J. G. pagal BK 168 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-252-654/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48507-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.4; 1.2.29.1.1; 2.1.4.6.1; 2.2.1.3; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui,

nuteistajam J. G. (J. G.) ir jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, dalyvavusiems posėdyje nuotoliniu būdu,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnio 1 dalį (dėl V. P. M. duomenų neteisėto panaudojimo) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, bendrovės valdybos nariais paskiriant V. P. M. ir A. A.) – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, iš valdybos narių atšaukiant V. P. M. ir bendrovės valdybos nare paskiriant N. G.) – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, iš valdybos narių atšaukiant J. G. ir bendrovės valdybos nare paskiriant V. B.) –150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

J. G. išteisintas kaip nepadaręs trijų veikų, turinčių nusikaltimų, nurodytų BK 168 straipsnio 1 dalyje, požymių (dėl A. A., N. G., V. B.).

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendis, kuriuo, patenkinus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendis pakeistas.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nustatytas faktines aplinkybes, nurodytos faktinės aplinkybės, jog J. G. „pagamino netikrą dokumentą“ ir „žinomai netikrą dokumentą panaudojo“, pakeistos į faktines aplinkybes, jog jis „suklastojo tikrą dokumentą“ ir „žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo“.

Panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis dėl J. G. išteisinimo dėl trijų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 168 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis. J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. duomenų neteisėto panaudojimo) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl N. G. duomenų neteisėto panaudojimo) – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. duomenų neteisėto panaudojimo) –120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, J. G. šiuo nuosprendžiu pagal BK 168 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto V. P. M. duomenų panaudojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. G. pagal BK 168 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas IĮ „L B“ vadovas, pagal su VĮ Registrų centru 2017 m. gegužės 25 d. pasirašytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį turėdamas teisę gauti ir panaudoti Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamojo turto sandorių sudarymo tikslu, pasinaudodamas interneto prieiga, tyčia neteisėtai, ne profesijos tiksliais, prisijungė prie VĮ Registrų centro duomenų teikimo sistemos ir surinko informaciją apie V. P. M. privatų gyvenimą – jo asmens kodą ir jo turimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresą bei šia informacija be V. P. M. sutikimo pasinaudojo, suklastodamas tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą pakeisti bendrovės valdymo organų struktūrą ir paskirti V. P. M. valdybos nariu – ir pateikdamas jį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kai kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus (forma JAR-1_E) nurodė jo asmens kodą ir jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresą. Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą atšaukti V. P. M. iš bendrovės valdybos ir paskirti N. G. bendrovės valdybos nare ir šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1_E).

2. J. G. pagal BK 168 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, nenustatytu būdu tyčia neteisėtai surinkęs informaciją apie A. A. privatų gyvenimą – A. A. asmens kodą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, neturėdamas jo sutikimo, šia informacija pasinaudojo, suklastodamas tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą pakeisti bendrovės valdymo organų struktūrą ir paskirti A. A. valdybos nariu – bei pateikdamas šį suklastotą tikrą dokumentą Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus (forma JAR-1_E).

3. J. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „B“ vadovas ir vienintelis akcininkas, siekdamas Juridinių asmenų registre įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „B“ bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimą ir valdybos narių paskyrimą, suklastojo tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2019/01 ketveriems metams išrinkti bendrovės valdybą, valdybos nariais paskiriant A. A., V. P. M. ir J. G.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo elektroniniu būdu per VĮ Registrų centro klientų savitarnos sistemą pateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus (forma JAR-1_E), pasirašytu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu, o 2019 m. sausio 15 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad yra pakeista UAB „B“ valdymo organų struktūra, išrenkant bendrovės valdybą ketveriems metams iš 3 narių – A. A., V. P. M. ir J. G..

4. J. G. pagal BK 168 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nenustatytu būdu tyčia neteisėtai surinkęs informaciją apie N. G. privatų gyvenimą – N. G. asmens kodą, gimimo datą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, neturėdamas jos sutikimo, šia informacija pasinaudojo, suklastodamas tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą atšaukti V. P. M. iš bendrovės valdybos ir paskirti N. G. bendrovės valdybos nare – bei šį suklastotą tikrą dokumentą pateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1_E).

5. J. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „B“ vadovas ir vienintelis akcininkas, siekdamas Juridinių asmenų registre įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „B“ bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimą, suklastojo tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą atšaukti V. P. M. iš bendrovės valdybos ir paskirti N. G. bendrovės valdybos nare. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1_E), pasirašytu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu, o Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. P. M. atšauktas iš UAB „B“ valdybos, o N. G. paskirta UAB „B“ valdybos nare.

6. J. G. nuteistas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad, nenustatytu būdu tyčia neteisėtai surinkęs informaciją apie V. B. privatų gyvenimą – V. B. asmens kodą, gimimo datą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, neturėdamas jos sutikimo, šia informacija pasinaudojo, suklastodamas tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą atšaukti J. G. iš bendrovės valdybos ir paskirti V. B. bendrovės valdybos nare – bei šį suklastotą tikrą dokumentą pateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1_E).

7. J. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B“ vadovas ir vienintelis akcininkas, siekdamas Juridinių asmenų registre įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „B“ bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimą, suklastojo tikrą dokumentą – UAB „B“ vienintelio akcininko J. G. sprendimą atšaukti J. G. iš bendrovės valdybos ir paskirti V. B. bendrovės valdybos nare. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1_E).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. G. išteisinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį dėl trijų nusikalstamų veikų, neteisėtai renkant ir panaudojant informaciją apie A. A., N. G. ir V. B. privatų gyvenimą, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl J. G. nekaltumo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padaręs išvadas dėl J. G. išteisinimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad J. G., neteisėtai surinkęs informaciją apie A. A., N. G. ir V. B. privatų gyvenimą, neturėdamas jų sutikimo, šią informaciją pasinaudojo siekdamas įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „B“ valdymo struktūros pakeitimą ir valdybos narių paskyrimą. J. G. veiksmai atitinka visus nusikalstamos veikos, nurodytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, požymius.

III. Kasacinio skundo argumentai

9. Kasaciniame skunde nuteistasis J. G. ir jo gynėjas advokatas A. Leonavičius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 28 straipsnio, 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus ir netinkamai pritaikė BK 168 straipsnio nuostatas, todėl prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą J. G. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

9.1. Pagal BK 168 straipsnio 3 dalį ir BPK 167 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 168 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šioje byloje V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. pareiškimo prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai nepateikė. Apklausiami kaip liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jie nurodė, kad jokių pretenzijų dėl jų asmens duomenų neteisėto panaudojimo J. G. neturi, ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia ir nereikš, o pirmosios instancijos teisme, atsakydami į pirmininkaujančio teisėjo klausimą, aiškiai pareiškė, jog nenori šioje byloje būti pripažinti nukentėjusiaisiais, nes tokiais iš esmės nesijaučia. Šioje byloje nebuvo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 168 straipsnį sąlygų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje. Dėl to J. G. baudžiamasis persekiojimas turėjo būti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindais, tačiau nei prokuroras, nei teismai to nepadarė.

9.2. Šioje byloje nebuvo ir prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (BK 168 straipsnio 3 dalis ir BPK 167 straipsnio 2 dalis). Prokurorė D. Songailienė 2021 m. balandžio 7 d. priimtais procesiniais sprendimais nusprendė ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tęsti, o ne pradėti ir pagal BK 168 straipsnio 1 dalį. Iš šių prokurorės procesinių dokumentų turinio matyti, kad trys prokuroro reikalavimai tęsti, o ne pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį priimti ne todėl, kad V. P. M., A. A., N. G. ar V. B. dėl jų asmens duomenų gavimo ir panaudojimo yra nukentėję asmenys, o dėl to, kad šis įvykis turi visuomeninę reikšmę, nes neteisėtas informacijos apie asmenų privatų gyvenimą panaudojimas, siekiant įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis viešajame registre, turi neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Taigi, prokurorė reikalavimus tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį grindė iš esmės tuo, kad J. G. neva suklastotų tikrų dokumentų pagrindu Juridinių asmenų registre užregistravo pakeitimus UAB „B“ bendrovės valdymo organų struktūroje. Tokie prokurorės procesiniai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį yra netinkami, nes ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo net nebuvo pradėtas, o tik prokurorės sprendimu tęsiamas. Tęsiant tyrimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, asmenys į procesą įtraukti nebuvo, taip suvaržant tiek jų pačių, tiek ir J. G. teises. Nepripažinus V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. nukentėjusiaisiais, jiems nebuvo sudarytos galimybės realizuoti savo kaip nukentėjusiųjų teisių, o J. G. – galimybė su šiais asmenimis susitaikyti, atsiprašyti ar kitaip palengvinti savo procesinę padėtį. J. G. tariamai neteisėti veiksmai, panaudojant asmens duomenis, jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. J. G. sprendimų, kuriuos žemesnės instancijos teismai nepagrįstai įvertino kaip suklastotus, pagrindu padaryti pakeitimai UAB „B“ valdymo struktūroje ir Juridinių asmenų registre jų tvarkytojo buvo atšaukti dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir jokių neigiamų pasekmių nei registro tvarkytojui, nei kaltinime nurodytiems asmenims nesukėlė.

9.3. J. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ši baudžiamojo įstatymo nuostata priimant apkaltinamuosius nuosprendžius pritaikyta nepagrįstai ir J. G. turi būti išteisintas. Žemesnės instancijos teismai J. G., kaip vienintelio UAB „B“ akcininko, tris sprendimus dėl valdymo struktūros pakeitimo ir valdybos narių paskyrimo įvardijo kaip sąmoningą kasatoriaus norą sprendimais įtvirtinti tikrovės neatitinkančią situaciją. Tačiau tokia teismų išvada paremta prielaidomis, o ne tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. J. G. paaiškino, jog jis tikrovės neatitinkančios informacijos į neva suklastotus sprendimus neįrašė, nes jis buvo ir yra vienintelis subjektas, turintis teisę priimti sprendimus VšĮ „H“ vardu. Jis priėmė tris sprendimus – 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2019/01, 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2019/02 ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2019/02, t. y. pats parengė ir pasirašė šiuos dokumentus nurodytu laiku ir vietoje. Visi trys sprendimai atitinka tokių dokumentų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl yra priimti teisėtai. Dėl to nėra aišku, kodėl jie vertinami kaip suklastoti. Priimtų sprendimų teisėtumą papildomai įrodo tai, kad VĮ Registrų centras šių sprendimų pagrindu atliko atitinkamus pakeitimus Juridinių asmenų registro duomenų bazėje. J. G. nurodė, kodėl priėmė šiuos sprendimus, – jis norėjo įstoti į Panevėžyje įsteigtą teisininkų sporto mėgėjų asociaciją, tačiau nebuvo priimtas, todėl sugalvojo pats kurti sporto mėgėjų būrelį ir tam panaudojo UAB „B“. Teismų išvados, kad J. G. tokiu būdu neva norėjo nušalinti teisėjus ir prokurorą nuo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, nėra paremtos jokiais įrodymais. Nušalinimas nei teisėjams, nei prokurorui A. A. Panevėžio apygardos ir Panevėžio apylinkės teismuose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose nebuvo reiškiamas, o teisėja V. B. apskritai šių bylų nenagrinėjo. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, o šiuo atveju jokių reikšmingų padarinių kaltinime nurodyti neva suklastoti sprendimai juose nurodytiems asmenims ar valstybei nesukėlė. VĮ Registrų centras visus UAB „B“ valdybos pakeitimus Juridinių asmenų registre atšaukė, todėl J. G. priimti sprendimai neteko juridinės galios ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Net ir formaliai įžvelgiant J. G. kaltę, jis galėtų būti nubaustas ne už nusikalstamą veiką, o nebent už administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalis).

9.4. Net ir pripažinus J. G. kaltę, jo padaryti baudžiamojo įstatymo pažeidimai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. bausmes subendrinant apėmimo būdu. Remiantis žemesnės instancijos teismų išdėstytais motyvais, kuriais yra grindžiama J. G. kaltė, visas nuteistajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – tiek pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – jungė bendra tyčia, t. y. tokiais veiksmais J. G. siekė sudaryti sąlygas tam, kad minėti teisėjai ir prokuroras būtų nušalinti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

11. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022).

12. Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde keliami klausimai, ar ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 168 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas tinkamai įgyvendinus BK 168 straipsnio 3 dalies, BPK 166 straipsnio 2 dalies bei 167 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, ar V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. proceso metu pagrįstai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, taip pat ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados, pripažįstant J. G. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šie kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus, teismai, inter alia (be kita ko), yra valstybės institucija, kuri, vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).

14. Iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), taip pat iš baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų kasacine tvarka nagrinėti baudžiamąsias bylas, jei įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys apskųsti, be kita ko, ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnis), ir šiame įstatyme įtvirtintos kasacinės instancijos teismo teisės nagrinėjant kasacinę bylą pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką įtvirtinantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą (BPK 376 straipsnio 3 dalis) kyla kasacinės instancijos teismo pareiga nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kasacinio skundo, paduoto, be kita ko, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patikrinti visų baudžiamojo įstatymo normų, pagal kurias buvo ar turėjo būti kvalifikuota nusikalstama veika, taikymo tinkamumą. Kasacinės instancijos teismas tokiu atveju nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2014). Dėl to teisėjų kolegija vertins ne tik nurodytus kasacinio skundo argumentus, bet ir pasisakys dėl BK 168 straipsnio 1 dalies taikymo.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įgyvendinant BK 168 straipsnio 3 dalies, BPK 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus

15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 168 straipsnio 1 dalyje, pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusio asmens skundo ar prokuroro reikalavimo, dėl to baudžiamoji byla J. G. dėl šių nusikalstamų veikų turi būti nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo teiginiais nesutinka.

16. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prie tokių nusikalstamų veikų priskiriama ir šioje byloje nagrinėta nusikalstama veika, nustatyta BK 168 straipsnio 1 dalyje. Tai nurodyta ir BK 168 straipsnio 3 dalyje. BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas atliekamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos atliekamas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

17. Prokuroro pareiga pradėti baudžiamąjį procesą dėl tokių veikų, už kurias asmuo baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tik esant atitinkamam nukentėjusio asmens skundui ar jo atstovo pareiškimui, yra sietina su tuo, jog atitinkama nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja buvo pažeistos asmens, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisių bei teisėtų interesų, teisės ir teisėti interesai. Skundžiamais teismų sprendimais nustatyta, kad policijos įstaigoje gavus Panevėžio apygardos teismo pirmininko pranešimą, jog J. G. VĮ Registrų centrui pateikė galimai melagingus ir suklastotus dokumentus, 2019 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48507-19 pagal požymius nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė D. Songailienė, nustačiusi, kad yra galimai padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 168 straipsnio 1 dalyje, požymių, vadovaudamasi BPK 167 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. balandžio 7 d. keturiais prokuroro reikalavimais pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl BK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šio teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, jog ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimais buvo pradėtas teisėtai, nepažeidžiant BK 168 straipsnio 3 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, tai, kad prokuroro reikalavimuose buvo nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir jį tęsti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48507-19, nesudaro teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai, ir nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Tokiais sprendimais juos priėmusios prokurorės valia buvo labai aiški ir kasatoriaus argumentai dėl netinkamai panaudoto vieno žodžio nekeičia prokurorės sprendimų turinio.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 28 straipsnio nuostatų pažeidimais

18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nepripažinus V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. šioje byloje nukentėjusiaisiais, jiems nebuvo sudarytos galimybės realizuoti savo kaip nukentėjusiųjų teisių, o J. G. – galimybė su šiais asmenimis susitaikyti, atsiprašyti ar kitaip palengvinti savo procesinę padėtį. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

19. BPK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus atitinkamą prašymą arba pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo iniciatyva, nustačius, kad yra pagrindai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras (ikiteisminio tyrimo metu) privalo išspręsti pripažinimo nukentėjusiuoju klausimą kuo skubiau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, net jei ir negautas prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau ikiteisminio tyrimo byloje turi pakakti duomenų tokiam sprendimui priimti.

20. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad liudytojai V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. viso proceso metu parodė, jog dėl J. G. veiksmų jie turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė bei nesijaučia nukentėję, todėl neprašė byloje juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų apie J. G. veiksmais V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. padarytą žalą, žemesnės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Todėl žemesnės instancijos teismai, savo iniciatyva nepripažindami šių asmenų nukentėjusiaisiais, tinkamai laikėsi BPK 28 straipsnio nuostatų ir kasatorių nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

21. Kasaciniame skunde teigiama, kad J. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

22. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalykas gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti.

24. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-104-1073/2020).

25. Šioje byloje J. G. nuteistas už dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. G. suklastojo tikrus dokumentus – vienintelio akcininko 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimus Nr. 2019/01, 2019/02 ir 2019/5, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, jog UAB „B“ valdybos nariais yra paskirti ar iš šių pareigų atšaukti V. P. M., A. A., N. G. ir V. B., kurie pagal teisės aktus negali būti valdybos nariai, ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus bei prašymus Juridinių asmenų registre registruoti pakeistus duomenis apie bendrovės valdybos narių paskyrimą ar atšaukimą panaudojo pateikdamas juos VĮ Registrų centrui.

26. Kasacinio skundo argumentas, kad J. G., būdamas UAB „B“ vadovas ir vienintelis akcininkas, turėjo įgaliojimus vienašališkai juridinio asmens vardu priimti tokio pobūdžio sprendimus, todėl visi trys sprendimai atitinka tokių dokumentų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nėra suklastoti, prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, teisės tikslams ir paskirčiai. Remiantis tokiais argumentais surašyti dokumentai iškreipia tikrovę, valdymo tvarka tampa nepatikima, nestabili ir nenuspėjama, joje neįmanomas sąžiningas veikimas. Teisėjų kolegija nesutinka, kad toks argumentas patvirtina netinkamą BK 300 straipsnio taikymą. Kasatoriaus J. G. laisvė pasirinkti, ką jis nori skirti bendrovės valdybos nariu, nėra absoliuti. Ją riboja Lietuvos Respublikoje galiojanti teisė. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrovės valdybos nariu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Prie tokių asmenų priskiriami ir teisėjai bei prokurorai. Skiriančio valdybos narį asmens pareiga yra įsitikinti, kad nėra kliūčių skirti valdybos narį. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, J. G. yra teisininkas, išmanantis civilinę teisę, dirbantis su įmonių teise, žinantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir teisės principus, jis yra ne vienos bendrovės akcininkas ir vadovas, todėl žinojo, kad teisėjai ir prokuroras negali būti paskirti bendrovės valdybos nariais.

27. Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnyje valdybos nariui nurodytos įvairios pareigos ir kompetencijos, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje netgi nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl skiriančio į pareigas asmens pasirinkimą riboja ir skiriamo žmogaus laisvė pasirinkti, ar jis nori būti paskirtas. Teisiškai negalima tokia situacija, kai, žmogui nežinant ir neišreiškus valios dėl paskyrimo į pareigas, jam sukuriamos teisinės pareigos, o dar ir gali grėsti atsakomybė. J. G. piktavališką ir priešingą teisės principams veikimą rodo ir jo argumentas, kad valdybos nariu jis gali paskirti bet kokį asmenį, o jeigu paskirtas asmuo nenori eiti šių pareigų, tai jis gali kreiptis į teismą ir nuginčyti tokį sprendimą. Tokiu atveju asmeniui, kuris nenori būti valdybos nariu, tačiau juo yra paskiriamas be savo valios, ne tik gresia atsakomybė už atitinkamų pareigų nevykdymą, bet jis ir yra verčiamas kreiptis į teismą bei dalyvauti teisminiuose procesuose, kad tokio paskyrimo išvengtų. Toks paskyrimas, atsižvelgiant į valdybos narių kompetenciją, prieštarautų ir bendrovės valdymo organų esmei bei paskirčiai.

28. Kita vertus, šioje situacijoje akivaizdu, kad J. G. ir nesiekė tokios padėties, kokią įtvirtino dokumentuose, kad paskirti asmenys iš tikrųjų būtų bendrovės valdybos nariais ir spręstų jų kompetencijai priskirtus klausimus. Faktinė situacija rodo, kad jo vadovaujamai bendrovei valdybos nereikėjo – ši jo sudaryta valdyba savo funkcijų neatliko, o nei prieš byloje nagrinėjamus įvykius, nei vėliau valdyba nebuvo sudaryta. Be to, jei siekiama kokybiškos valdybos, atliekančios savo funkcijas ir duodančios naudos verslui, ji nesudaroma tokiu būdu, kokiu veikė nuteistasis, – parenkant nepažįstamus, su verslu nesusijusius žmones, jiems nežinant ir nesutinkant būti paskirtiems valdybos nariais. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismai šioje byloje padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nuteistasis, suklastodamas ir panaudodamas dokumentus, siekė paveikti baudžiamąsias bylas, kuriose jis buvo kaltinamasis, nagrinėjusius teisėjus ir valstybinį kaltinimą palaikiusį prokurorą bei vilkinti šių bylų išnagrinėjimą. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad nei teisėjams, nei prokurorui A. A. Panevėžio apygardos ir Panevėžio apylinkės teismuose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose nebuvo reiškiamas nušalinimas tuo pagrindu, kad J. G. juos savo sprendimais paskyrė ir atšaukė iš UAB „B“ valdybos narių. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, J. G. gynėjas advokatas A. Leonavičius Panevėžio apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-491/2020 pateikė pareiškimą, kuriuo prašė šiuo pagrindu nusišalinti nuo tolesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisėją V. P. M.. Kiti proceso dalyviai pareiškė nušalinimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-20-1095/2019 Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjusiai teisėjai N. G.. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, liudytojas A. A. parodė, kad šiuo pagrindu vienoje byloje J. G. reiškė jam nušalinimus net 6–7 kartus, o kitoje byloje nušalinimus tuo pagrindu reiškė kiti kaltinamieji. Tai, kad J. G. kaip bendrovės valdybos narius paskyrė tik su juo susijusias bylas nagrinėjusius teisėjus ir teismo pirmininkę, rodo, kad jo tikslas buvo panaudoti šiuos netikrus faktus baudžiamuosiuose procesuose.

29. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad J. G., būdamas teisininkas ir žinodamas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, žinojo, jog į bendrovės valdybą paskiria teisėjus ir prokurorą, kurie pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų, taip pat kad priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti išreikšta asmenų valia būti renkamiems, tačiau šių asmenų valios nesiaiškino ir nenorėjo aiškintis, jiems nežinant, siekdamas Juridinių asmenų registre įregistruoti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „B“ bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimą ir valdybos narių paskyrimą, tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Žemesnės instancijos teismai taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, neturėdamas asmenų sutikimo būti paskirtiems valdybos nariais, neturėjo teisės priimti tokių sprendimų. Nuteistojo dokumentuose surašyta informacija buvo melaginga, ji neatitiko tikrovės, surašyti dokumentai neatitiko dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumo, informacijos, esančios dokumente, patikimumo kriterijų, o kartu normalios ir teisingos dokumentų apyvartos, nes juos įregistravus viešajame registre pašalinis asmuo galėjo sužinoti, kad V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. yra UAB „B“ valdybos nariai, nors tokiais nebuvo.

30. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad J. G. priimtų sprendimų teisėtumą įrodo tai, jog VĮ Registrų centras šių sprendimų pagrindu atliko atitinkamus pakeitimus Juridinių asmenų registro duomenų bazėje. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, vadovaujantis CK 2.64 straipsnio 1 dalimi, 2.66 straipsnio 3 dalimi, 2.67 straipsniu, Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 38.2 papunkčiu ir 41 punktu, juridiniai asmenys, jų dokumentų ir duomenų pakeitimai Juridinių asmenų registre registruojami pagal dokumentų ir duomenų teikėjų pateiktus dokumentus ir duomenis, už kurių teisingumą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako patys dokumentų ir duomenų teikėjai, šiuo atveju UAB „B“ vadovas. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, registruojant juridinius asmenis, jų dokumentų ir duomenų pakeitimus, nevertina juridinio asmens organo, kuris turi teisę priimti sprendimus dėl valdybos narių skyrimo (atšaukimo), priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl žemesnės instancijos teismai kasatoriaus nurodytų aplinkybių dėl VĮ Registrų centro veiksmų, atlikus atitinkamus pakeitimus Juridinių asmenų registro duomenų bazėje, pagrįstai neįvertino kaip patvirtinančių J. G. priimtų sprendimų teisėtumą.

31. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodyta, kad J. G. sprendimai nesukėlė jokių reikšmingų padarinių nei juose nurodytiems asmenims, nei valstybei. Vertinant BK 300 straipsnio 1 dalyje ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumą, teismų praktikoje yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šiame straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.).

32. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai motyvavo, kad nusikalstamomis veikomis tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įregistruoti ar juos buvo siekiama įregistruoti Juridinių asmenų registre, dėl to buvo reikšmingai sutrikdyta valstybės institucijos normali veikla. Šiems duomenims išregistruoti ir duomenims pašalinti iš registro, jų nepaliekant net archyve, buvo vykdomos atskiros procedūros, teisme nagrinėjamas teisinis ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. sprendime konstatavo, kad J. G. sprendimai, fiktyviai paskiriant asmenis jo valdomos bendrovės valdybos nariais, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o tokių sprendimų pagrindu paviešinti duomenys klaidina Juridinių asmenų registro duomenų naudotojus bei pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnės instancijos teismai, nusikalstamomis veikomis į uždarosios akcinės bendrovės valdybą buvo įtraukti asmenys, kurie pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų, šie faktai įregistruoti ar buvo siekiama juos įregistruoti Juridinių asmenų registre. Taigi, J. G. veiksmais pasikėsinta į realų dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą bei patikimumą. Be to, nuteistojo veiksmai sukėlė pasekmių teisėjams ir prokurorui tiek tuo, kad dėl J. G. veiksmų jie buvo priversti dalyvauti šiame baudžiamajame procese – lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose ir duoti parodymus teismo posėdžiuose, tiek tuo, kad savo nagrinėtose bylose turėjo spręsti iš J. G. dirbtinai sukurtos situacijos kilusius nušalinimo klausimus, taip buvo trukdoma sklandžiam procesui.

33. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad J. G. pagamino netikrus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytas nusikalstamų veikų, nurodytų BK 168 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, kad jis „pagamino netikrą dokumentą“ ir „žinomai netikrą dokumentą panaudojo“, pakeisti į faktines aplinkybes, jog jis „suklastojo tikrą dokumentą“ ir „žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo“.

34. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė teismų praktiką, atskiriant netikro dokumento pagaminimą nuo tikro dokumento suklastojimo, ir teisingai ją taikė. Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022). Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad dokumentus surašė ir pasirašė asmuo, turintis teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, tačiau dokumentuose įtvirtinta informacija yra melaginga, ji neatitinka tikrovės, todėl nuteistajam J. G. suformuluotame kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad jis pagamino netikrą dokumentą, nes jis suklastojo tikrą dokumentą.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius sprendimus. Priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo J. G. kaltė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įrodyta tinkamai.

Dėl BK 168 straipsnio taikymo

36. Pirmosios instancijos teismas J. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl V. P. M. duomenų neteisėto panaudojimo), tačiau išteisino J. G. pagal BK 168 straipsnio 1 dalį dėl trijų nusikalstamų veikų (dėl A. A., N. G., V. B. duomenų neteisėto panaudojimo) nenustatęs šių nusikaltimų požymių. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių trijų nusikalstamų veikų priėmė naują nuosprendį ir J. G. pripažino kaltu pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl A. A., N. G., V. B. duomenų neteisėto panaudojimo). J. G. buvo nuteistas už tai, kad tyčia neteisėtai surinkęs informaciją apie V. P. M., A. A., N. G. ir V. B. privatų gyvenimą, neturėdamas jų sutikimo, šia informacija (V. P. M., A. A., N. G., V. B. asmens kodais, gimimo data, gyvenamosios vietos adresu ar turimo nekilnojamojo turto adresu) pasinaudojo siekdamas įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „B“ valdymo struktūros pakeitimą ir valdybos narių paskyrimą.

37. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje. Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Tačiau ne visos ir ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas gali būti vertinamas kaip asmens privatumo pažeidimas.

38. Teismų praktikoje išaiškinta, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati, BK 167–168 straipsniuose nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, ar konkreti surinkta informacija apie asmenį laikytina būtent tokia informacija apie privatų gyvenimą, kaip yra apibrėžta BK 168 straipsnio 1 dalyje, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Vertinant tokią visumą, svarbu atsižvelgti į konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, į reikalavimus dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos, į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija). Pagal formuojamą teismų praktiką, informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

39. Be to, baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), todėl atsakomybė už BK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Svarbi ir nukentėjusiųjų pozicija dėl jų patirtos žalos.

40. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėta ne viena byla, kuriose asmenys buvo kaltinami neteisėtais veiksmais su informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018 asmuo apeliacinės instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad surinko ir bendrininkui perdavė tokius duomenis: kito žmogaus vardą ir pavardę, vairuojamo automobilio markę ir modelį, gimimo datą ir vietą, šeiminę padėtį, darbovietę, teistumą, taip pat duomenis, ar paskelbta šio asmens paieška. Kitu atveju minėtas asmuo buvo nuteistas už tai, kad surinko ir bendrininkui perdavė ne mažiau kaip 37 asmenų gyvenamosios vietos adresus. Dar kitu atveju jis buvo nuteistas už tai, kad surinko ir bendrininkui perdavė kito asmens duomenis, taip pat apie esamas ir visas darbovietes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje nutartyje įvertinęs, kad tokio pobūdžio duomenys, nors susiję su atitinkamų asmenų privataus gyvenimo aspektais (tokiais kaip tapatybė, šeimos padėtis, darbo vieta, gyvenamoji vieta), atsižvelgiant į duomenų turinį, jų rinkimo tikslą, į tai, kad duomenys neatskleidė jautrios ir detalios informacijos apie privatų konkrečių asmenų gyvenimą, taip pat kad visų nukentėjusiųjų pozicija byloje dėl jų patirtos žalos nebuvo išsiaiškinta, panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl asmens nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį be pakeitimų.

41. Kaip minėta, šioje byloje J. G. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad tyčia neteisėtai, neturėdamas asmenų sutikimo, pasinaudojo šia informacija – asmens kodais, gimimo data, gyvenamosios vietos adresu ar turimo nekilnojamojo turto adresu. Kitų žmonių duomenys, kuriais pasinaudojo J. G. be jų sutikimo, yra tokio paties pobūdžio, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018, todėl teisėjų kolegijos vertinami vadovaujantis tais pačiais principais – kaip asmens duomenys, neatskleidžiantys jautrios ir detalios informacijos apie privatų asmenų gyvenimą. Svarbu ir tai, kad tik vienu atveju buvo nustatyta, kokiu būdu informacija buvo surinkta, o kitais atvejais tai nebuvo nustatyta. Nenustatyta, kad informacija būtų buvusi surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais. J. G. turima informacija nebuvo panaudota svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti. Labai svarbu ir tai, kad visi asmenys, apie kuriuos surinkta informacija pasinaudojo J. G., pareiškė, jog dėl šio veiksmų nei fizinė, nei turtinė ar neturtinė žala jiems nebuvo padaryta.

42. Taigi, tiek apeliacinės instancijos teismas dėl informacijos apie A. A., N. G. ir V. B. panaudojimo, tiek pirmosios instancijos teismas dėl informacijos apie V. P. M. panaudojimo neteisingai J. G. panaudotą informaciją vertino kaip informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą ir taip neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 168 straipsnio 1 dalį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžių dalys dėl J. G. nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį bei bausmių subendrinimo naikintinos ir ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam paskirtina nauja galutinė subendrinta bausmė, paliekant tą patį pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės dydį.

Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo

43. Kasaciniame skunde nurodyta, kad J. G. padaryti nusikaltimai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, nes, remiantis žemesnės instancijos teismų išdėstytais motyvais, juos jungė bendra tyčia, t. y. tokiais veiksmais J. G. siekė sudaryti sąlygas, kad teisėjai ir prokuroras būtų nušalinti. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo teiginiais nesutinka.

44. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

45. Šioje byloje nustatyta, kad J. G. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo neturėdamas bendro sumanymo ir bendro tikslo. Dokumentai buvo klastojami, paskiriant skirtingus asmenis valdybos nariais arba iš šių pareigų juos atšaukiant, įvairiu metu priklausomai nuo baudžiamosiose bylose susiklosčiusios situacijos ir bylas nagrinėjančių teisėjų. J. G. negalėjo iš anksto numatyti, kada, kokius asmenis ir į kokius dokumentus reikės įrašyti, kiek dokumentų jam reikės suklastoti. Dokumentai buvo suklastoti skirtingu metu – 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d., o tarp pirmų dviejų sprendimų priėmimo buvo 10 mėnesių tarpas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis J. G. viso proceso metu nepaaiškino, kodėl 2019 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą iš valdybos narių atšaukti V. P. M. ir valdybos nare paskirti N. G. ir kodėl 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą iš valdybos narių atšaukti save bei valdybos nare paskirti V. B..

46. Atsižvelgdama į šiuos motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad visos J. G. inkriminuotos dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo veikos buvo padarytos įgyvendinant bendrą tyčią, todėl jos neatitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymių. Taigi, žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami J. G. padarytus veiksmus kaip tris atskiras nusikalstamas veikas, laikėsi nusikalstamos veikos tęstinumo nustatymo ir veikų kvalifikavimo taisyklių bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžius.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. G. (J. G.) nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį bei bausmių subendrinimo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu J. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžių dalis palikti galioti be pakeitimų.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Alenas Piesliakas