Administracinė byla Nr. A-461-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00466-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.6.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) 236,58 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai yra nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.
3. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas objektas apmokestintas vietine rinkliava 236,60 Eur, tačiau atsakovas sumokėjo 0,02 Eur, taigi liko nesumokėti 236,58 Eur.
4. Atsakovas L. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad su pareiškėju nėra sudaręs sutarties dėl atliekų išvežimo, tokia paslauga jam yra neteikiama, todėl jis negali būti vietinės rinkliavos mokėtojas.
II.
6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 236,58 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir sistemiškai įvertinęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), padarė išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
9. Teismas nustatė, kad atsakovui L. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie žemės sklypą, tačiau duomenų apie statinius, jų baigtumą, nėra; žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame gyvenama. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad minėtame name gyvena jis su sutuoktine. Minėtas pastatas yra gyvenamasis namas ir jis eksploatuojamas. Teismas nurodė, kad viešajame registre duomenų apie statinį nėra pateikta, tačiau šių duomenų neįrašymas į viešąjį registrą, kai patikros vietoje aktu yra užfiksuoti duomenys apie statinio naudojimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog statinys naudojamas pagal paskirtį. Todėl pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad tai konstatuota ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS03OTctMzQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-797-342/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-797-342/2015">I-797-342/2015</a> dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo L. D. už ankstesnį laikotarpį.
10. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad su juo pareiškėjas nesudarė sutarties dėl atliekų išvežimo ir atsakovas nesinaudoja atliekų šalinimo sistema, pažymėjo, jog LVAT praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas jam neteikia paslaugų ir jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, neturi įtakos atsakovo prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą atsiradimui. Teismas pažymėjo, kad iš fotonuotraukos matyti, jog atsakovui yra pateiktas konteineris atliekoms.
11. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatus nustatant 281 Lt metinę rinkliavą už 2014 m. ir 81,89 Eur už 2015 m. ir 2016 m. Atsakovui už 2015 m. ir 2016 m. taikyta 5 procentų nuolaida, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 236,58 Eur vietinės rinkliavos. Nors atsakovas teigė, kad 0,02 Eur vietinės rinkliavos jis nemokėjo, tačiau teismas padarė išvadą, kad galimai 2 euro centų paklaida yra dėl pareiškėjo sistemos klaidos ir tai neturi įtakos atsakovo pareigai mokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog vietinė rinkliava apskaičiuota tinkamai, o duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.
III.
12. Atsakovas L. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
13. Atsakovas nurodo, kad jis nebuvo išklausytas teismo posėdžio metu, jam nebuvo suteikta teisė atsikirsti ir pasisakyti, nebuvo pasiūlyta šalims sudaryti taikos sutartį, nebuvo kalbama apie esminę aplinkybę – konteinerio (ne)buvimą.
14. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju pareiškėjui formaliai ir biurokratiškai vykdant viešojo administravimo funkcijas buvo pažeistas gero administravimo (atsakingo valdymo) principas.
15. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
16. Pareiškėjas nurodo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, tai yra asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą.
17. Pareiškėjas pažymi, kad teismai jau sprendė ginčą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo (LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yOTctNTU2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-297-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-297-556/2016">A-297-556/2016</a>). Teismas nuosekliai ir išsamiai ištyrė visas atsakovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, bei konstatavo, kad L. D. yra teisėtai ir pagrįstai apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste apskaičiuotą už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, vietinės rinkliavos administratorius kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo ir tik priverstinai įvykdžius sprendimą atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu suteikti konteinerį komunalinėms atliekoms kaupti jo namų valdoje. Atsakovo argumentai, kad jis iki to laiko nesinaudojo komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, todėl jam nėra pareigos mokėti vietinės rinkliavos, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir teismo sprendimams. Pažymi, kad atsakovui neturint konteinerio jo gyvenamoje namų valdoje, jis turėjo galimybę ir teisę naudotis viešoje erdvėje esančiais atliekų surinkimo, rūšiavimo konteineriais.
19. Atsakovas L. D. pateikė teismui papildomus paaiškinimus (pavadinęs procesinį dokumentą „apeliaciniu skundu“), kuriuose prašo, be kita ko, pripažinti Klaipėdos miesto savivaldybę atsakovu procese. Atsakovas nurodo, kad teismas privalo vertinti aplinkybes dėl atliekų konteinerio suteikimo, taip pat dėl sutarties sudarymo. Pažymi, kad oficialaus atsakymo iš pareiškėjo atsakovas nėra gavęs dėl jo 2018 m. spalio 9 d. pateikto prašymo sudaryti sutartį.
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Byloje kilęs ginčas dėl 236,58 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo L. D. už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
21. Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
22. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
24. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
25. Tai lemia, kad atsakovo argumentai, kuriais teigiama, jog su juo pareiškėjas nėra sudaręs atitinkamos sutarties, todėl jis neprivalo mokėti šios rinkliavos ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi.
26. Atsakovo argumentus, kad jam faktiškai nebuvo teikiama komunalinių atliekų surinkimo paslauga, paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog atsakovui yra pateiktas konteineris atliekoms surinkti (b. l. 7).
27. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).
28. Iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.
29. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu galėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. AD1-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“, pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovas byloje nagrinėjamu laikotarpiu minėtų teisės aktų nustatyta tvarka būtų įgijusi teisę į minėtą lengvatą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati atsakovė.
30. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VDItMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T2-20')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T2-20">T2-20</a>0; 2012 m. spalio 23 d. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VDItMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T2-25')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T2-25">T2-25</a>1; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274 redakcijos) patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, mokėtina Vietinės rinkliavos suma turintiems nekilnojamojo turto už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę Vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
31. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovui L. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Šiame sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame yra gyvenama, tačiau šis statinys nėra įregistruotas viešajame registre. Tai, kad šiame statinyje kartu su šeima gyvena atsakovas, jis pats pripažįsta.
32. Ši faktinė aplinkybė lemia tai, jog pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas, byloje aptariamu laikotarpiu, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nesumokėjo.
33. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl minėto dydžio rinkliavos išieškojimo iš atsakovo. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
