Civilinė byla Nr. 3K-3-258/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.5; 122.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. D. ir G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – J. D., G. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėja, pagal įstatymą atstovaujama motinos L. D., 2006 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi su prašymu į teismą ir nurodė, kad ji yra K. D., mirusio 2005 m. rugpjūčio 5 d., vaikaitė. Pareiškėjos seneliui mirties dieną nuosavybės teise priklausė 5/8 dalys gyvenamojo namo, sandėlio, tvarto, lauko virtuvės, kiemo statinių (duomenys neskelbtini), teisė atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas K. D. mirė 1997 m. vasario 19 d., todėl, pareiškėjos senelio mirties dieną nesant gyvo pareiškėjos tėvo, jai atsirado teisė paveldėti senelio palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi jos tėvui. Pareiškėja palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametė (16 metų), nesuvokė palikimo priėmimo reikšmės, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo; be to, ji, negyvendama kartu su seneliu, nepriėmė palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja taip pat tikėjosi, kad jos senelė ir teta (suinteresuoti asmenys) sutiks, jog pareiškėja priimtų senelio palikimą. Pareiškėja neturi ir senelio palikimo atsiradimo metu neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jos sunki turtinė padėtis yra papildomas pagrindas pareiškėjos teisei į palikimą apginti. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą jos mirusio senelio palikimui priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi tenkino pareiškimą ir pratęsė pareiškėjai, atstovaujamai pagal įstatymą jos motinos, trims mėnesiams praleistą terminą palikimui priimti po K. D. mirties. Teismas nustatė, kad, mirus K. D., mirusiojo žmona ir duktė, kurios šioje byloje yra suinteresuoti asmenys, 2005 m. rugsėjo 15 d. pateikė pareiškimą notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo; nurodė, kad kitų įpėdinių nėra. Tuo tarpu pareiškėja, palikėjo mirties dieną nesant gyvo pareiškėjos tėvo, taip pat įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais įpėdiniais tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą, nes ji yra mirusio palikėjo vaikaitė. Teismas nustatė, kad pareiškėja palikėjo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametė, jai pagal įstatymą atstovavo motina. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei jos motina (pareiškėjos atstovė pagal įstatymą) per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, t. y. palikimo nepriėmė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo padavė nepilnametė, vadovaudamasis 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, kuriuose įtvirtintas reikalavimas visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, padarė išvadą, kad nepilnametės pareiškėjos teisė į senelio palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jos pačios ar jos įstatyminės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą, 2007 m. sausio 9 d. nutartimi jo netenkino ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad pagal CK 5.12 straipsnį palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Kolegija nustatė, kad po K. D. mirties, 2005 m. rugpjūčio 5 d., mirusiojo žmona ir duktė per tris mėnesius pateikė pareiškimą notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo; nurodė, kad daugiau mirusio K. D. įpėdinių nėra, nors pagal bylos duomenis joms buvo žinoma, jog pareiškėja yra palikėjo vaikaitė, turinti teisę į palikimą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja tuo metu, kai buvo būtina priimti mirusio senelio palikimą, buvo nepilnametė, neturėjo civilinio veiksnumo, pažymėjo, kad pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą nepilnametės pareiškėjos motina, kuri atstovavo dukteriai pagal įstatymą, turėjo gauti teismo leidimą vaiko vardu priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą. Pareiškėjai palikėjo mirties dieną ir palikimo priėmimo laikotarpiu būnant nepilnametei, pareiškėjos motinai laiku neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų, būtinų palikimui priimti, buvo pažeisti nepilnametės pareiškėjos teisės ir teisėti interesai po senelio mirties gauti palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi jos mirusiam tėvui, paveldint pagal įstatymą, todėl kolegija, remdamasi tuo, kad įstatymuose (CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis) visiems asmenims yra nustatyta pareiga imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai pratęsė terminą priimti palikimui po senelio mirties pareiškėjai, kuriai atstovauja jos motina. Kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus apie tai, kad pareiškėja ir jos motina nebendravo su giminėmis, kuriems priklauso paveldėjimo teisė, delsė priimti palikimą, nes bandė išvengti papildomų sąnaudų, susijusių su mirusiojo laidotuvėmis ir paveldėjimo dokumentų rengimu, nurodė, kad šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo klausimo dėl termino pratęsimo išsprendimu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys J. D. ir G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė CK 5.50 straipsnio 3 dalį, 5.57 straipsnio 1 dalį bei CPK 576 straipsnio 1 dalį, nes neišsiaiškino svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis, tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovė tokių įrodymų nepateikė. Aplinkybė, kad pareiškėja yra nepilnametė, savaime nėra pakankama priežastis, pateisinanti termino palikimui priimti praleidimą. Taip pat nepripažintinas svarbia aplinkybe ir pareiškėjos atstovės nurodytas jos dukters užimtumas mokykloje. Teismai nevertino įrodymų, bet rėmėsi vien tik 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia vaiko interesų prioritetinės gynybos principą.
2. Teismai nevertino pareiškėjos motinos (įstatyminės atstovės) elgesio ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ji laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo dukters vardu (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjos motinai L. D. buvo pranešta apie palikėjo mirtį, ji su dukterimi (pareiškėja) dalyvavo laidotuvėse, tačiau tik po vienerių metų ir vieno mėnesio kreipėsi į notarų biurą, prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo kitiems įpėdiniams.
3. Pareiškėjos ir jos atstovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, nes jos naudojosi savo padėtimi, laukdamos, kol bus sutvarkyti visi palikimui priimti reikalingi dokumentai. Pareiškėjos atstovė kreipėsi į teismą dėl palikimo tik sužinojusi apie pradėtą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo palikėjo vardu procedūrą.
4. Teismai nevertino ir kitų bylai reikšmingų duomenų, kad pareiškėja iki senelio mirties jo niekada nelankė, juo nesirūpino.
5. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti nepažeistų pareiškėjos interesų, nes jos motinos turtinė padėtis yra gera – ji turi du automobilius, gyvena savo motinai (pareiškėjos senelei) priklausančiame bute.
6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuoti asmenys pareiškime dėl palikimo priėmimo nenurodė pareiškėjos kaip įstatyminės įpėdinės. Palikėjo žmonai ir dukteriai (suinteresuotiems asmenims) notarų biuro darbuotojas paaiškino, kad pareiškėja negali pretenduoti į savo senelio palikimą. Be to, pareiškėja ir jos motina niekada nekalbėjo apie palikimo priėmimą. Šių aplinkybių teismai nevertino.
7. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kokias aplinkybes turi nustatyti ir įvertinti teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
8. Apeliacinės instancijos teismas, suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 577 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos pareiškimas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų kasacinį skundą pareiškėja M. D., atstovaujama motinos L. D., prašo jį atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nutartis palikti nepakeistas. Ji nurodo, kad teismai tinkamai taikė CPK 576 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į mirusiojo žmonos ir dukters nesąžiningą poelgį, pareiškime dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nenurodant pareiškėjos kaip mirusio K. D. įpėdinės. Be to, teismai, nustatę, kad nepilnametė pareiškėja neturėjo jokio turto ar pajamų, išskyrus kas mėnesį gaunamą 150,16 Lt našlaitės pensiją, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pareiškėjos M. D. senelis K. D. mirė 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėja, gimusi 1989 m. liepos 5 d., yra mirusio jos senelio įstatyminė įpėdinė, paveldinti atstovavimo teise, nes jos tėvas K. D. mirė 1997 m. vasario 19 d., t. y. iki senelio mirties. Palikėjo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu pareiškėja buvo nepilnametė. Pareiškėjos motina, atstovaujanti jai pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą terminą dukters vardu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taigi pareiškėja palikimo nepriėmė. Kitos palikėjo įstatyminės įpėdinės – jo žmona (pareiškėjos senelė) ir duktė (pareiškėjos teta) – priėmė palikimą, kreipdamosi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinio skundo teisinius argumentus bei atsiliepimo į jį motyvus, nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, ar nepažeidė proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles bei reglamentuojančių proceso apeliacinės instancijos teisme formos klausimus.
1. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškimai dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjami ypatingąja teisena. Tai reiškia, kad bylos pagal tokius pareiškimus nagrinėjamos ne tik CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, bet ir vadovaujantis bendrosiomis ypatingosios teisenos nuostatomis, įtvirtintomis CPK 442-443 straipsniuose. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą ypatingąja teisena, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
3. Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjos motina, įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad palikėjas yra pareiškėjos senelis, pareiškėja yra įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį atstovavimo teise. Pareiškėja gyvena su motina jos senelei (motinos motinai) priklausančiame bute, mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, gauna našlaitės pensiją, jos motina nekilnojamojo turto neturi. Suinteresuoti asmenys J. D. ir G. S., priėmusios mirusiojo palikimą, yra pareiškėjos senelė ir teta. Pareiškėja ir jos motina dalyvavo palikėjo laidotuvėse. Įvertinus tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip įstatyminė jos atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (dešimt mėnesių nuo termino palikimui priimti pabaigos) nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, kad nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutintas, tačiau šioje byloje teismai vadovavosi ne vien tik nepilnamečio teisių gynybos principu, bet įvertino ir kitas bylos aplinkybes ir iš jų viseto padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pratęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti.
4. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 577 straipsnio reikalavimus, neteisėtai išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 577 straipsnis, pagal kurį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taikytinas tik procesui pirmosios instancijos teisme. Bylos pagal atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos pagal bendrąsias nuostatas, įtvirtintas CPK 334-339 straipsniuose. CPK 336 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka, CPK nuostatų nepažeidė.
6. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, juose nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumui, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
7. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Antanas Simniškis
