustatytas remisijos laikas, kuriam esant pakartotinai galima vertinti asmens sveikatos būklę. Ligų sąrašo 1.1 punktas numato, kad kiekvienu individualiu atveju, kai pasveikstama nuo trumpalaikių simptominių psichikos sutrikimų, dėl galimybės įsigyti ar turėti ginklą sprendžia gydytojų konsultacinė komisija, todėl pareiškėjai pasveikus (jeigu psichikos sutrikimas nebus tęstinio pobūdžio), ji galės pakartotinai kreiptis dėl leidimo ginklui įsigyti ir turėti išdavimo.

23.5. Pareiškėja nėra pasinaudojusi ikiteismine Pažymos apskundimo tvarka, ši Pažyma yra galiojanti, ja vadovaujantis atsakovas galėjo ir privalėjo.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo atsakymų kopijas pareiškėjos advokatui ir Tarnybai dėl pareiškėjai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo ir tinkamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 16-12-10-03597-e (I t., e. b. l. 8–9), kuriuo pareiškėjai panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, padaręs išvadą, kad pareiškėja Įstatymo prasme negali būti laikoma nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

28. Primintina, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

29. Įstatymo 40 straipsnis numato pagrindus panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus bei šaudmenis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatytoms sąlygoms. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir Taisyklių 92.3 punkte. Šių Taisyklių 93 punkte taip pat nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

30. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu.

31. Pažymėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu teisės aktu yra Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.221 patvirtintų Ligų sąrašas, kurio 1.1. punkte (2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija) yra nurodyti organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, prie kurių pagal „TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą“ priskiriamas ir pareiškėjai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas.

32. Nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2016 m. birželio 3 d. išduota Pažyma Nr. D16-035, kurioje nurodyta, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės negali naudotis ginklu (I t., e. b. l. 126–129) – patvirtina, kad pareiškėjai diagnozuotas psichikos sutrikimas, kuriam esant draudžiama išduoti leidimą įsigyti ar turėti ginklą pagal Ligų sąrašo 1.1 punktą.

33. Nors pareiškėja vertina, kad ji neserga jokia liga, patenkančia į Ligų sąrašą, ir teigia, jog Pažymą, kurios pagrindu yra priimtas Sprendimas, išdavė VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras, kuris neturėjo teisinio pagrindo tokį dokumentą išduoti ir jį siųsti atsakovui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios sveikatos priežiūros įstaigos pateikta informacija apie pareiškėjos sveikatos būklę. Be to, kaip byloje nustatyta, pareiškėja nėra pasinaudojusi ikiteismine Pažymos apskundimo tvarka, ši Pažyma yra galiojanti, taigi atsakovas ja vadovaujantis turėjo teisę. Todėl konstatuotina, kad byloje įrodyta jog pareiškėjai yra nustatyta gedėjimo reakcija ir adaptacijos sutrikimas (F43.2. diagnozė), kuri patenka į Ligų sąrašą.

34. Esant tokioms aplinkybėms tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas serga liga (t. y. psichikos sutrikimais), trukdančia tinkamai elgtis su ginklu ir tai yra imperatyvus bei savarankiškas pagrindas (Įstatymo 17 str. 1 d. 3 punktas) nuspręsti, kad šis asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04NTgtNTI1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-858-525/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-858-525/2016">A-858-525/2016</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009).

36. Atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, kolegijos vertinimu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo gauti duomenys patvirtino teisiškai reikšmingas aplinkybes bei sudarė teisėtą ir pakankamą pagrindą atsakovui pagrįstai pripažinti, jog pareiškėja šiuo atveju atitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą (t. y. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu). Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjos turėtą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

37. Įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visumą, apeliacinio skundo argumentus bei atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėja, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjos kreipimasis į Tarnybą dėl diagnozuotų adaptacijos sutrikimų pripažinimo neteisėtais, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad bylos nagrinėjimą šiuo konkrečiu atveju sustabdyti buvo būtina.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

39. Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjos nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys