E. R. pagal ANK 417 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-41-976/2023

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01290-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. (toliau – ir pareiškėjai) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VPK ANBN skyrius, Institucija) 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7021-2022 E. R. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 40 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 28 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas arčiau dešiniojo krašto, t. y. važiavo arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio, todėl prarado technines galimybes prasilenkti su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, kuris tempė puspriekabę, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stulpelį ir sustojo, atsirėmęs į apšvietimo stulpą Nr. 11. Dėl įvykio pripažinta abipusė kaltė. E. R. veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 119 punktų reikalavimai (2021 m. kovo 31 d. nutarimo redakcija).

2. Klaipėdos apskrities VPK ANBN skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11301-2021

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi administracinių nusižengimų bylos Nr. II-66-659/2022 ir Nr. II-407-659/2022 sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr. II-66-659/2022.

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktų A. K., E. R. ir nukentėjusiojo V. R. skundai netenkinti ir Klaipėdos apskrities VPK ANBN skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11301-2021 bei Klaipėdos apskrities VPK ANBN skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7021-2022 palikti nepakeisti.

5. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. apeliaciniai skundai netenkinti; administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinis skundas tenkintas, panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK ANBN skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11301-2021, ir A. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukta.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjai prašo panaikinti E. R. priimtus Klaipėdos apskrities VPK ANBN skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7021-2022, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarimą ir E. R. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

7.1. Šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi Institucija (pareigūnai), taip pat bylą nagrinėję teismai pažeidė teisingo proceso principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnyje, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnio 5 dalis), nevertino įrodymų patikimumo aspektu, rėmėsi prieštaringais įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir pagrįstų abejonių dėl E. R. kaltės, taip pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai) principą, be to, neužtikrino administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. procesinių teisių. Apylinkės teismas tinkamai nepatikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 641 straipsnis), o apygardos teismas nepatikrino Institucijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Taip buvo padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurie turėjo įtakos neteisėtiems Institucijos ir teismų sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.2. Pirminėje pareigūno M. J. įvykio vietoje nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje buvo pažymėtas tik vienas susidūrimo pėdsakas – atkarpoje tarp transporto priemonių ant kelio važiuojamosios dalies aiškiai matomas juodas susidūrimo vietos pėdsakas, kuris 2,11 m nutolęs nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto (vėliau pirminėje schemoje šiam pėdsakui suteiktas Nr. 2). Kitų galimų susidūrimo ar stabdymo pėdsakų šioje schemoje nebuvo pažymėta. Paminėto pėdsako vietą, kaip transporto priemonių susidūrimo tašką, nurodė ir abu vairuotojai – tiek A. K., tiek E. R.. Būtent tokio turinio eismo įvykio vietos schemą abu vairuotojai, nepateikdami jokių papildymų ar pastabų, patvirtino savo parašais ir be vairuotojų žinios šio dokumento turinys negalėjo būti keičiamas ar papildomas.

7.3. Pareigūnams įvykio vietoje baigus pildyti eismo įvykio vietos dokumentus, A. K. pradėjo ginčyti galimą susidūrimo vietą, parodė prie priekabos kairiojo rato ant asfalto matomą kitą pėdsaką, esantį 2,87 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (pirminėje schemoje pažymėtas Nr. 1), su tuo pareigūnas M. J. įvykio vietoje nesutiko (nurodė, kad pėdsakas pagal išsidėstymą kelio ir transporto priemonių atžvilgiu nėra susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu, jis galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis). Nepaisydamas to, šis pareigūnas, tiek E. R., tiek nukentėjusiajam V. R. nežinant, šį A. K. nurodytą papildomą pėdsaką savavališkai pažymėjo pirminėje eismo įvykio vietos schemoje ir taip pakeitė (papildė) vairuotojų jau pasirašytos schemos turinį, vėliau tokius duomenis perkėlė ir į galutinę eismo įvykio vietos schemą su masteliu, schemoje šis pėdsakas pažymėtas Nr. 6. Apie tai pareiškėjams tapo žinoma tik 2022 m. sausio 25 d., kai Institucija pateikė V. R. susipažinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Duomenys apie šį naują pėdsaką administracinio nusižengimo byloje galėjo atsirasti praėjus vienam mėnesiui po eismo įvykio, kai 2021 m. birželio 28 d. 9 val. vykusio posėdžio metu A. K. advokatas M. Kepenis pateikė pačių įvykio vietoje padarytas fotonuotraukas. Iš šių A. K. atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota padangų žymė vizualiai skiriasi nuo kitų padangų žymių, kurias buvo užfiksavę policijos pareigūnai iškart po eismo įvykio darytose fotonuotraukose. Būtent paminėti savavališkai pakeisti pirminės ir galutinės eismo įvykio vietos schemų duomenys nulėmė atliktų dviejų eismo įvykio tyrimų panašaus turinio išvadas (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias, beje, pateikė tas pats ekspertas R. M..

7.4. Tai, kad eismo įvykio vietos schemos buvo už akių pakoreguotos vairuotojo A. K. naudai, leidžia teigti ir tai, kad pirminėje eismo įvykio schemoje pėdsakas, esantis 2,11 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, buvo įvardytas kaip „padangų žymė“, t. y. abiejų kontaktavusių transporto priemonių (automobilio „Opel Insignia“ ir priekabos) padangų pėdsakas, o galutinėje eismo įvykio vietos schemoje su masteliu šis pėdsakas įvardytas tik kaip automobilio „Opel Insignia“ padangų žymė.

7.5. Eismo įvykių bylose atliekant ekspertizes, eismo įvykis, eismo dalyvių veiksmai yra vertinami techniniu požiūriu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio įrodinėjimas yra teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), bet ne specialistų (ekspertų) kompetencija. Todėl, nustatant priežastinį ryšį, rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą įstatymo taikymą.

7.6. Byloje pateiktų abiejų ekspertizės aktų tiriamosiose dalyse analogiškai nurodyta, kad ekspertas iš byloje esančių nuotraukų ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų važiuojamojoje dalyje aptiko tariamą automobilio „Opel Insignia“ dešinės pusės rato pėdsaką ties automobilio „VW Golf“ galine ašimi – jis nutolęs apie 0,94 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tai ekspertas R. M. patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Tačiau nei eismo įvykio vietos apžiūrą atlikęs pareigūnas M. J., nei vairuotojai A. K., E. R. ar nukentėjusysis V. R. tokio pėdsako eismo įvykio vietoje nematė ir nefiksavo. Pirminėje ir galutinėje eismo įvykio vietos schemose toks automobilio „Opel Insignia“ pėdsakas taip pat nepažymėtas. Iš „Body“ kamerų įrašų aiškiai matyti, kad vaizdinėje medžiagoje eksperto aptikta tamsi juosta yra ne automobilio padangos slydimo pėdsakas, o išilginis įskilimas (defektas) asfalto dangoje. Asfalto danga kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, stipriai nusidėvėjusi, ten vyksta intensyvus transporto priemonių judėjimas, todėl eksperto išvados apie iš byloje esančių nuotraukų ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų aptiktą automobilio „Opel Insignia“ dešinės pusės rato pėdsaką paremtos tik prielaidomis, kurios negali būti laikomos patikimu įrodymu. Be to, ekspertas tariamo automobilio „Opel Insignia“ dešinės pusės rato pėdsako atstumą nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nustatė ne pagal tikslius įvykio vietos matavimus, o pagal apskaičiuotą proporciją. Įvertinus tai, kad šiuo atveju net 20 cm atstumas buvo reikšmingas sprendžiant vairuotojų kaltės klausimą (apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. R. menamos kelio važiuojamosios dalies linijos kirtimo), tokie eksperto skaičiavimai nelaikytini patikimais ir neginčijamais įrodymais, kuriais būtų galima neabejotinai grįsti vairuotojų kaltę ar nekaltumą.

7.7. Ekspertas R. M. pateiktuose ekspertizės aktuose eismo įvykio mechanizmą sumodeliavo ir atskaitos tašku laikydamas abejotiną padangų žymę (pėdsaką), esančią 2,87 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (pirminėje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta Nr. 1, galutinėje – Nr. 6). Tačiau, esant pirmiau aptartoms abejotinoms šios padangų žymės (pėdsako) atsiradimo ant kelio važiuojamosios dalies ir jos fiksavimo aplinkybėms, eksperto remiantis šiais abejotinais duomenimis pateiktos išvados negali būti laikomos neginčytinu įrodymu byloje.

7.8. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje ekspertas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis „Opel Insignia“ po susidūrimo judėjo į dešinę, padarė dar vieną prielaidomis grįstą išvadą, jog eismo įvykio vietos schemoje pažymėta padangos žymė (pėdsakas) Nr. 6, esanti 2,87 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, yra priekabos kairės pusės rato. Taip pat pagal šią padangos žymę (pėdsaką), atsižvelgdamas į transporto priemonių išsidėstymą bei apgadinimų vietas, ekspertas apskaičiavo transporto priemonių tikėtinas padėtis prieš susidūrimą ir po jo bei visą eismo įvykio mechanizmą.

7.9. Iš ekspertizės aktų išvadų matyti, kad nors E. R. automobilis priekiniu kairės pusės ratu ir sparnu smailiu šoniniu smūgiu kontaktavo su A. K. velkamos priekabos kairiuoju ratu ir sparnu, tačiau dėl fizikos ir logikos dėsniais nepaaiškinamos priežasties po susidūrimo automobilis „VW Golf“ ne sulėtėjo, o pajudėjo atgal apie 0,7 m (prieš savo judėjimo kryptį) ir galinės dalies kairiuoju kampu priartėjo arčiau menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos apie 0,1 m, o priekaba (jos kairiojo rato padėtis) pajudėjo apie 1,18 m atstumą (4,05 m užfiksuota padėtis po įvykio – 2,87 m pėdsako atstumas nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), nors eismo įvykio vietoje tokių automobilio „VW Golf“ ir jo priekabos ratų slydimo atgal bei į šoną pėdsakų nebuvo aptikta. Prasilenkiančio automobilio „Opel Insignia“ ir už jį sunkesnio automobilio „VW Golf“ bei priekabos junginio įstrižinis slystamas kontaktas galėjo sumažinti transporto priemonių judėjimo energiją ar nukreipti transporto priemones į priešingas puses, todėl eksperto išvada, kad susidūrimo metu lengvojo automobilio priekaba galėtų ne tik sustabdyti, bet ir nutempti prieš savo judėjimo kryptį už save sunkesnį automobilį „VW Golf“, prieštarauja fizikos ir logikos dėsniams. Be to, tokia išvada pateikta neįvertinus bendrų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių svorių, jų judėjimo krypčių ir greičių iki kontakto santykio. Vairuotojas ir keleiviai, esant priešpriešiniam susidūrimui, po staigaus sustojimo dar juda kelių sekundės dalių bėgyje po smūgio su greičiu, kuriuo automobilis judėjo prieš pat susidūrimą, todėl per šį laikotarpį vairuotojas ir keleiviai patiria reikšmingų sužalojimų. Nagrinėjamu atveju ekspertas pateikė išvadą, kad smūgio metu automobilis „VW Golf“ net pajudėjo prieš savo kryptį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų, šio automobilio vairuotojas A. K. jokių sužalojimų nepatyrė.

7.10. Skundžiamo apygardos teismo nutarimo esminė išvada, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. R., nes jis kirto menamą kelio važiuojamosios dalies liniją apytiksliai 0,2 m, yra paremta ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkte pateikta išvada, jog automobilio „Opel Insignia“ susidūrimo taškas su priekaba buvo apytiksliai 0,2 m atstumu nutolęs į kairę nuo menamos kelio važiuojamosios dalies linijos. Iš akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertas iš apskaičiuotų tikėtinų transporto priemonių padėčių susidūrimo metu padarė prielaidą, jog susidūrimo metu automobilis „Opel Insignia“ kairiuoju šonu buvo nežymiai kairiau kelio važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos, tačiau, nepateikęs jokių matematinių skaičiavimų, ekspertas pateikė lemiamą išvadą, kad konkrečiai 0,2 m atstumu automobilis „Opel Insignia“ galėjo būti nutolęs į kairę nuo menamos kelio važiuojamosios dalies linijos. Iš eismo įvykio vietos nuotraukų, policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų matyti, kad įvykio vietoje eismo juostos nėra paženklintos horizontaliuoju ženklinimu, atstumai tarp kelio važiuojamosios dalies kraštų keičiasi (dešinysis kelio kraštas nėra tiesus, turi įvažiavimus ir netoli susidūrimo vietos prasideda bortelis; kairysis kelio kraštas taip pat yra nelygus ir su įvažiavimais į gyvenamųjų namų kiemus, arti kelio auga didelis alyvų krūmas), todėl negalima nustatyti menamos važiuojamosios dalies vidurio linijos tikslios buvimo vietos (skirtingose atkarpose ši linija kinta). Nesant tikslių menamos važiuojamosios dalies vidurio linijos matavimų ir konkrečių atstumo, kurį automobilis „Opel Insignia“ galėjo už šios linijos įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, skaičiavimų, paminėta ekspertizės akto 9 punkte pateikta išvada nelaikytina pagrįsta.

7.11. Apygardos teismo išvados, kad eismo įvykio vietos schemose pažymėta ginčytina padangų žymė (pėdsakas), esanti 2,87 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, ir yra automobilio „Opel Insignia“ susidūrimo su priekaba vieta, prieštarauja eksperto R. M. teismo posėdyje pateiktiems paaiškinimams, jog minėta eismo įvykio vietos schemose pažymėta ginčytina padangos žymė (pėdsakas) transporto priemonių susidūrimo vietoje nesusidarė, šiai padangų žymei (pėdsakui) susidaryti reikia atstumo. Kaip tvirtino ekspertas, būtent pagal šią ginčytiną padangų žymę (pėdsaką) jis apskaičiavo, kad abi transporto priemonės susidūrė ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, t. y. pats ekspertas nepatvirtino savo išvadų (antrojo ekspertizės akto 9 punktas), kuriomis rėmėsi apygardos teismas.

7.12. Apygardos teismo išvada, kad jei bent tokį patį atstumą – apie 0,2 m iki kelio, kurio plotis 5,25 m, važiuojamosios dalies vidurio – būtų išlaikęs ir vairuotojas E. R., kaip tai padarė vairuotojas A. K., eismo įvykis nebūtų įvykęs, grindžiama akivaizdžiai neteisingu A. K. vilktos priekabos bendro pločio apskaičiavimu. Teismas prie priekabos krovininės dalies pločio 145 cm pridėjo tik vieno purvasaugio, atsikišusio nuo šoninių bortų į šonus, plotį – apie 23,5 cm, todėl neteisingai apskaičiavo, kad bendras priekabos plotis yra apie 168,5 m. Sudėjus priekabos krovininės dalies ir dviejų purvasaugių pločius, tikrasis bendras priekabos plotis 192 cm. Byloje nustatyta, kad A. K. automobilio „VW Golf‘ plotis apie 175 cm, todėl akivaizdu, jog jo vilktos priekabos abu purvasaugiai buvo išsikišę į šonus po 8,5 cm už paties automobilio gabaritų. Taigi, jei būtų pritariama eksperto ir teismų versijai, kad prieš susidūrimą A. K. automobilis važiavo arti menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos, tai jo velkama priekaba galėjo būti išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo E. R. automobilis.

7.13. Teismai neįvertino ir priekabos įtakos automobilio stabilumui ir valdomumui. Transporto priemonių junginio dinaminės savybės, lyginant su automobilio be priekabos dinaminėmis savybėmis, yra kur kas blogesnės. Be to, jei priekabos pilnoji masė sudaro daugiau kaip 500 kg, paprastai reikalinga papildoma stabdžių sistema. A. K. velkamoje priekaboje gabeno savaeigę benzininę žoliapjovę, tačiau priekaba papildomos stabdžių sistemos neturėjo. Klaipėdos apskrities VPK 2022 m. sausio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. priekaboje buvusios pakrautos savaeigės benzininės žoliapjovės standartinis svoris svyruoja nuo 135 iki 200 kg, policija žoliapjovės modelio ir tikslaus svorio nenustatė. Ekspertas, teikdamas išvadas dėl eismo įvykio, priešingomis kryptimis judėjusių transporto priemonių svorių įtakos priekabos svyravimams ir eismo įvykio priežasčiai nevertino. Eismo įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad priekaboje žoliapjovė nebuvo stabiliai pritvirtinta, todėl papildomai prisidėjo prie priekabos nestabilumo. Pats A. K. pripažino prieš susidūrimą padaręs nedidelį „impulsą“ dėl šalikelėje augančių alyvų, t. y. staigiai suktelėjęs automobilį kairiau, todėl jo velkama priekaba dėl skersinių svyravimų galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir sudaryti kliūtį šia eismo juosta priešpriešiais atvažiuojančiam E. R. automobiliui.

7.14. Sistemiškai įvertinus pirmiau aptartus byloje esančius duomenis, matyti, kad tikroji automobilio „Opel Insignia“ ir automobilio „VW Golf“ velkamos priekabos susidūrimo vieta buvo E. R. važiavimo juostoje, nutolusi 2,11 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (galutinėje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta Nr. 5), o eismo įvykio mechanizmas buvo toks: E. R. automobiliui „Opel Insignia“ ir A. K. automobiliui „VW Golf“ su priekaba artėjant priešpriešiais link susidūrimo vietos, A. K. apvažinėjo jo eismo juostos pakraščiu einančias pėsčiąsias, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir sugrįždamas į savo eismo juostą, tačiau nespėjo į savo eismo juostą sugrąžinti už automobilį platesnės priekabos, kuri sudarė kliūtį atvažiuojančiam E. R. automobiliui „Opel Insignia“, todėl šis savo eismo juostoje savo priekiniu kairės pusės ratu ir sparnu patyrė kontaktą su A. K. velkamos priekabos kairės pusės ratu ir sparnu. Po susidūrimo automobilio „VW Golf“ judėjimo greitis lėtėjo, o jo velkama priekaba nuo smūgio buvo pasukta prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis „Opel Insignia“ po susidūrimo tęsė judėjimą link (duomenys neskelbtini) pasisukęs smailiu kampu į dešinę, ten peršoko dešinį bordiūrą ir nuvažiavęs į dešinę pakelę sustojo priekine dalimi atsitrenkęs į stulpą. Taigi, A. K. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu.

7.15. E. R. ir nukentėjusysis V. R. nebuvo informuoti apie A. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą bei laiką ir į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje 2021 m. birželio 28 d. 9 val. paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiami. Apie posėdį V. R. sužinojo atsitiktinai iš A. K. draudimo bendrovės. Nors nukentėjusysis V. R., paskambinęs į Klaipėdos apskrities VPK, informavo, kad nori dalyvauti bylos nagrinėjime, apie tai papildomai informavo ir 2021 m. birželio 21 d. elektroniniu paštu [email protected], atvykus pareigūnė į bylos nagrinėjimą neįleido, nurodydama, kad į posėdį nekvietė ir prašymo dalyvauti bylos nagrinėjime negavo. Bylos nagrinėjimas vyko už uždarų durų su A. K. atstovu advokatu M. Kepeniu. Institucijai tik 2021 m. liepos 26 d. raštu atsakius į nukentėjusiojo V. R. 2021 m. liepos 7 d. prašymą, paaiškėjo, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka; A. K. atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, pridėti prie bylos įvykio vietoje pačių padarytas fotonuotraukas ir paskirti autotechninę ekspertizę, užduodant prašyme nurodytą klausimą; prašymas buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas, iki bus atlikti papildomi procesiniai veiksmai.

7.16. Pagal vairuotojo A. K. atstovo tendencingai suformuluotus klausimus buvo paruošta užduotis atlikti byloje eismo įvykio tyrimą, o gavus ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 Eur dydžio bauda, nutarime taip pat nurodyta, kad dėl eismo įvykio yra abipusė vairuotojų kaltė. Taigi, Institucija paminėtu nutarimu konstatavo ne tik A. K., bet ir E. R. kaltę.

7.17. E. R. 2022 m. sausio 19 d. pranešimu informavo Klaipėdos apylinkės teismą apie tai, kad administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. K. priimtas nutarimas, tyrimas dar nėra baigtas, E. R. šioje byloje turi tik liudytojo statusą, todėl negali pasinaudoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuojamomis teisėmis, įskaitant teisę į gynybą. Nepaisant to, E. R. iki pat 2022 m. kovo 25 d. negalėjo naudotis savo procesinėmis garantijomis ir teisėmis, kadangi neturėjo administracinio nusižengimo teisenoje galinčio dalyvauti asmens statuso. Taigi, iš esmės visą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką buvo šiurkščiai pažeidžiamos E. R. teisės į gynybą, jis turėjo tik liudytojo statusą, todėl neturėjo lygių teisių teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus, bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, ginčyti kitų proceso dalyvių argumentus ir nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

7.18. Dėl eismo įvykio buvo suformuota viena administracinio nusižengimo byla, turinti tą patį ROIK numerį. Tyrėja, priimdama A. K. nutarimą, jo atžvilgiu bylos neišskyrė į atskirą bylą. Taip Institucija, išsprendusi A. K. kaltės klausimą atsietai nuo E. R., kai kaltinami abu vairuotojai, pažeidė teisingo proceso principą ir pademonstravo šališkumą, siekė palengvinti A. K. padėtį, suteikdama jam galimybę teikti skundą dėl Institucijos nutarimo, kartu panaikino E. R. galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tuo metu, kai Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjami A. K. ir E. R. skundai dėl Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo, Institucija 2022 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7021-2022 ir šiuo nutarimu E. R. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskyrė 40 Eur dydžio baudą.

7.19. Be to, V. R., kuriam dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio buvo padaryta turtinė žala, tik iš Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. liepos 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad jo procesinis statusas byloje iš esmės atitinka nukentėjusiojo statusą, tik praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio Institucija jam įteikė nutarimą dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju. Taigi, V. R. net du mėnesius nebuvo informuotas, kad turi ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusiojo teises. Institucija V. R. 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas A. K. ir kartu konstatuota abipusė vairuotojų kaltė, atsiuntė tik 2022 m. sausio 6 d. Tai leidžia teigti, kad Institucija galimai tikėjosi, jog E. R. ir V. R. apie priimtą sprendimą sužinos pavėluotai ir nebeturės galimybės jį skųsti.

7.20. Institucija nepagrįstai delsė E. R. ir nukentėjusiajam V. R. išduoti susipažinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Buvo teisinamasi, kad kažkur prarastas V. R. prašymas, dėl kažkokių techninių kliūčių nukentėjusiajam bylos medžiaga negali būti pateikta. Nukentėjusiajam V. R. administracinio nusižengimo bylos medžiagą Institucija pateikė susipažinti tik 2022 m. sausio 25 d., po to, kai A. K. pateikė skundą teismui dėl Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo.

7.21. Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo pažeisti ne tik teisingo proceso principai, bet ir padaryti esminiai ANK 569, 571, 575, 577, 579, 627 ir 629 straipsnių nuostatų pažeidimai, kurie suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo E. R. ir nukentėjusiojo V. R. procesines teises.

8. Institucijos viršininkas G. K. atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo administracinėn atsakomybės patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. prašymo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

8.1. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuota pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad E. R. veikoje yra visi ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyti požymiai. E. R. versija, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio yra kaltas automobilio „VW Golf“ vairuotojas A. K., kuris tempiamos priekabos ratu kliudė jo vairuojamą automobilį „Opel Insignia“, paneigta, be kita ko, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, eksperto R. M. teisme duotais paaiškinimais. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai – važiavo arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio, todėl prarado technines galimybes prasilenkti techniniu požiūriu saugiu intervalu, todėl susidūrė. Teismo posėdžio metu ekspertas R. M. išsamiai paaiškino, kokie objektyviai nustatyti pėdsakai, aplinkybės lėmė tokią išvadą. Taip pat ekspertas nurodė, kad ekspertizės akto 4 pav. pažymėtas automobilio „Opel Insignia“ dešinės pusės rato pėdsakas važiuojamojoje dalyje, kuris apie 0,94 m atstumu nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, buvo nustatytas pagal fotonuotraukas ir „Body“ kameros įrašus, pagal tai, kad šis pėdsakas matomas asfalte ir tęsiasi link automobilio „Opel Insignia“ po eismo įvykio. Be to, paaiškino, dėl ko ir kokiu būdu susidarė 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio schemoje Nr. 6 pažymėta padangos žymė, kuri pažymėta ir ekspertizės 1 pav. „Eismo įvykio vietos planas masteliu“.

8.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio schemoje Nr. 6 pažymėta padangos žymė, priešingai pareiškėjų teiginiams, nėra suklastota. Tyrėjas M. J., apklausiamas teisme, parodė, kad šią padangos žymę jam parodė A. K.. Tai patvirtina ir vienoje iš pareigūnų padarytų fotonuotraukų (Nr. img_202105-28_16.220.jpg) užfiksuota A. K. ranka, rodanti žymę, šios nuotraukos kampe matyti nukentėjusiojo V. R. batai ir džinsai. Byloje taip pat yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota ryški padangos žymė, o ne asfalto įtrūkimas, atliekami šios padangos žymės matavimai. Pareigūnų darytuose „Body“ kamerų įrašuose, fotonuotraukose ši padangos žymė ryški ir gerai matosi. Be to, byloje buvo atlikta antra ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose konstatuota, kad eismo įvykio vietos schemoje numeriu „6“ pažymėta padangos žymė (pėdsakas), esanti 2,87 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, yra priekabos kairės pusės rato; eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai – priešpriešinio prasilenkimo metu nevažiavo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniųjų kraštų, o važiuodami arčiau kelio vidurio nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, todėl susidūrė. Taigi, atlikus papildomą ekspertizę E. R. kaltė liko nepaneigta. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad būtent dėl E. R. kaltės įvyko eismo įvykis – jis kirto menamą kelio važiuojamosios dalies liniją apytiksliai 0,2 m, todėl susidūrė su A. K. velkama priekaba.

8.3. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad nebuvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. procesinės teisės. Pareiškėjai nurodo, kad nebuvo įleisti į A. K. bylos nagrinėjimą 2021 m. birželio 28 d. 9 val., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimas nevyko, nes A. K. advokatas M. Kepenis pateikė prašymą prie bylos pridėti fotonuotraukas ir byloje paskirti autotechninę ekspertizę. Institucija advokatą M. Kepenį raštu informavo, kad jo prašymas tenkinamas. E. R. ir V. R. prašyme taip pat nurodo, kad autotechninė ekspertizė buvo paskirta pagal A. K. advokato M. Kepenio tendencingai Lietuvos teismo ekspertizės centrui suformuluotus klausimus. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi pareigūnė V. K., 2021 m. liepos 26 d. raštu atsakydama į V. R. 2021 m. liepos 7 d. pateiktą prašymą, nurodė, jog jis gali pateikti papildomus parodymus ar pateikti autotechninę ekspertizę atliksiančiam specialistui klausimų, tačiau V. R. iki pat užduoties ekspertizės įstaigai išsiuntimo 2021 m. rugsėjo 17 d. to nepadarė. Reikšminga ir tai, kad E. R. ir V. R. buvo apklausti dėl eismo įvykio teismo posėdžio metu, išdėstė savo poziciją, atsakinėjo į klausimus, taip pat V. R. byloje teikė prašymus ir į juos buvo pateikti atsakymai, dalyvavo priekabos apžiūroje, todėl šių asmenų procesinės teisės nebuvo pažeistos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. ir nukentėjusiojo V. R. prašymas atmetamas.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

10. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021, 2AT-31-976/2023 ir kt.).

11. Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dalis argumentų yra skirta teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, teigiama, kad vienas iš automobilių lenkė pėsčiuosius; kad automobilių susidūrimas įvyko kitoje, nei teismai nustatė, kelio dalyje) ginčyti. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams priimti.

Dėl įrodymų vertinimo ir priežastinio ryšio nustatymo

12. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog abu vairuotojai – pareiškėjas E. R. ir kitas vairuotojas, pažeisdami KET 9 ir 119 punktų reikalavimus, važiavo arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio, todėl negalėjo prasilenkti saugiu atstumu ir susidūrė. Apygardos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padarė išvadą, jog pareiškėjo E. R. automobilis ir A. K. velkama priekaba susidūrė 5,25 m pločio kelyje mieste todėl, kad būtent pareiškėjas E. R. kirto menamą kelio važiuojamosios dalies liniją, todėl susidūrė su A. K. automobiliu velkama priekaba.

13. Pareiškėjai, kaip ir apeliaciniuose jų skunduose, nurodo, kad apygardos teismas netinkamai vertino specialiųjų tyrimų rezultatus ir dėl to neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjo E. R. veiksmų ir jo automobilio susidūrimo su A. K. automobiliu velkama priekaba. Pareiškėjai nurodo, kad, visų pirma, abu byloje esantys ir teismų vertinti Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertizės aktų rezultatai nepagrįsti, nes ekspertai rėmėsi neteisingais duomenimis, pateiktais eismo įvykio vietos schemoje; antra, abu tyrimus atliko tas pats ekspertas ir eksperto paaiškinimai teisme nepatvirtino jo paties darytos ekspertizės išvadų; trečia, teismas, esant ekspertizės akto išvadai, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai, negalėjo padaryti išvados, jog įvykio priežastis buvo vieno vairuotojo, t. y. pareiškėjo E. R., veiksmai. Teisės taikymo aspektu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, darytina išvada, kad apygardos teismas nepadarė pažeidimų vertindamas įrodymus ir tinkamai nustatė eismo įvykio mechanizmą.

14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi specialių žinių gavimui, panaudojimui ir jų vertinimui teismų praktikoje formuojamų reikalavimų.

14.1. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga. Pareiškėjai teigia, kad specialieji tyrimai yra grįsti neteisingais ekspertams pateiktais duomenimis. Jie nurodo, jog eismo įvykio vietos schema yra suklastota, nes perkeliant į ją duomenis iš įvykio vietoje pareigūno ranka nubraižytos schemos, kurią pasirašė abu vairuotojai, joje buvo pažymėtas papildomas pėdsakas. Šiuos argumentus nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, visų pirma, nėra jokių duomenų apie pareiškėjų nurodomą policijos pareigūno ir kito eismo įvykio dalyvio susitarimą klastoti schemą ir (ar) jos suklastojimą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad tai, jog pareigūnas M. J. eismo įvykio vietoje dėl eismo įvykio kaltę siūlė prisiimti A. K., vairuotojams girdint, balsu išdėstė galimas įvykio kilimo priežastis, pabrėždamas, jog turi didelę eismo įvykių tyrimo patirtį, bei nurodė galimą transporto priemonių susidūrimo vietą, galėjo lemti pareiškėjų įsitikinimą, kad situacija yra visiškai aiški ir, nepaisant to, kad kitas vairuotojas kaltę dėl įvykio neigė, jis tikrai yra kaltas. Tačiau vien toks perteklinis pareigūno nuomonės reiškimas, nesant kitų duomenų dėl galimos schemos neatitikties įvykio vietoje buvusiems pėdsakams, nereiškia schemos klastojimo. Antra, ginčijamo padangos pėdsako buvimą įvykio vietoje patvirtina bylos duomenų visuma. Išanalizavus visą eismo įvykio vietos schemos sudarymo procesą, taip pat ir priekabos padangos žymės ant asfalto Nr. „1“, kuri nebuvo pažymėta pirminėje įvykio vietoje sudarytoje schemoje, tikrumą, abiejų teismų buvo pagrįstai konstatuota, kad duomenys eismo įvykio vietos schemoje yra tikri. Tokią išvadą lemia, visų pirma, tai, kad pati dokumentų sudarymo eiga yra aiški: pareigūnas jau po įvykio pabaigė pildyti pirminę eismo įvykio vietos schemą ir su masteliu parengė 2022 m. gegužės 28 d. eismo įvykio vietos schemą, į kurią perkėlė įvykio vietoje užsirašytus duomenis. Antra, teismų ištirti kiti bylos duomenys pagrindžia išvadą, kad aptariama padangų žymė, priešingai nei teigia pareiškėjai, egzistavo eismo įvykio metu, nes ji užfiksuota įvykio vietoje darytose nuotraukose ir vaizdo įrašuose (skundžiamo nutarimo 23 punktas). Trečia, transporto priemonių susidūrimo vieta, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nei įvykio vietoje ranka surašytoje eismo įvykio vietos schemoje, nei detaliai pagal mastelį parengtoje eismo įvykio vietos schemoje pareigūno M. J. pažymėta nėra. Abiejose schemose pareigūnas išmatavo ir pažymėjo du padangų pėdsakus („Opel Insignia“ padangos žymė ir padangos žymė). Būtent ekspertai, atlikę pirmą, o vėliau – papildomą autotechninę ekspertizę, remdamiesi eismo įvykio vietos schema ir joje užfiksuotais duomenimis, nustatė eismo įvykio mechanizmą, taip pat ir transporto priemonių susidūrimo vietą – automobilio „Opel Insignia“ susidūrimo taškas su kito automobilio velkama priekaba buvo apytiksliai 0,2 m atstumu nutolęs į kairę nuo menamos kelio važiuojamosios dalies linijos. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai, ekspertai, teismai būtų buvę nusistatę prieš pareiškėjus E. R. ar V. R.; suinteresuoti bylos baigtimi ir pan. Taigi, pareiškėjų E. R. ir V. R. argumentai dėl bylos pareigūnų neteisėto elgesio, ekspertų šališkumo, kito vairuotojo galimai neteisėtų veiksmų, klastojant eismo įvykio pėdsakus, ir prašymai teismams dėl to atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą teismų buvo ištirti ir motyvuotai atmesti.

14.2. Kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą (specialisto išvadą) pateikęs ekspertas (specialistas), jo paaiškinimai (parodymai) vertinami kartu su jo pateiktu ekspertizės aktu (specialisto išvada). Specialisto (eksperto) paaiškinimai (parodymai) tokiais atvejais gaunami jo pateiktam ekspertizės aktui (specialisto išvadai) paaiškinti ar papildyti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-586-303/2015, 2K-329-976/2017, 2K-356-689/2018, 2K-373-976/2018, 2K-355-648/2018, 2K-334-699/2018). Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmiau nurodytos teismų praktikos, eksperto R. M. paaiškinimus, kad automobilių susidūrimo vieta yra ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, vertino kaip netikslius, nes jie prieštarauja 2022 m. spalio 10 ir 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai išvadai, jog automobilio „Opel Insignia“ susidūrimo taškas su priekaba buvo apytiksliai 0,2 m atstumu nutolęs į kairę nuo menamos kelio važiuojamosios dalies linijos. Šį prieštaravimą teismas aptarė ir, remdamasis kitais bylos duomenimis, padarė motyvuotą išvadą apie susidūrimo vietą.

14.3. Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas kitiems bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinami ne vien apklausiant išvadas pateikusį ekspertą (specialistą), bet ir skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Papildomą ekspertinį tyrimą paprastai atlieka tas pats ekspertas, kuris atliko pirminį tyrimą, o pakartotinį – kitas nei pirminį tyrimą atlikęs ekspertas. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi duomenys, kurie nebuvo pateikti ekspertui, atlikusiam pirmąją ekspertizę (2021 m. spalio 8 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi, teismas, tenkindamas visų suinteresuotų proceso dalyvių, taip pat ir pareiškėjų, prašymus, paskyrė papildomą autotechninę ekspertizę. Teismui skiriant ekspertizę posėdyje, dalyvavo visi suinteresuoti procesine bylos baigtimi asmenys, tarp jų ir pareiškėjai, taigi jie turėjo galimybę per teismo nurodytą laiką (10 dienų) pateikti klausimų ekspertams. Ekspertizę pagal teismo nutartyje suformuluotus klausimus atliko ir 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė du ekspertai: R. M. (R. M.), atlikęs pirmąją ekspertizę, ir V. M. (V. M.). Įvertinus tai, kad buvo atliekama papildoma ekspertizė, t. y. papildomai vertinami nauji duomenys, taip pat tai, kad jokių eksperto R. M. nušalinimo pagrindų pareiškėjai nenurodo, darytina išvada, kad, skiriant ir atliekant šią autotechninę ekspertizę, pažeidimų nenustatyta.

15. Ekspertizės aktuose buvo nustatyta, kad abiejų vairuotojų pažeidimai lėmė eismo įvykį. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog įvykį sukėlė tik pareiškėjo E. R. veiksmai, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl priežastinio ryšio.

15.1. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą KET pažeidimų bylose daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Teismo išvados dėl priežastinio ryšio turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize.

15.2. Kaip matyti iš abiejų teismo ekspertizės aktų, jų techninio pobūdžio išvados dėl to, kas lėmė eismo įvykio kilimą, yra vienodos. 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad „eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, – priešpriešinio prasilenkimo metu nevažiavo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniųjų kraštų, o važiuodami arčiau kelio vidurio nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to susidūrė“ (2 išvada); 2021 m. spalio 8 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, – važiavo arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio, todėl prarado technines galimybes prasilenkti techniniu požiūriu saugiu intervalu, dėl ko susidūrė“ (6 išvada). Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, tai yra tik techninio pobūdžio išvados, kurios nepaneigia apygardos teismo atlikto eismo įvykio kilimo priežasčių ir pareiškėjo E. R. veiksmų teisinio įvertinimo.

15.3. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo 16–30 punktuose išdėstytos byloje surinktų įrodymų analizės, teismas aiškiai išdėstė visų byloje surinktų įrodymų turinį, juos analizavo, gretino, aiškiai nurodė, kokiais įrodymais remdamasis kokią teisiškai reikšmingą išvadą daro. Išvadą, kad „Opel Insignia“ susidūrimo su priekaba vieta buvo ne „Opel Insignia“, o,,Volkswagen Golf“ su priekaba važiuojamojoje kelio dalyje, atitinkamai būtent pareiškėjo E. R. automobilis buvo kairėje nuo menamos vidurio linijos pusėje, apygardos teismas padarė remdamasis visų įrodymų analize. Pirma, aptariamuose ekspertizės aktuose išdėstytais techninio tyrimo rezultatais, t. y. nustatyta faktine aplinkybe, kad automobilio „Opel Insignia“ susidūrimo taškas su priekaba buvo apytiksliai 0,2 m atstumu nutolęs į kairę nuo menamos kelio važiuojamosios dalies linijos (2022 m. spalio 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 6, 7, 9, 10 išvados; 9 paveikslėlis); antra, eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad „Opel Insignia“ su priekaba susidūrė būtent vietoje, pažymėtoje šioje schemoje tašku Nr. „6“; trečia, pareiškėjo vairuojamo automobilio ypatumų (vairas dešinėje pusėje), dėl kurių vairuotojui sudėtingiau stebėti menamą kelio vidurio liniją, vertinimu; kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, ir abiejų automobilių parametrų analize (skundžiamo nutarimo 24, 25 punktai).

15.4. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tinkamai įvertintais įrodymais grįstą išvadą, jog E. R. padaryti KET 9 ir 119 punktų reikalavimų pažeidimai buvo pagrindinė ir būtinoji padarinių kilimo sąlyga, taip pat nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių (apgadinti du automobiliai, priekaba ir metalinis stulpelis).

Dėl procesinių teisių

16. Pareiškėjai nurodo, kad jiems nebuvo užtikrintas teisingas procesas. Teigia, kad dėl šioje byloje susiklosčiusios proceso eigos nei nukentėjusysis V. R., nei administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, o ypač įrodinėjimo procese.

17. Kaip matyti iš bylos, 2021 m. gegužės 28 d. įvyko eismo įvykis; 2021 m. spalio 25 d. vienam iš vairuotojų – A. K. – buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2021 m. lapkričio 30 d. priimtas nutarimas, kuriuo A. K. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 40 Eur dydžio bauda. Šiame nutarime dėl įvykio pripažinta abipusė kaltė. Nutarimą A. K. apskundė teismui. Tuo tarpu, jau prasidėjus A. K. skundo nagrinėjimui teisme, administracinio nusižengimo protokolas dėl to paties įvykio 2022 m. kovo 25 d. buvo surašytas E. R., o 2022 m. gegužės 27 d. priimtas nutarimas, kuriuo E. R. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 40 Eur dydžio bauda. E. R. nutarimą apskundė teismui. Apylinkės teismas, nustatęs, kad abu asmenys, patraukti administracinėn atsakomybėn dėl vieno eismo įvykio, nutarimus juos nubausti apskundė, o nukentėjusysis V. R. taip pat pateikė skundą teismui dėl nutarimo A. K. atžvilgiu, reikalaudamas išbraukti iš nutarimo konstatuotą abipusės kaltės aplinkybę, administracinio nusižengimo bylas sujungė ir nagrinėjo kartu. Taigi, pareiškėjai nurodo, kad vieno įvykio vertinimas skirtingu metu, atskirose teisenose, apsunkino jų galimybes sužinoti, kad A. K. ir jo advokatas pateikė prašymą atlikti autotechninę ekspertizę, dėl to jie negalėjo pateikti klausimų, tai galimai lėmė tendencingus jos rezultatus. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems.

18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog pareiškėjų teisės veiksmingai dalyvauti procese iki bylų sujungimo teisme buvo apsunkintos, tačiau nebuvo esmingai pažeistos. Bylą nagrinėjant teismuose pareiškėjų – atsakomybėn traukiamo E. R. ir nukentėjusiojo V. R. – teisės buvo užtikrintos.

18.1. ANK 571 straipsnis nustato, kad atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis turi teisę būti išklausyti tiesiogiai ar per atstovą. ANK 577 ir 579 straipsniuose įtvirtintos atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo teisės ir pareigos. Atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis, be kita ko, turi teises, užtikrinančias jų veiksmingą dalyvavimą įrodinėjimo procese – teisę duoti paaiškinimus ar parodymus, teikti duomenis, užduoti klausimus, reikšti prašymus, naudotis teisine pagalba ir pan.

18.2. Pareiškėjo nukentėjusiojo V. R. teiginys, kad jo kaip nukentėjusiojo teisės buvo esmingai pažeistos, neleidus jam dalyvauti A. K. bylos nagrinėjime Institucijoje ir nesuteikus galimybės pateikti klausimų autotechninei ekspertizei, yra nepagrįstas. Iš tiesų, nukentėjusysis nebuvo laiku informuotas apie jam suteiktą statusą, taip pat apie Institucijos sprendimą nekviesti jo į bylos nagrinėjimą, nes V. R. jau buvo davęs paaiškinimus dėl įvykio. Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta šių proceso pažeidimų esminiais, nes nukentėjusysis nenurodo ir byloje nenustatyta, kad šie procedūriniai pažeidimai sutrukdė nukentėjusiajam apginti savo pažeistas teises. Iš bylos matyti, jog bylos nagrinėjimas numatytą dieną Institucijoje nevyko, nes A. K. advokatas M. Kepenis pateikė prašymą prie bylos pridėti fotonuotraukas ir byloje paskirti autotechninę ekspertizę. Institucija advokatą M. Kepenį raštu informavo, kad jo prašymas tenkinamas, o V. R., atsakant į jo raštą, buvo informuotas, kad jis gali pateikti papildomus parodymus, taip pat pateikti autotechninę ekspertizę atliksiančiam specialistui klausimų, tačiau nukentėjusysis V. R. iki užduoties ekspertizės įstaigai išsiuntimo to nepadarė.

18.3. Kaip jau minėta, apylinkės teisme sujungus abi bylas, visų proceso dalyvių skundai buvo nagrinėjami kartu. Taigi, 2022 m. rugsėjo 2 d. ir lapkričio 30 d. apylinkės teismo posėdžiuose, be kitų proceso dalyvių, dalyvavo pareiškėjai E. R. ir V. R. bei jų atstovas advokatas E. Karbauskas, 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjų E. R. ir V. R. atstovas advokatas E. Karbauskas, buvo išklausytos baigiamosios kalbos ir nustatyta procesinio sprendimo paskelbimo data; į procesinio sprendimo paskelbimą šalys neatvyko. Taigi, E. R. ir V. R., nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka apylinkės teisme, dalyvavo ir turėjo savo atstovą advokatą E. Karbauską (iki bylų sujungimo A. K. bylos nagrinėjime nukentėjusįjį atstovavo ir advokatas R. Lupeika).

18.4. Kaip jau buvo minėta, šios bylos procesas iš pradžių apylinkės teisme vyko tik pagal A. K. skundą ir šiame procese E. R. turėjo tik liudytojo statusą. Tačiau po to, kai jis įgavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusą, apskundė sprendimą jį nubausti, ir abi bylos teisme buvo sujungtos, pareiškėjai E. R. ir V. R. patys ir per savo atstovą – advokatą aktyviai dalyvavo procese (prašė teismo skirti autotechninę ekspertizę, iškviesti į apklausą ekspertus, pateikė apeliacinius skundus, taip pat pareiškimą dėl bylos atnaujinimo). Taigi, šios aplinkybės leidžia teigti, kad E. R. ir V. R. teisė dalyvauti procese kartu su profesionaliais teisininkais – advokatais ir ginti savo teises buvo užtikrinta. Kartu pažymėtina, kad teismuose buvo laikomasi ir kitų proceso principų.

19. Taigi, darytina bendra išvada, kad apygardos teismas padarė įrodymais grįstą ir motyvuotą išvadą, jog E. R. padarytas KET 9, 119 punktų reikalavimų pažeidimas yra įrodytas, taip pat įrodyta pareiškėjo E. R. neatsargi kaltė (administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo) dėl eismo įvykio kilimo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti esminius įrodinėjimo proceso pažeidimus ar pareiškėjų procesinių teisių pažeidimus. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamus teismų sprendimus pareiškėjų prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė