Dėl turtinės žalos atlyginimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-299/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

113.3; 113.11; 104.10; 114.5

2008 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. ir E. K. ieškinį atsakovams G. N. ir A. N. dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – UAB „IF draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Šalys gyvena daugiabučiame name, atsakovų butas yra virš ieškovų buto. Ieškovai nurodo, kad jų butas buvo užlietas tris kartus (2003 m. gruodžio mėnesį, 2006 m. vasario ir rugsėjo mėnesiais), dėl to jiems padaryta turtinė žala. Ieškovai teigia, kad butas užlietas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – netinkamo naudojimosi savo turtu (dušo kabina, vandentiekio ir nuotekų sistemomis). Atsakovai 2003 m. rekonstravo butą ir netinkamai įrengė dušo kabiną – ji sumontuota tiesiai ant patalpos grindų, padėklo vandeniui surinkti neįrengta, vandens surinktuvas (trapas) įrengtas grindyse. Žalos padarymo faktą patvirtina Centro butų ūkio tarnybos 2006 m. vasario 13 d. aktas Nr. 12-3-16, UAB „Žaidas” 2006 m. rugsėjo 27 d. apžiūros aktas, nuotraukos. Už žalą, padarytą pirmu buto užliejimu, atsakovai su ieškovais atsiskaitė. Tačiau jie atsisako atlyginti žalą, padarytą kitais buto užliejimais. Padarytos žalos dydį ieškovai įvertina būsimo buto remonto išlaidų sąmata, t. y. 8258,53 Lt.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai 8258,53 Lt žalos (nuostolių) atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog atsakovas 2003 m. gruodžio mėnesį atlikdamas savo buto rekonstravimo darbus užliejo ieškovų butą. Už padarytą žalą jis atsiskaitė, sumokėdamas ieškovei 500 Lt. Ieškovė teigia, kad buto užliejimai kartojosi ir toliau, šią aplinkybę ji grindžia pateiktais aktais. Tačiau 2003 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais SĮ „Avarinė tarnyba“ nebuvo kviesta, surašant 2006 m. vasario 13 d. aktą atsakovas nedalyvavo, nebuvo ir galimybės nustatyti, ar tinkamai įrengta hidroizoliacija. Dėl to teismas sprendė, kad neįrodyta, jog buto užliejimai yra nuolatiniai ir kyla būtent dėl atsakovų kaltų veiksmų. Be to, aktas buvo surašytas 2006 m. vasario 13 d., o apžiūros aktas surašytas 2006 m. rugsėjo 27 d. taip pat nedalyvaujant atsakovui. Nepateikta ir neginčijamų rašytinių įrodymų, kad UAB „Žaidas“ turi teisę apžiūrėti butą ir įvertinti apgadinimus, konstatuojant jų kilimo pobūdį. Ieškovė nurodo, kad jai padaryta 8258,53 Lt žala, ir tai įrodinėja pateiktais apskaičiavimais, reikalingais buto remonto darbams atlikti. Tačiau iš pateiktų apskaičiavimų visiškai neaišku, kada bus atliekamas buto remontas, ar iš tiesų visos priemonės reikalingos darbams atlikti būtent po užliejimo, neįvardijama ir apskaičiavimų atlikimo data, be to, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atlieka buto remonto darbus. Teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodė, jog nuostoliai atsirado dėl atsakovų kaltės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės M. K. apeliacinį skundą, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Ieškovai neįrodė, kad žala (sudrėkimai lubose) atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad atsakovai pažeidė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintą pareigą naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovai nenurodė konkretaus atsakovų nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, taip pat nepateikė neginčijamų įrodymų, jog ieškovės butas buvo užlietas esant gedimams vandens tiekimo sistemose, kuriomis naudojasi atsakovai. Atsakovų bute dušo kabina buvo įrengta atliekant buto rekonstrukciją – remiantis statybos leidimu bei projektine dokumentacija. Rekonstrukcijos teisėtumas patvirtintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Šie įrodymai nenuginčyti. Esant atsakovų pateiktiems įrodymams, kad dušo kabina įrengta laikantis privalomųjų teisės aktų reikalavimų, esant statybinei-techninei dokumentacijai ir eksploatuojama pripažinus statinį tinkamu naudoti, ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovų bute vandentiekio ar nuotekų sistema įrengta netinkamai ir tai lėmė buto užliejimą bei žalos atsiradimą. Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Žaidas“, Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio tarnybos aktai) vertintini kritiškai, nes šiuose nekonstatuotos sudrėkimų kilimo priežastys, nenurodyta, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado sudrėkimai, aktai surašyti atsakovams nedalyvaujant, nepateikti butų apžiūrą atlikusių asmenų kvalifikacijos dokumentai. Šie aktai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ar neveikimo ir ieškovų buto galimo užliejimo. Ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, taip pat žalos (sienų sudrėkimo) kilimo priežasties, dėl to negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovų pateikta UAB „Asita“ sąmata, kuria jie įrodinėja žalos dydį, nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Prašomą priteisti sumą sudaro ne realiai ieškovų butui kažkokiu užliejimu vandeniu padaryta žala, o buto remonto darbai. Į sąmatą įtraukti darbai, nesusiję su dėmių buto lubose šalinimu, sąmatoje nurodyti ir grindų remonto darbai, nors sudrėkimai pirmiau nurodytuose aktuose užfiksuoti tik patalpų lubose. Sąmatoje nenurodyta jos sudarymo datos, nepateikta įrodymų, kad UAB „Asita“ ar sąmatos sudarytojas G. J. atestuoti tokiems darbams atlikti. Ieškovė laiku ir tinkamai neinformavo atsakovų nei apie žalos padarymo faktą, nei apie jos dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė M. K. prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, taip pat neišsiaiškino visų bylos aplinkybių.

Remiantis suformuota teismų praktika generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Ieškovai, prašydami apginti jų pažeistas teises, nurodė, kad atsakovai netinkamai naudojosi savo turtu (dušo kabina, vandentiekio ir nuotekų sistemomis), ir pateikė neteisėtus atsakovų veiksmus patvirtinančius įrodymus: 1) Centro butų ūkio aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovų bute dušo kabina sumontuota tiesiai ant grindų, neįrengiant padėklo vandeniui surinkti; 2) UAB „Žaidas“ apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad užlietos ieškovų buto lubos. Atsakovai, norėdami paneigti jų kaltės prezumpciją ir patvirtinti savo veiksmų teisėtumą, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovų buto užliejimo metu (2006 m. vasario 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d.) jų dušo kabina buvo sumontuota pagal reikalavimus ir esant įrengtam padėklui vandeniui surinkti, kad jų vandentiekio ir nuotekų sistemos nebuvo pralaidžios. Tačiau teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, konstatuodami, kad ieškovai neįrodė atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų. Teismai privalėjo išaiškinti šalims jų teisę pateikti papildomus įrodymus bei galimybę skirti ekspertizę, kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Teismai to nepadarė, tik konstatavo, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Taip teismai pažeidė CPK 160, 179 straipsnius.

2. Teismai netinkamai įvertino žalos dydį patvirtinantį įrodymą.

Padarytos žalos dydį ieškovai įrodinėjo UAB „Asita“ sudaryta buto remonto darbų po vandentiekio avarijos sąmata, pagal kurią remonto darbai kainuotų 8258,53 Lt. Žalą patyręs asmuo turi teisę rinktis, ar jis pats remontuos sugadintą daiktą ir iš atsakovo reikalaus remonto išlaidų, ar jis patikės remontuoti daiktą atsakovui. Ieškovai pageidauja, kad butą remontuotų jų pasirinkta įmonė, o iš atsakovų yra reikalaujama remonto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad buto remontas dar neatliktas, atsakovai byloje galėjo reikalauti išieškomų nuostolių sumažinimo ir pateikti įrodymus, kad jie galėtų atlikti remontą tokios pat kokybės, bet už mažesnę kainą, tačiau to nepadarė.

3. Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą.

Ieškovė yra neįgali – jos silpna klausa. Apie tai ji informavo teismą iš anksto, pateikdama invalidumo pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji beveik nieko negirdėjo, ką kalbėjo atsakovų ir trečiojo asmens advokatai, nes jie stovėjo 4-5 metrų atstumu nuo jos. Apie tai, kad beveik negirdi advokatų kalbos, ji pasakė teismui, tačiau šis to nepaisė ir toliau tęsė procesą. Taigi šioje proceso dalyje ji buvo visiškai diskriminuota ir procesas vyko faktiškai jai nedalyvaujant. Teismas pažeidė jos, kaip neįgaliosios, teises, įtvirtintas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir Lygių galimybių įstatymuose, neužtikrino jai galimybės tinkamai dalyvauti procese – girdėti atsakovų atstovų argumentus ir duoti į juos atsikirtimus. Teismo posėdžio protokolas surašytas pažeidžiant procesinės teisės normas, nes jame neužfiksuotas ieškovės kreipimasis į teismą dėl blogo girdimumo.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 319 straipsnį, nes išnagrinėjo bylą, nepranešęs ieškovui E. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Italijoje, tačiau pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą teismas išsiuntė ieškovo adresu Lietuvoje. Be to, teismas posėdį paskyrė po trijų dienų, neužtikrindamas galimybės ieškovui atvykti į bylos nagrinėjimą.

Prisidėjime prie kasacinio skundo ieškovas E. K. palaiko visus skundo argumentus ir prašo jį tenkinti. Jis taip pat nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė jo procesinės teises, nes neišsiuntė jam nė vieno šaukimo ar pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo gyvenamosios vietos adresu Italijoje.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai G. N. ir A. N. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šias argumentais:

1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Kasatorė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo, turėjo įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Kasatorė neįrodė, kad žala (sudrėkimai lubose) atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat sudrėkimų kilimo priežasties, dėl ko negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kasatorės nuostoliai yra atsakovų neteisėtos veikos rezultatas. Kasatorė iškreipė 2006 m. vasario 13 d. Centro butų ūkio akto Nr. 12-3-16 turinį. Jame nurodyta, kad atsakovų bute esanti dušo kabina sumontuota tiesiai ant patalpos grindų, padėklas vandeniui surinkti neįrengtas, tačiau vandens surinktuvas (trapas) įrengtas grindyse. Ši aplinkybė nepatvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumo. Atsakovų bute dušo kabina įrengta atliekant buto rekonstrukciją – remiantis statybos leidimu bei projektine dokumentacija. Rekonstrukcijos teisėtumas patvirtintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Šie įrodymai nenuginčyti. Kasatorės pateiktuose aktuose nekonstatuota sudrėkimų kilimo priežasčių, o jos pateiktuose nuotraukose užfiksuotos sudrėkimo žymės yra ne po atsakovų bute esančia dušo kabina. Kasatorė nurodo tris žalos padarymo (buto užliejimo) atvejus – 2003 m. ir du 2006 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu dušo kabina būtų įrengta netinkamai, tai kasatorės bute lubos drėktų nuolat – kiekvieną kartą atsakovams eksploatuojant šią kabiną. Pažymėtina, kad nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. dėl gyvenamojo namo bendro naudojimo nuotekų stovo užsikimšimo avarinė tarnyba buvo kviesta net 7 kartus.

2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pažeista kasatorės teisė į teisingą teismą bei jos, kaip neįgaliosios, teisės. Kasatorė bylą vedė per advokatą, todėl jos procesinės teisės buvo užtikrintos. Ji nepateikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, taip savo veiksmais pripažindama teismo posėdžio protokolo surašymo teisingumą. Ieškovės pateiktame neįgaliojo pažymėjime nėra duomenų apie jos klausos negalią. Ji teismo posėdžio metu nenurodė, kad turi tokią negalią, neišreiškė prašymo kviesti į teismo posėdį vertėją.

3. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau būtina aplinkybė pripažinti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą yra tokio asmens skundas. Ieškovas E. K. nėra pateikęs kasacinio skundo, byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal ieškovės M. K., o ne pagal jo skundą. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą jis nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „If draudimas“ prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šias argumentais:

1. Teismai nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniu, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka ieškovui. Teismai analizavo tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos, taip pat žalos dydžio.

2. Kasatorė teismo proceso apeliacinėje instancijoje metu buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo galimybę naudotis visomis jai įstatymų suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Ji ir jos atstovas turėjo teisę prašyti teismo leisti ieškovei sėdėti posėdžių salėje jai priimtinu atstumu nuo kalbančių proceso dalyvių, o teismui neleidus to padaryti, įrašyti šias pastabas į posėdžio protokolą, tačiau jokių pastabų ar papildymų pasirašant protokolą ieškovė ir jos atstovas nepadarė.

3. Ieškovų pateiktame ieškinyje ir apeliaciniame skunde jų abiejų gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje. Ieškovo 2007 m. spalio 24 d. išsiųstame atsiliepime prie jo rekvizitų nurodytas antrasis adresas Italijoje, atsiliepime jis nurodė, kad buvo išvykęs, todėl su gautais procesiniais dokumentais susipažino vėliau. Šis ieškovo procesinis dokumentas teisme gautas pasibaigus terminui atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. 2007 m. spalio 25 d. jam buvo išsiustas pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskutiniu jo ligi tol procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu Lietuvoje, ir toks veiksmas atitinka CPK 121 straipsnio reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 160, 179 straipsnių pažeidimo pagrįsti.

CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ši jo pareiga detaliau reglamentuojama CPK 159 straipsnyje. Jame nustatyta, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Bylos esminių aplinkybių ištyrimas turi didelę reikšmę, nes pagal visapusiškai ir objektyvai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai (CPK 185 straipsnis). Tačiau tai neturi būti suprantama, kad teismas visada pats renka įrodymus. Teismo veiksmai renkant įrodymus, t. y. jų rinkimo tvarka (kas, kam, kokia forma ir būdu pateikia įrodomuosius faktinius duomenis), reglamentuojami CPK 179 straipsnyje. Pagal jį teismas gali vertinti įrodymus dėl jų apimties pakankamumo, t. y. ar jie surinkti apie visas svarbias bylos aplinkybes, bet ne dėl įrodymų pakankamumo kokybės – ar jie patikimi ir įtikinantys. Pagal CPK 159 straipsnį 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas rūpindamasis tinkamu bylos išnagrinėjimu užduoda klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauja iš jų paaiškinimų, nurodo jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauja įrodymų apie šias aplinkybes. Teismo sprendime kaip neįrodytomis galima remtis tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių: 1) teismas nusprendė ar pagal įstatymą privalėjo veikti aktyviai – rinkti įrodymus pats – ir taip veikdamas negavo pakankamai įrodančių duomenų; arba 2) teismas dalyvaujantiems byloje asmenims, veikiantiems rungtyniškumo pagrindais, nurodė, kokioms konkrečiu atveju aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikia pateikti įrodymus, o šalys po teismo nurodymo nesugebėjo pateikti, teismo vertinimu, patikimų ir įtikinančių įrodymų.

Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Tačiau teismas privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Šalis, pasirinkdama įrodymo priemones, turi nepažeisti įrodymų leistinumo reikalavimų, teikti su byla susijusius duomenis (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis). Teismas gali išsakyti nuomonę, kad tam tikriems klausimams išnagrinėti reikalingos specialios žinios ir siūlyti atlikti ekspertizę. Ar teismas įvykdė pareigą užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, sprendžiama iš teismo veiksmų rengiantis bylos nagrinėjimui ir teismo posėdžio metu. Tai gali patvirtinti šalims raštu ar žodžiu duoti ir teismo procesiniuose dokumentuose (protokoluose, nutartyse ir kt.) užfiksuoti nurodymai. Vien įrašai protokole apie tai, kad šalims užduoti klausimai, išaiškintos jų teisės teikti įrodymus, negauta prašymų dėl bylos papildymo, nepatvirtina, jog teismas įvykdė pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovų pateikta remonto darbų sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti nesusiję su sugadinimų pašalinimu grindų remonto darbai, nenurodyta jos sudarymo datos, nepateikta įrodymų apie sąmatos sudarytojo kvalifikaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog visi sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti, nes kiti joje nurodyti darbai yra susiję su turto sugadinimu (sudrėkimų buto lubose) pašalinimu. Teismo motyvas, kad dėl dalies darbų, nesusijusių su sugadinimais, įtraukimo į sąmatą yra nepagrįsti visi joje nurodyti nuostoliai, neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismo motyvai, kad sąmata yra be datos, kad ją sudarė tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo, yra faktinio pobūdžio, bet jais neatskleista šių trūkumų teisinė reikšmė. Neaišku, kaip sąmatos datos nenurodymas yra susijęs su darbų ar medžiagų vertės teisiniu nepagrįstumu. Jeigu teismui kyla abejonių dėl sąmatą sudariusio asmens kvalifikacijos ir joje esančių duomenų patikimumo, tai teismas turi pasiūlyti šaliai pateikti įrodymus apie sąmatą surašiusio asmens kvalifikaciją ir jo gebėjimus įvertinti bei nustatyti remontui reikalingas sąnaudas (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Šie teismo motyvai yra ydingi, o jų pagrindu padaryta išvada, kad neįrodytas žalos dydis, laikytina teisiškai nepagrįsta, neatitinkanti CK 6.249, CPK 185 straipsnių reikalavimų.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Byloje turi būti duoti nurodymai šaliai, įrodinėjančiai priežastinį ryšį, pateikti įrodymus apie šias aplinkybes. Be to, vertinant įrodymus reikia turėti galvoje tai, kad užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Šią išvadą teismas darys atsižvelgęs į tai, ar nėra kitų ieškovo patalpų užpylimo šaltinių. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai). Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai esmingai pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių, nedavė nurodymo dėl įrodymų pateikimo apie tas žalos padarymo aplinkybes, kurias vėliau vertino. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimui ir nutarčiai priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teismų sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Bylos aplinkybėms ištirti reikia surinkti naujų įrodymų ir iš naujo nustatyti teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinėje instancijoje yra sprendžiami fakto klausimai, jie buvo keliami apeliaciniame skunde, taigi apeliacinės instancijos teismas turi užtikrinti CPK 159, 160 straipsnių nuostatų įgyvendinimą ir po to įvertinti įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Šalių turėtų kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.

2. Kasacinio skundo argumentai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Lygių galimybių įstatymuose įtvirtintų neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimo atmestini.

Kasaciniame skunde nurodyti teisių pažeidimai yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, vykusiomis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Aplinkybės, kurios vyksta teismo posėdžio metu, fiksuojamos teismo posėdžio protokole. Pagal CPK 169 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai. Esminės bylos nagrinėjimo aplinkybės yra tos, kurios teismo posėdžio protokole nurodomos pagal įstatymą (CPK 169 straipsnio 2 dalis) arba teismo posėdžio pirmininko ar teisėjų kolegijos pritarimu (CPK 170 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 169 straipsnio 2 dalies 7 punktą prie esminių bylos nagrinėjimo aplinkybių priskiriami dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimai ir prašymai. Pagal CPK 170 straipsnio 4 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Sprendžiant klausimą dėl esminių bylos nagrinėjimo aplinkybių buvimo turi būti vadovaujamasi leistinais įrodymais – įrašais teismo posėdžio protokole.

Iš byloje esančio apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad jame nėra įrašų apie tai, jog teismo posėdžio metu kasatorė būtų pareiškusi, kad dėl fizinės negalios ji negali naudotis savo procesinėmis teisėmis. Iš protokolo matyti, kad kasatorė teismo posėdžio metu pasisakė, uždavė klausimą atsakovui, be to, ji naudojosi advokato pagalba, todėl jos teisė į žodinį procesą buvo tinkamai įgyvendinta. Pasirašant teismo posėdžio protokolą nei kasatorė, nei jai atstovaujantis advokatas nepateikė jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo surašymo teisingumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad leistinais įrodymais nepatvirtinama, jog kasatorės procesinės teisės buvo pažeistos.

3. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 319 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra nepagrįsti.

CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui E. K. buvo išsiųstas pranešimas apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo nurodytu adresu Lietuvoje (b. l. 173). Bylos nagrinėjimo metu jis pateikė duomenis apie jo gyvenamąją vietą Italijoje. Pateikiant šiuos duomenis nebuvo prašoma ir siekiama, kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikiami jo nurodytu adresu Italijoje, o viso proceso metu procesiniai dokumentai jam buvo įteikiami jo nurodytu adresu Lietuvoje. Po pranešimo apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką išsiuntimo ieškovas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Tai rodo, kad nurodant adresą Italijoje nebuvo pakeista procesinės korespondencijos gavimo vieta, todėl teismo veiksmai CPK 319 straipsnio nuostatų nepažeidžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nurodant CPK 319 straipsnio pažeidimą kaip kasacijos pagrindą išsamiai nemotyvuota, kodėl ir kaip šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai ir nepagrįstai teismo nutarčiai priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes su teismo posėdžio laiko ir vietos nežinojimu ar atvykimu į teismo posėdį nesiejami kokie nors sutrukdymai išsiaiškinti bylos aplinkybes (teikti įrodymus, pasisakyti svarbiais aspektais, dėl kurių negalėjo pasisakyti anksčiau ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Algis Norkūnas